- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-8651-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07150-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J., nukentėjusiajai J. Š. –D.viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj.sav., Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2016 m. balandžio 16 d. apie 16.00 val. Beržų g.2A, Riešės km., Vilniaus raj.sav., vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį SEAT IBIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, A. J. buvo kaltinamas tuo, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytų veiksmų pripažino iš dalies, nurodydamas, kad galėjo netyčia kliudyti, atsiremti į kitą automobilį, tačiau kontakto nejuto ir tyčios pasišalinti neturėjo. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną jam paskambino marti ir paprašė nuvažiuoti į mokyklą ir apie 16 val. paimti anūką iš treniruotės. Nuvažiavęs link mokyklos, pastatė automobilį Opel stovėjimo aikštelėje. Nuėjo į sporto salę, tačiau įvyko nesusipratimas, nes marti sumaišė laiką, treniruotė prasidėjo tik 16 val. Todėl jis išėjo iš mokyklos, sėdo į automobilį. Kadangi automobilis stovėjo aikštelėje, kur buvo mažas tarpas pravažiuoti, jis pavažiavo kiek atbulas. Prieš jam išvažiuojant, šalia jo automobilio stovėjusi mašina pradėjo signalizuoti, galimai jis prie jos prisilietė durelėmis. Kai važiavo atbulas nieko nejuto, nejuto, kad ką nors kliudė ar į ką nors atsirėmė. Taip pat nurodė, kad mokyklos kiemo aikštelė sužymėta linijomis ir savo automobilį jis buvo pastatęs tarp linijų. Anūką šiemet važiavo paimti tik antrą kartą, visada automobilį stato gatvėje, tačiau šiuo atveju aikštelėje buvo laisvų vietų, todėl jis prisiparkavo mokyklos aikštelėje. Kai pareigūnai fotografavo automobilius, jis matė nukentėjusiosios automobilį, jam taip pat buvo parodyta kontaktinė dėmė ant jo automobilio, daugiau jokių įbrėžimų, susijusių su šiuo eismo įvykiu, ant jo automobilio nebuvo. Jo automobilio žibintas įtrūkęs jau seniai. Nurodo, kad byloje surinkti faktiniai įrodymai, kad kontaktas tarp jo ir nukentėjusiosios automobilio buvo, šio fakto jis neginčija, dėl padaryto pažeidimo gailisi, esant galimybei prisidės prie žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, tačiau tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes kontakto įvykio metu nejuto (b.l. 29-31).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusioji J. Š. –D. parodė, kad ji asmeniškai nematė paties eismo įvykio, nepastebėjo automobilio įlenkimo. Apie savo apgadintą automobilį sužinojo tik iš socialinio tinklo „Facebook“, kuriame buvo įkelta jos automobilio nuotrauka, ieškomas automobilio savininkas. Ji parašė žmogui, įkėlusiam nuotrauką, ir jis jai persiuntė ne tik jos automobilio nuotrauką, tačiau ir numerius kaltininko, apgadinusio jos automobilį. Ji kreipėsi į pareigūnus, kad šie rastų kaltą asmenį, kad būtų atlyginta padaryta žala. Jos automobiliui įlenktas vairuotojo pusės galinis sparnas ir nusibraižė dažai, tačiau draudimo bendrovei dar automobilio nerodė, žalos dydis nežinomas. Taip pat nurodė, kad nuotraukas įkėlęs asmuo jai pasakė, kad jo žmona pasiimdama vaikus matė įvykį ir nufotografavo, daugiau asmeniškai su juo nebendravo. Nukentėjusiosios nuomone, prasižengęs asmuo neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, galimai jis tikrai nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, ji nori tik, kad jai draudimo bendrovė atlygintų automobiliui padarytą žalą.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad įvykio dieną vežė vaikus į šokio pamokas, kurios vyksta mokykloje. Atvažiavusi priparkavo savo automobilį ir eidama per stovėjimo aikštelę išgirdo susidūrimo garsą. Pamatė, kad pilkos spalvos automobilis atbuline eiga atsitrenkė į mėlynos spalvos automobilį. Pamačiusi, kad kaltininko automobilis jau išsukinėja, puolė fotografuoti. Vėliau jos sutuoktinis socialiniame puslapyje patalpino nuotrauką su klausimu kieno automobilis apgadintas. Į juos kreipėsi nukentėjusio automobilio savininkė ir jai buvo persiųstos nuotraukos. Liudytoja daro prielaidą, kad automobilį vairavo moteris, tačiau kadangi ji turėjo prižiūrėti savo bėgančius vaikus, nėra įsitikinusi kas tiksliai vairavo automobilį, nes vairuotojo nematė. Nurodė, kad kai išgirdo susidūrimo garsą, buvo šalia nukentėjusios automobilio metro atstumu, nes šalia yra takelis, kuriuo einama į mokyklą. Kontaktas tarp automobilių buvo toje pusėje, kurios ji nematė, ji girdėjo tik garsą, parkavęsis automobilis judėjo lėtai, išvažinėjo galu ir jam reikėjo išsukti, ir tuo metu jis galiniu kairiu kampu atsitrenkė į kito automobilio vairuotojo pusę. Ji girdėjo susidūrimo garsą, nes buvo tuo metu šalia, tačiau ar tą garsą girdėjo kas toliau ji nežino, galimai kaltininko automobilio vairuotojas jo negirdėjo. Atsitrenkęs į kitą automobilį, kaltininkas nesustojo, išsukęs prieš pagrindinį kelią stabtelėjo ir išvažiavo iš aikštelės, ji vos spėjo nufotografuoti jo numerius. Po to ji dar nufotografavo nukentėjusios automobilį, jam padarytus apgadinimus, t.y. kairės pusės durelių įlenkimus.
Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. nurodo, kad nors kontakto su kitu automobiliu nejuto, pripažįsta, kad išvažiuodamas iš mokyklos aikštelės galėjo kliudyti automobilį Seat. Taip pat jo kaltę dėl padaryto eismo įvykio ir sugadinto automobilio Seat patvirtina byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t.y. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti, kad automobiliui Opel Zafira nustatyti apgadinimai (b.l. 19); fotolentelės, kuriose fiksuoti padaryti apgadinimai (nubrozdinimai) automobiliams Seat Ibiza (kairės pusės šonas) bei Opel Zafira (galinis kairės pusės kampas), ir sugretinus minėtus automobilius nustatyta, kad kontaktas buvo taškinio pobūdžio (b.l. 20,21.22); bei betarpiškai eismo įvykį mačiusios liudytojos L. M. rašytiniais (b.l. 11,14) ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimais bei pateiktomis fotonuotraukomis (b.l. 12,15). Taip pat teismas apžiūrėjo atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios automobilius. Ant nukentėjusiosios automobilio kairio sparno šono (toje vietoje, kur būna keleivio durelės) yra didelis įlenkimas, ant jo trejose vietose (apačioje, viduryje ir aukščiau) matosi tamsios medžiagos užnešimas. Viduryje esantis užnešimas sutampa su ant A, J. automobilio kairio galinio kampo juodos plastikinės apdailos juostos esančiu nubraukimu, o apatinis užnešimas pagal aukščius sutampa au A. J. automobilio galinio bamperio kairiu kampu. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad A. J. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126 punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį (corpus delicti) pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Apklausta liudytoja L. M. nurodė, kad praeidama mokyklos aikštelėje pro stovintį automobilį Seat išgirdo susidūrimo garsą, ir pamatė manevruojantį Opel automobilį, garsą girdėjo tik todėl, kad buvo 1 metro atstumu nuo kontakto, ir jos nuomone vairuotojas galimai smūgio garso negirdėjo. Ji taip pat nurodė, kad A. J. manevravo ramiai ir iš aikštelės išvažiavo nesureagavęs į kontaktą, ramiai. Teismo posėdžio metu A. J. nurodė, kad išvažiuodamas iš aikštelės, buvo nukreipęs dėmesį į šalio jo automobilio stovėjusį automobilį, kuriame suveikė signalizacija, ir jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, jokio kito garso (susidūrimo) negirdėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti A. J. paaiškinimu, jog jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra A. J. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
A. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo – eismo įvykio, bei teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą– eismo įvykio metu apgadintas automobilis, eismo įvykis įvyko išvažiuojant iš aikštelės, atsižvelgiama į A. J. asmenybę: 72 metų amžiaus, vedęs, pensininkas, dirbantis pagal autorinę sutartį, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3-5), duomenų apie teistumą byloje nėra. Teismo vertinimu, pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina artima vidurkiui bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,
nutarė:
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 40 € (keturiasdešimt eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16057826204).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.