- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-392-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27062-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Eiginta“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.
Civilinio ieškovo UAB „Eiginta“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai iš R. K. priteista 269,06 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. K. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 28 d., apie 20. 00 val., iš UAB ,,Eiginta“ prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną mėsos gaminį šoninę „Kleboniška“, kurios vertė – 4,24 eurų, vieną mėsos gaminį karštai rūkytą mėgėjų užkandą, kurios vertė – 5,16 eurų, vieną mėsos gaminį kiaulienos šoninę „Vigesta“ kurios vertė – 3,13 eurų, vieną mėsos gaminį rūkytas delikatesines kiaulių ausis vakuume, kurių kaina – 3,03 eurų; iš viso pagrobė svetimo UAB ,,Eiginta“ priklausančio turto bendros 15,56 eurų vertės;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. birželio 28 d., apie 21.00 val., iš UAB ,,Eiginta“ prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo ,,Torres 15“, kurio vertė – 27, 99 eurų, ir vieną 1 l talpos butelį spiritinio gėrimo ,,Torres 10“, kurio vertė – 21, 99 eurų, iš viso pagrobė svetimo UAB ,,Eiginta“ priklausančio turto bendros 49,98 eurų vertės;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. birželio 28 d., apie 21.21 val., iš UAB ,,Eiginta“ prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo „Plantation pineapple original“, kurio vertė – 31,99 Eur, ir vieną mėsos gaminį nugarinę „Kleboniška“, kurios vertė – 13,30 eurų, iš viso pagrobė svetimą UAB ,,Eiginta“ priklausančio turto bendros 45,29 eurų vertės;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. birželio 28 d., apie 21.30 val., iš UAB ,,Eiginta“ prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo „Tullamore dew“, kurio vertė – 22, 99 eurų, ir tris pakelius maltos kavos „Paulig classic“, kurių vertė – 22,47 eurų (vieneto kaina –7,49 eurų), iš viso pagrobė svetimą UAB ,,Eiginta“ priklausantį turtą bendros 45,46 eurų vertės;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. birželio 28 d., apie 21.37 val., iš UAB ,,Eiginta“ prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo „Plantation original dark rum“, kurio vertė – 20,99 eurų, ir vieną 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo Torres 10“, kurio vertė – 14,99 eurų, iš viso pagrobė svetimą UAB ,,Eiginta“ priklausantį turtą bendros 35,98 eurų vertės;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. birželio 28 d., apie 21.54 val., iš UAB ,,Eiginta“ prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo „Plantation 3 stars artisanal silver rum“, kurio vertė – 20,99 eurų, vieną pakelį maltos kavos „Paulig classic“, kurios vertė – 7,49 eurų, ir vieną mėsos gaminį karštai rūkytą mėgėjų užkanda, kurios kaina – 10,33 eurų, iš viso pagrobė svetimą UAB ,,Eiginta“ priklausantį turtą bendros 38,81eurų vertės;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. birželio 29 d., apie 16.49 val., iš prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du 1 l talpos degtinės butelius „Stumbras“, kurių vertė – 37,98 eurų (vieneto kaina –18,99 eurų), iš viso pagrobė svetimą UAB ,,Eiginta“ priklausantį turtą bendros 37,98 eurų vertės. Tokiu būdu tęsdamas nusikalstamą veiką per septynis kartus pagrobė UAB ,,Eiginta“ priklausančio turto bendros 269,06 eurų.
2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs R. K. kaltu dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, padarė nesunkų nusikaltimą. Taip pat buvo įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinanti aplinkybės, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. R. K. kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo skirti švelnesnės bausmės rūšį – baudą. Nuteistojo manymu, jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, kadangi dėl vagysčių iš parduotuvės jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai viską paaiškino, labai gailisi, vogė dėl sunkios finansinės padėties.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
6. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami. Skunde nesutinkama su nuosprendžiu skirta bausme teigiant, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į nuoširdžius nuteistojo parodymus bei aplinkybes, dėl kurių jis nusikalto. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, nuteistojo skundo argumentus dėl per griežtos bausmės atmeta, kaip nepagrįstus.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
8. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
9. Pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį R. K. skirtą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą, neturi pagrindo.
10. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Kauno apylinkės teismas R. K. paskyrė 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu (buvo paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė) atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad bausmė R. K. buvo individualizuota netinkamai, nenustatė.
11. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. šis teistumas nėra pirmas. Nuosprendžio priėmimo dienai nuteistasis buvo teistas 24 kartus už įvairias tyčines nusikalstamas veikas, paskutinis 25-asis jo atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas tuo metu nebuvo įsiteisėjęs, vyrauja nusikalstamos veikos, padarytos nuosavybei (teistas pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kt.). Ankstesniais nuosprendžiais R. K. buvo skiriama tiek šiek tiek švelnesnė arešto bausmė, tiek ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau šių kriminalinių bausmių, susijusių su realiu laisvės ribojimu, taikymas nuteistojo nusikalstamiems polinkiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė.
12. Pažymėtina, kad kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kas rodo, jog R. K. yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis įstatymo nustatyti bausmės tikslai nebus pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Aptarti duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (šiuo atveju – baudos) paskyrimas neužtikrintų ne tik bausmės tikslų ir paskirties, bet ir akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Akivaizdu, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, keisti savo priešingą teisei elgesį nesistengia, kritiškai savo poelgių nevertina. Tokią išvadą leidžia daryti bylos duomenys, iš kurių matyti, kad R. K., būdamas santykinai jauno ir darbingo amžiaus, nedirba, veda visuomenės normoms nepriimtiną gyvenimo būdą, daugybę kartų teistas ir baustas administracine tvarka, dažniausiai – už vagystes, nėra linkęs taisytis ir keisti gyvenimo būdo, įsidarbinti ir tokiu būdu gerinti savo finansinę padėtį, todėl skundžiamu nuosprendžiu dvidešimt šeštą kartą nuteistam asmeniui, kuris yra recidyvistas, paskirta pati griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, manytina, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant pirmiau aptartiems, išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, pagrįstai skyrė jam laisvės atėmimo bausmę BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Nors nuteistajam buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė, jos dydis yra šiek tiek mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį ir tai suponuoja, kad teismas bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą pagrindė ne tik išskirtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vertinimu, bet atsižvelgė ir į kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi bei žalos atlyginimą pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad dėl vagysčių iš parduotuvės jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai viską paaiškino ir labai gailėjosi, nes į šias aplinkybes, kaip matyti, teismo buvo atsižvelgta. Teismo buvo įvertinta ir tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus.
15. Esant šių duomenų visumai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam paskirta bausmė, kuri šiuo atveju yra mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, yra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga. Bausmės skyrimas, kaip nurodyta pirmiau, yra teismo diskrecija, teismas bausmę skiria vadovaudamasis bausmės tikslais ir paskirtimi, įvertinęs BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas taip pat teisingumo principą. Konstatuoti, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant pirmiau aptartų nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagrindu švelninti bausmę nelaikytina ir skunde nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl finansinių sunkumų. Šis skundo argumentas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais faktiniais duomenimis ir nusikalstamo nuteistojo elgesio niekaip nepateisina.
16. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę.
17. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, pripažindamas R. K. kaltu ir paskirdamas jam bausmę, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
18. Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
19. Vadovaujantis nuo 2023 m birželio 1 d. naujai įsigaliojusia BK 190 straipsnio 2 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK XXVIII skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, o didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. Šie sąvokų išaiškinimo pakeitimai atitinkamai nulėmė ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje (nuo 2023 m birželio 1 d. – BK 178 straipsnio 5 dalis) kvalifikavimo pakeitimus. Iki 2023 m birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsakė tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsakė tas, kad pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio. Šiuo atveju aktualu tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (iki 2023 m birželio 1 d. – BK 178 straipsnio 4 dalis) atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, ir tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo R. K. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.
20. R. K. bendra pagrobto turto vertė (269,06 eurų) viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, todėl pritaikius šio nuteistojo teisinę padėtį švelninantį įstatymą, jo nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
21. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. R. K. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, iš dalies atlygino žalą, todėl šios aplinkybės pripažintinos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi R. K. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Praeityje jis teistas daugybę kartų, finansinės naudos siekis iš nusikalstamų veikų yra tapęs jo teisei priešingo elgesio modelio dalimi. Nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, iš ankstesniojo patyrimo nepasimoko, nagrinėjamoje byloje skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas dvidešimt šeštą kartą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami tik skiriant R. K. griežčiausią pagal savo pobūdį BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių nebuvimą, kaltinamajam arešto bausmės dydis nustatomas artimas baudžiamajame įstatyme nurodytam jos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkiui (BK 49 straipsnis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas dvidešimt šeštą kartą, jam būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei darymo modelis, be to, arešto bausmė jam skiriama ne pirmą kartą, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam skirtos arešto bausmės vykdymą nėra, kadangi neegzistuoja pagrindas manyti, kad pritaikius probaciją, kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.
R. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo (ar jo paties prisistatymo) bausmei atlikti dienos.
Išaiškinti R. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 663 60132) apie tai pranešti Kauno kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies atsakomybę sunkinančią aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.