Kauno apygardos teismo nutartis

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino. Pripažino ieškovų teisę be atsakovės sutikimo, prašymo ir pasirašymo, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (tvoros, šulinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo deklaraciją ir 2006 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/27758 papildymus/patikslinimus, statinius įregistruojant bendraturčiams priklausiančiomis dalimis: ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 32/100 dalį kitų statinių, atsakovei nuosavybės teise priklausančią 68/100 dalį kitų statinių. Atsakovės priešieškinį ieškovams atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovams 1134,34 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams (43/100 dalys gyvenamojo namo ir 32/100 dalys kitų statinių) bei atsakovei (57/100 dalys gyvenamojo namo ir 68/100 dalys kitų statinių). Ieškovui 2006 m. sausio 26 d. išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GR817-33 gyvenamojo namo dalies rekonstravimui. Nekilnojamam turtui atlikti kadastriniai matavimai. Ieškovai 2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. birželio 7 d. teikė atsakovei pasiūlymus dėl kadastrinių duomenų registravimo ir statinių naudojimosi tvarkos. Atsakovė 2021 m. birželio 14 d. pateikė atsakovams atsakymą dėl pasiūlymo registruoti statinių kadastrinius duomenis.

9. Teismas sprendė, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog „ieškovas A. K. įsigijo turtą mainų sutarties pagrindu, kurio atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismas 1995 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6522/1995 pripažino negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą 1994 m. vasario 24 d. tarp L. V. ir V. S. (V. S.) bei V. P. dėl 0,32 dalių valdos, esančios (duomenys neskelbtini), tai yra įsigijo turtą mainų pagrindu per kitus asmenis, kurie, esant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, o tuo pačiu jo nevykdė ir Valstybinė įmonė Registrų centras teismo įsiteisėjusio sprendimo, nors jis privalomas vykdyti visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai įrodo, kad VĮ Registrų centro darbuotojų netinkamą požiūrį ir galimai kitus neigiamus netoleruotinus padarinius į įsiteisėjusių sprendimų nevykdymą. Tokie atskirų darbuotojų veiksmai sąlygojo kitų asmenų teisių grubų pažeidimą“. Abi šalys iki šiol nėra įregistravę ginčo statinių, nes nėra gavusios institucijų leidimų, o jų nesistengė gauti, nes pačios žinojo turto įsigijimo istoriją ir jo kilmę. Ieškovai, turėdami atsakovės sutikimą ir gavę Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą 2006 m. sausio 26 d. vykdė gyvenamojo namo rekonstrukciją (rekonstruota dalis gyvenamojo namo 1Ap2 (patalpos: 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 (bendras patalpų plotas 52,98 kv. m.) ir įrengtas atskiras įėjimas į antrąjį aukštą) bei atitinkamai buvo įrengti nuotekų tinklai. Po rekonstrukcijos 2006 m. birželio 16 d. buvo parengta nauja nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, 2008 m. vasario 20 d. surašytas gyvenamojo namo 1Ap2 rekonstruotos dalies Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir reikiami dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centrui. Pateikti duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Po rekonstrukcijos visi atsiradę nauji kiemo statiniai (kanalizacijos šuliniai k3, k4, k5, šulinys k2, tvoros t2, t3, t4) 2006 m. birželio 16 d. kadastrinėje matavimų byloje nors ir buvo inventorizuoti, tačiau dėl ieškovams neaiškių priežasčių matininkų jie buvo inventorizuoti, nesuteikti jiems kiekvienam atskiri unikalūs numeriai, o visiems – tiek jau esamiems (šulinys k1, tvora t1), tiek naujiems kitiems (kiemo) statiniams (kanalizacijos šuliniai k3, k4, k5, šulinys k2, tvoros t2, t3, t4) – paliekant tą patį esamą kitų statinių unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. pabaigoje ieškovams nusprendus parduoti savo turimas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis potencialiam pirkėjui bei siekiant suforminti notarinį pirkimo-pardavimo sandorį, notaras informavo, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra registro pastaba, jog yra naujai užfiksuoti kiemo statiniai: kanalizacijos šuliniai k3, k4, k5, šulinys k2, tvoros t2, t3, t4, kas reiškia, jog nėra pilnai sutvarkyti registruotinų nekilnojamųjų daiktų duomenys, dėl to atsisakė forminti pardavimo sandorį, kol nebus viskas tinkamai įregistruota. Ieškovai atliko kadastrinės matavimų bylos papildymą/patikslinimą, kurio metu buvo tikslinti kiemo statiniai - kitų statinių kadastro duomenys bei tinkamai surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą. Teismas vertino, kad šiuo atveju nekilnojamieji daiktai, įskaitant kitus statinius, yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovų parengti dokumentai du kartus buvo pateikti bendraturtei atsakovei pasirašymui ir sutikimo gavimui, atsakovė abu pasiūlymus gavo, tačiau per juose nustatytą terminą nei pasirašė jai pateiktų dokumentų, nei nurodė pagrįstų priežasčių, kodėl nesutinka jai pateiktų dokumentų pasirašyti ir kitų statinių įregistruoti viešajame registre, o teismo posėdyje nurodė, kad nori juos atsidalinti. Atsakovė nenurodė pagrįstų savo atsisakymo pasirašyti ir duoti sutikimą priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovų prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jos teises ar teisėtus interesus, nes jų pats įregistravimas viešame registre jokių pažeidimų atsakovei nesukuria. Dėl to teismas laikė, kad tokiu būdu atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip savininkės, teisėmis kitų bendraturčių atžvilgiu, ribodama jų galimybę valdyti ir disponuoti šį turtą be pagrįstos priežasties. Tokiu būdu ieškovai kaip turto bendraturčiai turi teisę prašyti tinkamai identifikuoti neidentifikuotus kitus statinius (tiek jau esamus (šulinys k1, tvora t1), tiek naujus kitus (kiemo) statinius (kanalizacijos šuliniai k3, k4, k5, šulinys k2, tvoros t2, t3, t4)) bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas ieškinį laikė įrodytu, nes ieškovai turi teisę nurodytus veiksmus atlikti be kito bendraturčio (atsakovės) prašymo, sutikimo ar pasirašymo.

10. Teismas konstatavo, kad nesant kiemo statinių nuo 2006 metų įregistruotų viešajame registre dėl abiejų šalių kaltės ir savavališkai atliktų veiksmų, pirmiausia būtina juos įregistruoti, o paskui spręsti klausimą dėl jų atsidalijimo būdo. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad prašomą atidalinti turtą yra įregistravusi viešame registre.

11. Teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių procesinį elgesį, į tai, kad vyko 7 posėdžiai, nors šalys ketino sudaryti taikos sutartį, bet bendro kompromiso nesurado ir jos nepasirašė, į šalių teiktus įrodymus bei jų savavališkus veiksmus, į tai, kad šalys yra namo bendraturčiai, kad savavališkai pastatytų statinių abi neįregistravo gana ilgą laiką nuo 2006 m., sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas iš atsakovės priteisti 2262,68 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 1131,34 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus į bylų pateiktų įrodymų vertinimo, įrodymus vertino selektyviai, nemotyvuodamas, kodėl vienus įrodymus priima, o kitus - atmeta, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, suteikdamas akivaizdų pranašumą su ginčo dalyku nesusijusiems klausimams nagrinėti, tiesioginio ginčo esmės neatskleidė ir bylos neišnagrinėjo pagal pateiktus procesinius dokumentus, atsakovės pateiktų įrodymų nevertino. Sprendimas grindžiamas abejonėmis, prielaidomis, yra priimtas pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą.

1.2. Teismas nesigilino į išreikalautos VĮ Registrų centro bylos duomenis, todėl padarė neteisingas išvadas. Kauno 21-ajame notarų biure 2005 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyti pareiškimai (sutikimai), kuriais šalys sutiko, kad jos atliktų priklausančios namo dalies rekonstrukcijas, rūsio patalpų rekonstrukcijas bei įsirengtų kanalizacijos įvadus, prisijungtų prie vandentiekio, dujotiekio tinklų ir atliktų inžinerinių tinklų darbus per vienas kito naudojamą žemės sklypo dalį (žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp šalių nustatyta ir registruota viešame registre). Nereikia įrodinėti aplinkybių, kad 2006 m. ieškovai atliko savo namo dalies rekonstrukciją, kurios metu tiek ieškovai, tiek atsakovė įsirengė kanalizacijos šulinius k3, k4, k5 ir vandens šulinį k2. Atsakovė, reikšdama reikalavimą atidalinti (pasidalinti) šiuos turtinius vienetus (k2 ir k3 registruoti ieškovų vardu, o kl, k4, k5 atsakovės vardu), siekė ateityje užkirsti kelią konfliktams. Ieškovai turėjo teisę 2005 m. rugsėjo 5 d. sutikimo pagrindu registruoti statinius, o ne įtraukti atsakovę į periodiškai ieškovų iniciatyva vykstančius (inicijuojamus) teisminius procesus. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad atsakovė neprisidėjo prie jo šulinių k3, k2, kuriuos prašo leisti registruoti be atsakovės sutikimo, o jis neprisidėjo prie atsakovės šulinių k4, k5 įrengimo. Kreipiantis į VĮ Registrų centrą įregistruoti rekonstrukcijas, ieškovai nereiškė ir neteikė prašymo registruoti kiemo statinius. Teismas neatskleidė ieškovų tikrųjų tikslų ir ketinimų.

1.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias daiktų, kaip nuosavybės teisių objektų, rūšis ir jų ypatumus, nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Ieškovo pareiga buvo siekti savo teisių įgyvendinimo laiku, t. y. po 2006 m. rekonstrukcijos tinkamai kreiptis į Registrų centrą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.

1.4. Nėra aišku, kokiais veiksmais Registrų centras ar atsakovė grubiai pažeidė ieškovų teises, jei ieškovai buvo pasyvūs ir staiga atsirado užslėptas tikslas prašant registruoti jų dalyje ir tik ieškovų naudojamus statinius dalimis. Ieškovų turto dalimi atsakovė nesinaudoja. Žemės sklypo ar gyvenamojo namo atsidalinti šalys negali, tačiau statiniais atsidalinti galima.

1.5. Teismas nurodo, kad šalys net nesistengė gauti leidimų, nes nėra gavusios institucijų leidimų, o jų nesistengė gauti, nes pačios žinojo turto įsigijimo istoriją ir jo kilmę. Iš teismo motyvų nėra aišku, kokį leidimą turėjo gauti atsakovė. 2005 m. rugsėjo 5 d. atsakovė ieškovams davė sutikimą, savo kanalizacijos šulinius taip pat įsirengė turėdama ieškovų sutikimą. Ieškovai 2006 m. birželio 16 d. neprašė registruoti kiemo statinius, nepateikė informacijos, kad būtų mėginę skųsti kadastro tvarkytojo ar registro tvarkytojo sprendimus. Ieškovai neišnaudojo galimybių ištaisyti tariamus pažeidimus pagal teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą. Problemas, dėl kurių Registrų centras įregistravo gyvenamojo namo kadastro duomenis, bet neregistravo ginčo naujų kiemo statinių kadastro duomenų, galimai sukūrė patys ieškovai. Prieš pareikšdami ieškinį atsakovei, jie pirmiausiai turėjo išsiaiškinti faktines aplinkybes, nes ginčo naujų kiemo statinių neįregistravimo priežastys nėra aiškios. Ieškovai nepagrįstai teigia, o teismas tai fiksavo kaip faktą, jog atsakovė nenurodė atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus priežasčių ir aplinkybių. Atsakovė pateikė pasiūlymą ieškovams spręsti problemą iš esmės ir atidalinti kiekvieno bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas leistų įgyvendinti ir ieškovų siekiamus tikslus įregistruoti kitus statinius, tačiau ieškovai į pasiūlymą neatsakė. Analogiškai 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gegužės 19 d. (teismas įpareigojo pasirašyti taikos sutartį net ir šalims nesutarus) teisminio proceso metu buvo ieškovams pasiūlytas taikus ginčo sprendimas, tačiau dėl neatskleistų tikrųjų ieškovų ketinimų jie atsisakė registruoti visus statinius (visi statiniai atsiradę tuo pačiu metu 2006 m.) ir juos atsidalinti.

1.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2006 m. birželio 16 d. kadastrinėje matavimų byloje dėl ieškovams neaiškių priežasčių kiemo statiniams nebuvo suteiktas atskiras unikalus numeris, visiems – tiek esamiems (šulinys kl, tvora tl), tiek naujiems kitiems (kiemo) statiniams (kanalizacijos šuliniai k3, k4, k5, šulinys k2, tvoros t2, t3, t4) – paliekant tą patį kitų statinių unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje nėra prašymo registruoti statinius, tik rekonstrukcijas. Ieškovai nepateikė duomenų, kad toks prašymas matininkui buvo pateiktas (suteikti atskirus unikalius numerius), o VĮ Registrų centras negali registruoti to, ko ieškovai neprašė ir/ar nepateikė. Visuotinai žinoma, kad kiemo statiniai, nesant kitokių duomenų, yra registruojami kaip kiemo statiniai - inžineriniai statiniai (tvoros, šuliniai ir kt.). Teismas pažeidė ir CK 4.13 - 4.14 straipsnius, nes kiemo statiniai – kanalizacijos šuliniai k3 ir šulinys k2 – yra ieškovų naudojamame žemės sklype ir jais išimtinai naudojasi ieškovai, jie yra ieškovų nuosavybė ir pritaikyti funkcionuoti ieškovų namo daliai, o kanalizacijos šuliniai k4, k5 ir šulinys k1 yra atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalies priklausinys, pritaikytas tik jos namo daliai funkcionuoti bei yra jos naudojamame žemės sklype. Tas pats pasakytina ir dėl kiemo statinių t2, t3, t4 - vartai ir varteliai, pro kuriuos patenkama išimtinai į ieškovų namo ir žemės sklypo dalį, nes statiniai yra ieškovų naudojamame žemės sklype, atsakovė jais nesinaudoja, prie jų sukūrimo neprisidėjo. T5, t6, t7 yra vartai ir varteliai yra atsakovės nuosavybė, pro juos patenkama išimtinai į atsakovės turto dalį, jie yra atsakovės naudojamame žemės sklype ir jais ieškovai nesinaudoja, prie jų sukūrimo ieškovai neprisidėjo. Dėl to ieškovų atsisakymas leisti atsakovei įgyvendinti savo teisę turi būti ginamas analogiškai. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovė ne kartą teigė sutinkanti, kad statiniai būtų registruojami, tačiau ne bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Tas pats pasakytina ir dėl tvorų: t1 (pakeitimas padarytas t9), nes ieškovų prašoma tvora akivaizdžiai įsiterpusi į atsakovės žemės sklypo dalį 1,37 kv. m, neatitinka ieškinyje ir VĮ Registrų centrui 2006 m. pateiktoje kadastrinių matavimų byloje tvoros parametrai, t. y. nurodytas klaidingas tvoros ilgis, nes realiai tvoros duomenys buvo perkeliami, o atsakovės pastangomis tvora buvo matuojama. Dėl to teismas sprendimu leidžia įgyvendinti teisės pažeidimą (šie duomenys fiksuoti atsakovės pateiktoje kadastrinių matavimų byloje, nurodyti apklausos metu ir procesiniuose dokumentuose), o tvoros t8 egzistavimą pripažino ir ieškovas. Pirmiausiai ieškovai turi pašalinti pažeidimus, siekti kooperuotis su atsakove, o ne primesti jai savo valią.

1.7. Ieškovas žino, kad tvora t1 stovėjo visada (matavimai nebuvo atlikti iki to neatliko atsakovės iniciatyva pasirinkta matininkė 2021 m. gruodžio mėn.), o šalys pakeitimus darė 2006 m., tai fiksuota ir Nekilnojamojo turto kadastrinėje byloje, tvora buvo perkelta ir patraukta (statė tvorą atsakovės vaikų lėšomis, statyta laikina tvora turėjo būti pakeista, bet neperdaryta, statyta netikrinant atstumų). Faktiškai tvora t1 yra atsakovės žemės sklypo dalyje, tačiau ji sutiktų, kad tvora būtų registruojama dalimis, tačiau atstatant teisės pažeidimą, patraukiant 1,37 kv. m nuo jos žemės sklypo iki ribos. Teismas šių reikšmingų aplinkybių neaptarė. Neatmetama tikimybė, jog ieškovai sąmoningai to siekia, nes 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad „...atsakovė jam yra žadėjusi duoti 2 a. žemės, bet nesilaikė duoto žodžio. Nenori už nieką mokėti ir neatidavė 2 a., todėl t9 turi būti registruota kaip t1...“. Akivaizdu, kad tokiu būdu įregistravus tvorą pagal koordinates, ieškovams nepagrįstai atitektų didesnis žemės sklypas (jo dalis), t. y. ieškovas nusavintų ar siektų ateityje nusavinti skundžiamo teismo sprendimo pagrindu įteisintą pažeidimą – atsakovės žemės sklypo dalį.

1.8. Nors teismas remiasi kasacinio teismo praktika, tačiau sprendime padarytos išvados jai akivaizdžiai prieštarauja. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar netekimo.

1.9. Teismo išvados nepagrįstos, nes ieškovai matavimus atliko 2006 m. nedalyvaujant atsakovei, tam tikri objektai nebuvo permatuoti ar apskritai matuoti, pvz. tvora t1 (dabar būtų t9), nefiksavo atsakovės žemės sklype statinių ir tvoros t8, nors šie visi statiniai atliekant matavimus buvo. Atsakovė su visais duomenimis nebuvo supažindinta ar informuota apie veiksmų atlikimą, tik patikinta, kad tvoros nebuvo matuojamos. Ieškovai siekia teismo keliu įteisinti atsakovės teisių pažeidimą ir įregistruoti statinį, kuris negali būti vertinamas kaip nekilnojamasis daiktas (tik laikina tvora, ieškovams buvo siūlyta proporcingai pagal tenkančią dalį pasistatyti kitą tvorą ir pašalinti pažeidimus, sutikimo negauta). Matininkas užfiksavo, kad rytinėje dalyje tvora įsiterpus į žemės sklypo „A“ (šia sklypo dalimi naudojasi atsakovė) l,37 m nuo plane pažymėto taško Nr. 6 Nr. 7 taško kryptimi. Ieškovai, nepašalinę šio pažeidimo ir nebendradarbiaudami su atsakove, siekia gilinti konfliktinę situaciją ir tęsti jos teisių pažeidimą. Proceso metu atsakovė geranoriškai siekė šį pažeidimų pašalinti, dėl ko dalyvaujant ieškovui atliko naujus kadastrinius matavimus, kurių metu buvo fiksuojami tikri statinių duomenys. Tas pats pasakytina ir dėl kitų statinių kiemo statinių: kanalizacijos šuliniai k3, k4, k5, šulinys k2, tvoros t2, t3, t4, kuriuos ieškovai siekia įregistruoti jų pageidaujamu būdu. Toks ieškovų reikalavimas logiškai nepaaiškinamas, nes ieškovai faktiškai naudojasi statiniais t2, t3, t4 (tai tvora, vartai ir varteliai, kurie neturi nieko bendra su atsakovės turto dalimi, šie statiniai yra ant ieškovų naudojamos sklypo dalies ,, B “, šulinys k2, kanalizacijos šulinys k3 taip pat yra ant ieškovų naudojamos sklypo dalies „ B ", jais atsakovė niekada nesinaudojo ir nesinaudos). Tuo tarpu kanalizacijos šuliniai k4, k5 yra ant atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies „A“ ir jais nesinaudoja ieškovai. Šiais statiniais galima atsidalinti ar nusistatyti naudojimosi tvarką pagal faktinę naudojimosi tvarką.

1.10. Tvora tl neatitinka dydžių, ji 1,37 kv. m įsiterpusi į atsakovės žemės sklypo dalį. Jei tai atsakovės tvora, jos nuosavybė, kodėl leista registruoti dalimis svetimą turtą. Priešingai nei teigia teismas, kiti statiniai yra tik formaliai valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau juos galima atsidalinti pagal faktinę naudojimosi tvarką, pagal nuosavybę ir tai, kuriai turto daliai šie statiniai skirti funkcionuoti.

1.11. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė nenurodė priežasčių, dėl ko nesutinka su ieškovų reikalavimu.

1.12. Priešingai nei teigia teismas, šalys turi teisę atsidalinti nekilnojamojo turto objektais vienu procesu: registruojant turtą ne bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bet jau pasidalinus ir registruojant vieno savininko vardu (ekonomiškumo principas). Tai, kad kiemo statiniai yra keliems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, savaime nereiškia, jog jie visi yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

1.13. Teismas viso proceso metu prioritetą teikė tik ieškovams, o atsakovei sudarius sutartį su advokate ir pateikus prašymą suteikti prieigą 2021 m. lapkričio 5 d., prieiga buvo suteikta tik 2021 m. lapkričio 17 d., likus iki posėdžio 8 dienoms. Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje paprašius bylos nagrinėjimą atidėti, teismas perkėlė posėdžio laiką į kitą dieną ir neatsižvelgė į atstovės prašyme nurodytas svarbias ir reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas nesilaikė CPK numatytų bylos nagrinėjimo ypatumų, teisės normų taikymo ir aiškinimo, kas turėjo įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui.

1.14. Teismas 2022 m. gegužės 19 d. paskelbė, kad sprendimas byloje bus skelbiamas 2022 m. birželio 8 d. 15 val., tačiau sprendimas į EPP įkeltas tik 2022 m. birželio 10 d. Sprendime nurodyta jo priėmimo data 2022 m. birželio 9 d. Tarpinė nutartis nebuvo priimta, dėl to darytina pagrįsta išvada, kad tokiu procesiniu veiksmu pažeidžiamas teisingas procesas, šalies teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.

1.15. Teismo sprendimas nemotyvuotas, pažeistas teisinio tikrumo principas ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.