- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- e2S-2362-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28178-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB „Keramikų 4“
- Ieškovas
- VšĮ „Šeimos medicinos ir poliatyvaus gydymo centras“
- Kategorijos
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Keramikų 4“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-34924-433/2016 pagal ieškovo VšĮ „Šeimos medicinos ir poliatyvaus gydymo centras“ ieškinį atsakovui UAB „Keramikų 4“ dėl sprendimo nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinimo neteisėtu, kuria tenkintas ieškovo VšĮ „Šeimos medicinos ir poliatyvaus gydymo centras“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas VšĮ „Šeimos medicinos ir poliatyvaus gydymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Keramikų 4“ 2016 m. liepos 7 d. pranešimą „Dėl 2014 m. spalio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties“ nutraukimo ir skolos sumokėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą negyvenamosioms patalpoms, esančioms pirmame pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukšte iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovas ginčija su atsakovu sudarytos 2014 m. spalio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-25200-141/2016, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pareiškęs prevencinį ieškinį atsakovui. Ieškovas vykdo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl nutraukus elektros tiekimą ieškovas negalės vykdyti veiklos, kadangi neliks galimybės naudotis sveikatos priežiūros teikimui būtina įranga. Teismas pažymėjo, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismas taip pat sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Keramikų 4“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesioginiai susijusios su pareikštu ieškinio reikalavimu ir nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Remiantis teismų praktika, laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti užtikrinamos būsimos ar teorinės grėsmės, tiesiogiai nesusijusios su byloje nagrinėjamais reikalavimais. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimu, bei ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad dėl elektros energijos ir kitų komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimo ar apribojimo nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, jei teismas pripažintų negaliojančiu atsakovo 2016 m. liepos 7 d. pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir skolos sumokėjimo. Ieškovas turi visas nuomininkui priklausančias teises bei pareigas, o elektros energijos nutraukimas nereiškia nuomos sutarties nutraukimo. Teismo nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-25200-141/2016 faktinės bylos aplinkybės ir ieškovo reikalavimai iš esmės sutampa su šioje byloje esančiomis aplinkybėmis ir ieškovo reikalavimais. Be to, ieškovas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes kiekvienu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti nustatomos konkrečios aplinkybės, kurios galėtų kelti grėsmę teismo sprendimo realiam įvykdymui, ir kartu pagrįstų atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo, kadangi nebuvo nustatytos konkrečios aplinkybės, kurios kėlė grėsmę teismo sprendimo realiam įvykdymui. Ieškovui piktybiškai ir sistemingai nemokant nuomos, elektros energijos ir kitų komunalinių paslaugų mokesčių, atsakovui tenka ginti savo teisėtus interesus, todėl atsakovas protingumo bei sąžiningumo principų ribose turi pagrįstą teisę nutraukti elektros energijos tiekimą. Tokią teisę jam suteikia ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 49.8 punktas, kuris numato, kad operatorius privalo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atjungti nuo elektros tinklų vartotojo, nesilaikančio sutartyje nurodytų reikalavimų, elektros įrenginius.
Atsiliepimas
Ieškovas VšĮ „Šeimos medicinos ir poliatyvaus gydymo centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pagrįstai, atsižvelgiant į ieškinio esmę, kuriuo siekiama pripažinti neteisėtą atsakovo pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir skolos sumokėjimo. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos susidariusioje situacijoje. Teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažintas neteisėtu atsakovo pranešimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir skolos sumokėjimo, savaime prarastų esmę, kadangi ieškovas dar iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo nebegalėtų vykdyti negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Ieškovas būtų priverstas nutraukti sveikatos priežiūros įstaigos veiklą, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria patalpose neturint elektros energijos, vandens ir šilumos ieškovui toliau vykdyti veiklą nebeliktų prasmės. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimais. Pagrindu ieškovui kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tapo atsakovo pranešimas, kuriuo nurodoma, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. bus sustabdytas elektros energijos tiekimas į nuomojamas patalpas, todėl grėsmė netekti energijos išteklių buvo reali. Jau teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nutraukė vandens tiekimą ir pažeidė teismo nutartimi nustatytą draudimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą skundžiamoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalis apibrėžia laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, tarp kurių yra ir draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai (ne) tenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011 ir kt.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1284/2013).
Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą negyvenamosioms patalpoms iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimu, ieškinio dalyku, o taip pat nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016 m. liepos 7 d. pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir skolos sumokėjimo. Teismui pripažinus pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo negaliojančiu, negyvenamųjų patalpos nuomos sutarties galiojimas tęstųsi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui yra būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Tolimesnis nuomos sutarties vykdymas, atjungus elektros energijos, vandens ir šilumos ginčo patalpoms tiekimą, būtų neįmanomas. Juolab, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi, priimtoje, prijungtoje civilinėje byloje, paliko nepakeistas teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta atsakovui nutraukti ieškovo ir atsakovo 2014 m. spalio 31 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių pirmame pastato (duomenys neskelbtini), aukšte, Vilniaus mieste (patalpų unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėtoje nutartyje teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes bylos nagrinėjimo metu faktinės padėties tarp šalių pasikeitimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Taigi, nagrinėjamu atveju panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir sudarius atsakovui galimybę nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos ginčo patalpoms tiekimą, teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomu. Kartu netektų prasmės ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes nutraukus energijos, šilumos ir vandens tiekimą, ginčo patalpų naudojimas iki sprendimo priėmimo taptų neįmanomu.
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovas, ketindamas atjungti elektros energijos, šilumos bei vandens tiekimą ginčo patalpoms, iš tiesų siekia, kad ieškovo veikla nuomojamose patalpose pasidarytų nebeįmanoma ir ieškovas pats nutrauktų nuomos sutartį bei atlaisvintų ginčo patalpas anksčiau, nei bus išspręstas ginčas ir priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas vykdo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų tiekimą, o nutraukus elektros tiekimą ieškovas akivaizdžiai nebegalėtų tęsti veiklos, kuri susijusi su tam tikru visuomenės intereso vykdymu.
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-786/2008 ir kt.). Į bylą pateiktas ieškovo 2016 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitas ir PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nutraukė vandens tiekimą ir taip pažeidė teismo nutartimi nustatytą draudimą, tuo tik patvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, bei realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog protingumo bei sąžiningumo principų ribose jis turi pagrįstą teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, kadangi ieškovas piktybiškai ir sistemingai nemoka nuomos, elektros energijos ir kitų komunalinių paslaugų mokesčių. Vien faktas, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atsirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 str., 338 str.), todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.