Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Orkanas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Kortas“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

2019 m. vasario 12 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą byloje, kuriuo pateiktą ieškinį tenkino visiškai (e.b.l. 38-40).

2019 m. kovo 7 d. atsakovė pateikė prieštaravimus (e.b.l. 43-46), kuriais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą byloje ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, neatskleidžia visų faktinių aplinkybių. Nors ieškovė atliko darbus ir darbai buvo priimti pasirašius atliktų darbų aktus, tačiau po aktų pasirašymo paaiškėjo atliktų darbų trūkumai – skiriasi galvenų aukščiai, o ieškovė už galvenų įrengimo darbus pateikė ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 1655, 1657, 1654 ir 1656, kas sudaro ieškovės reikalavimą dėl 5 017,57 Eur skolos priteisimo. Taigi, atliktų darbų trūkumai, kuriuos ieškovė turėjo ištaisyti, atsirado dar iki PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo. Ieškovei apie šiuos trūkumus buvo pranešta – išsiųsta išpildomoji dokumentacija, susijusi su nustatytais trūkumais, pateikiant reikalavimą tokius trūkumus ištaisyti, tačiau ieškovė iki šios dienos net nepradėjo jų šalinti, nors tokią pareigą turi pagal sudarytos sutarties 13.3 punktą. Atsakovė, remdamasi sutarties 13.4 punktu, šiuos trūkumus nutarė šalinti savo jėgomis, apie ką informavo ieškovę. Atsakovei pradėjus trūkumų šalinimo darbus paaiškėjo, kad tokie trūkumų šalinimo darbai sąlygos papildomus laiko ir finansinius kaštus, dėl ko atsakovė vėluos priduoti projektą pagrindiniam užsakovui, taip pat patirs dėl ieškovės kaltės papildomas išlaidas. Dėl to, remdamasi Sutarties 12.5 punktu, numatančiu, kad rangovas turi teisę išskaičiuoti iš subrangovui vykdomų mokėjimų jam priklausančias sumas, susijusias su sutarties sąlygų pažeidimu, atsakovė įgijo teisę išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų tas sumas ir išlaidas, be kita ko, nuostolius ir netesybas, susijusias su nustatytais trūkumais. Apie šias aplinkybes atsakovė informavo ieškovę 2019 m. sausio 21 d. pranešimu Nr. 01-02, nurodydama, kad visos pagal sutartį ieškovo priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos gali ir privalės būti dengiamos atsakovės pagal sutartį ieškovei mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė teigia atlikusi pareigos atsiskaityti sustabdymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.58 straipsnio pagrindu, dėl ko terminas sumokėti sumas pagal ieškovės ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras nėra suėjęs ir atsakovė šiai dienai neturi pareigos atsiskaityti su ieškove.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti prieštaravime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad tarp šalių nėra pasirašytas galutinis darbų priėmimo perdavimo aktas. Ieškovės pateikti aktai yra tik tarpiniai, todėl jie nepatvirtina atliktų darbų tinkamumo. Ieškovė nesilaikė sutarties 11.7 punkte nustatytos tvarkos, neskyrė ekspertizės, kai buvo informuota apie ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovė raštu apie trūkumus buvo informuota 2019 m. sausio 20 d. raštu, iki tol telefonu. Atsakovė dalinį mokėjimą ieškovei atliko tik todėl, kad ieškovė įsipareigojo šalinti trūkumus, tačiau šio įsipareigojimo nevykdo. Paaiškinti, kada buvo nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, atsakovės atstovė negalėjo, tačiau pažymėjo, kad tai buvo iki 2018 m. lapkričio 17 d., kada buvo sudaryta išpildomoji nuotrauka. Kokia ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina atsakovės atstovė nurodyti negalėjo.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė su atsakove sudarė subrangos sutartį Nr. 68/2018-05-25 (e.b.l. 14-23, toliau – Sutartis), kurios 2.1. punktu ieškovė įsipareigojo, pasitelkdama savo darbuotojus arba subrangovus ir koordinuodama jų darbą, o Sutartyje nustatytais atvejais savo jėgomis, rizika, medžiagomis, įranga ir priemonėmis, atlikti objekto – Užutrakio dvaro sodybos karvidės tvarkymo ir remonto (statybos) darbus pagal projektinę dokumentaciją, statybos darbų grafiką ir kitus Sutarties dokumentus bei perduoti šių statybos darbų rezultatą (pastatytą ir tinkamą naudoti ir eksploatuoti objektą) atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus ir sumokėti ieškovei. Šalys susitarė, kad minėti darbai bus atlikti už fiksuotą 118 438,46 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) kainą, tačiau ši Sutarties kaina gali būti keičiama, jeigu atsakovė pageidauja, kad ieškovė atliktų papildomus darbus (Sutarties 3.1. punktas, 3.2. punktas, 3.8.1. punktas). 2018 m. rugpjūčio 16 d. šalys papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties susitarė, kad ieškovė atliks papildomus galvenų betonavimo, rostverkų įrengimo darbus, nustatant darbų kainą 176 Eur be PVM už 1 kub. m, 2018 m. spalio 5 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie Sutarties šalys susitarė, kad fiksuota papildomų galvenų betonavimo darbų kaina yra 1 500 Eur be PVM (e.b.l. 24, 26). Ieškovė papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 3 prisiimtas prievoles įvykdė, t. y. atliko 18 kub. m galvenų betonavimo darbų ir papildomus darbus, ką patvirtina ieškovės į bylą pateikti ir abiejų šalių atstovų suderinti atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 (e.b.l. 28, 31). Šiuose aktuose nėra jokių pastabų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės (Sutarties 11.2.1 punktas). Šalys sulygo, kad atsakovė apmoka už atliktus darbus kas dvi savaites pagal faktiškai atliktų darbų kiekius pateiktus suderintus atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo (Sutarties 12.2. punktas). Remdamasi suderintu atliktų darbų aktu Nr. 1, ieškovė išrašė atsakovei 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ORK2 Nr. 1655 2 550,00 Eur be PVM sumai, kurią pasirašė abiejų šalių atstovai (e.b.l. 27). Ši sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018 m. spalio 3 d. Remdamasi suderintu atliktų darbų aktu Nr. 2, ieškovė išrašė atsakovei 2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ORK2 Nr. 1657 2 100,00 Eur be PVM sumai, kurią pasirašė abiejų šalių atstovai (e.b.l. 30). Ši sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018 m. spalio 5 d. Be to, ieškovė, vykdydama papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 sulygtus darbus, sunaudojo medžiagas, dėl ko ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei 2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ORK2 Nr. 1654 216,90 Eur be PVM sumai (e.b.l. 34) ir 2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ORK2 Nr. 1656 150,67 Eur be PVM sumai (e.b.l. 35). Šios dvi sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 1 darbo dieną – iki 2018 m. spalio 3 d. (Sutarties 12.2. punktas). Atsakovė šių sąskaitų bendrai 5 017,57 Eur sumai nustatytais terminais ieškovei neapmokėjo, dėl ko ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, ragindama padengti susikaupusį įsiskolinimą geruoju (e.b.l. 36-37). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. kovo 21 d. atsakovė apmokėjo ieškovei 4 500 Eur (e.b.l. 55), likdama skolinga 517,57 Eur (5 017,57 Eur – 4 500 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi likusį įsiskolinimą pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė, neneigdama jos atlikto mokėjimo 4 500 Eur sumai 2019 m. kovo 21 d. pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, teigia, jog jai tenkančios prievolės apmokėti ieškovei už papildomai atliktus darbus pagal Sutartį terminas nėra pasibaigęs, nes atsakovė sustabdė šios prievolės vykdymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio pagrindu. Tokį sustabdymą atsakovė teigia atlikusi 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 01-02 (e.b.l. 49). Iš atsakovės pateikto šio rašto turinio nustatyta, kad šiame rašte atsakovė nurodė ieškovei apie atsakovei paaiškėjusius ieškovės atliktų papildomų darbų trūkumus (skirtingus galvenų aukščius), apie kuriuos ieškovė buvo informuota, tačiau ieškovei šių trūkumų netaisant, juos taiso pati atsakovė. Šiame rašte atsakovė taip pat nurodė informuojanti ieškovę, kad atsakovė, remdamasi Sutarties 12.5 punktu, sulaiko ieškovei mokėtinas sumas. Sutarties 12.5 punktu šalys sulygo, kad rangovas turi teisę išskaičiuoti iš subrangovui vykdomų mokėjimų jam priklausančias sumas, susijusias su subrangovo sutarties sąlygų pažeidimu. Visos pagal Sutartį ar jos dokumentus rangovui subrangovo priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos gali būti dengiamos rangovo pagal sutartį subrangovui mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita, t. y. rangovui vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai, iš anksto raštu apie tai informuojant subrangovą.

CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės nevykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). CK 6.207 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolės. Teismų praktikoje, remiantis šiomis teisės normomis, yra išaiškinta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų, antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti, trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai, ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisiniam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015, 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289/1075/2018).

Teismas, ištyręs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, sutinka, kad nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė sumokėti už atliktus darbus pagal Sutartį yra dvišalė, nes šią prievolę atsakovė įgyja ieškovei įvykdžius priešpriešinę prievolę Sutartyje nurodytus darbus atlikti tinkamai (Sutarties 11.2.1, 11.2.2, 4.1, 4.2, 12.1, 12.4 punktai, CK 6.687 straipsnis, 6.663 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat sutinka su atsakove, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė tinkamai atlikti Sutartyje nurodytus darbus su atsakovės prievole mokėti už juos yra susijusi taip, kad ieškovės atlikimas Sutartyje nurodytų darbų netinkamai, net jeigu jie ir buvo priimti tarpiniais darbų priėmimo-perdavimo aktais, pateisintų atsakovės prievolės mokėti už juos sustabdymą. Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties sąlygų, šalys sulygo dėl tarpinių darbų etapų perdavimo darbų priėmimo-perdavimo aktais (Sutarties 11.2.1 punktas), Sutartyje numatydamos, kad šie tarpiniai darbų priėmimo-perdavimo aktai yra sudaromi tik darbų kokybės kontrolės ir atsiskaitymo tikslais (Sutarties 11.2.2, 1.1.21 punktai). Tuo pačiu šalys Sutartimi sulygo, kad darbai laikomi tinkamai atliktais tik šalims pasirašius galutinį darbų aktą (Sutarties 11.2.3, 11.3, 12.4 punktai). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pasirašę galutinį darbų aktą. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime negali būti pagrindu teigti, kad ieškovė darbus pagal Sutartį, kurie buvo priimti atsakovės tarpiniais darbų priėmimo-perdavimo aktais, atliko netinkamai (CPK 185 straipsnis). Atsakovė aplinkybę, jog ieškovė darbus pagal Sutartį atliko netinkamai, grindė tik į bylą pateiktu atsakovės 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 01-02 bei Sutarties 11.7 punkte šalių sulygta sąlyga, kad subrangovas, nesutikdamas su nurodytais defektais, taip pat kitais atvejais kilus ginčui dėl darbų defektų per 15 darbo dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto ar kitokio dokumento su nurodytais defektais gavimo dienos ar dvišaliu raštu užfiksuotos nesutarimo dienos turi skirti ekspertizę, o jei per nurodytą terminą subrangovas eksperto nepaskiria, laikoma, kad subrangovas pripažįsta defektą. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateiktas raštas, kurio gavimo fakto ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, negali būti vertinamas kaip Sutarties 11.7 punkte minimas kitoks dokumentas su nurodytais defektais, į kurį reaguoti ieškovė turėjo skirdama ekspertizę per 15 darbo dienų nuo jo gavimo, ko ji nepadarė (CPK 178 straipsnis). Sutarties 11.7 punkte minima „kitokio dokumento su nurodytais defektais“ sąvoka turi būti aiškinama sąžiningai, įvertinus visų Sutartyje įtvirtintų sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarties 4.1 punkte šalys suteikė teisę rangovui pateikti papildomus brėžinius ir/ar pagrįstus nurodymus, susijusius su darbų vykdymu ir užbaigimu ar defektų pašalinimu. Teismo vertinimu, būtent šiame punkte nurodyti rangovo subrangovui teikiami dokumentai, susiję su defektų pašalinimu (papildomi brėžiniai, ar/ir ne bet koks, o pagrįstas nurodymas) turi būti suprantami kaip Sutarties 11.7 punkte minimi „kitokie dokumentai su nurodytais defektais“. Atsakovės 2019 m. sausio 21 d. rašte Nr. 01-02 ieškovės atliktų darbų trūkumų faktas grindžiamas papildomu brėžiniu – išpildomąja nuotrauka, tačiau ji prie rašto nėra pridėta, pažymint, kad ji ieškovei buvo pateikta anksčiau. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neigė tokią išpildomąją nuotrauką, taip pat pagrįstą nurodymą šalinti jos atliktų papildomų darbų pagal Sutartį trūkumus gavusi. Teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo paaiškinti, nei kada tokia išpildomoji nuotrauka buvo gauta pačios atsakovės, nei kada ji buvo įteikta ieškovei, siūlant tokius defektus taisyti pačiai ieškovei, kaip numatyta Sutarties 4.1-4.2 punktuose. Todėl konstatuotina, kad atsakovė byloje neįrodė nustačiusi ieškovės atliktų darbų trūkumų fakto ir apie jį informavusi ieškovę Sutartyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis), kas sudaro pagrindą teigti, jog teise sustabdyti prievolės vykdymą 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 01-02 atsakovė naudojosi nepagrįstai. Nepagrįstą naudojimąsi šia teise patvirtina ir tai, kad 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 01-02 sustabdydama 5 017,57 Eur dydžio prievolės pagal Sutartį ieškovei vykdymą, atsakovė tokio dydžio prievolės vykdymo sustabdymo niekaip nepagrindė, formaliai nurodydama tik tai, kad jai nėra žinomi nustatytų darbų trūkumų šalinimo kaštai. Tokio dydžio atsakovė nepagrindė ir byloje nagrinėjimo teisme metu. Priešingai, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apie dalies ieškovės ieškinyje nurodytos skolos sumokėjimą ieškovei po bylos iškėlimo teisme, kas sutiktina pagal Sutarties 12.4 punktą nevertintina kaip atsakovės patvirtinimas dėl ieškovės atliktų ir apmokėtų darbų tinkamumo, liudija atsakovės pripažinimą, kad 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 01-02 5 017,57 Eur dydžio prievolės vykdymą atsakovė stabdė nepagrįstai. Galiausiai, teismas turi pagrindą konstatuoti ir tai, kad nesant byloje įrodymų nei apie ieškovės atliktų papildomų darbų pagal Sutartį trūkumų nustatymą ir informavimą apie juos ieškovės iki 2018 m. spalio 3, 5 dienos, kuomet suėjo Sutartimi atsakovei nustatytas terminas sumokėti 5 017,57 Eur skolą ieškovei, nei vėliau iki šios bylos teisme iškėlimo, nepaisant ieškovės atsakovei 2018 m. lapkričio 30 d. teikto raginimo, toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu (CK 3.137 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl šis atsakovės atsikirtimas pripažintinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė teikė į bylą papildomus įrodymus, susijusius su ieškovės atliktų papildomų darbų pagal Sutartį trūkumais (prašymą prijungti išpildomąją nuotrauką, kviesti į teismo posėdį liudytojus), tačiau įvertinus jų pateikimo laiką, bylos nagrinėjimo stadiją, jos nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka, jie teismo buvo nepriimti (CPK 181 straipsnis).

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi atsakovė Sutartyje nustatyta tvarka neįvykdė Sutartimi ir papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 3 prisiimtų prievolių –neapmokėjo ieškovės pateiktų ir šalių pasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų už atliktus darbus (2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita-faktūra serija ORK2 Nr. 1655 ir 2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaita-faktūra serija ORK2 Nr. 1657), taip pat ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų už sunaudotas medžiagas, atliekant šiuos darbus (2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaita-faktūra serija ORK2 Nr. 1654 ir 2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaita-faktūra serija ORK2 Nr. 1656) (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė pažeidė prievolę. Įvertinus tai, kad ieškovė pateikė įrodymus apie 4 500 Eur sumos sumokėjimą jai 2019 m. kovo 21 d., dėl ko ieškovė reikalavimą dėl 5 017,57 Eur skolos priteisimo sumažino iki 517,57 Eur (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnio 1 dalis), 2019 m. vasario 12 d. preliminarus sprendimas keistinas. Ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 517,57 Eur dydžio įsiskolinimą už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas (CK 6.38 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 6.71 straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad atsakovei uždelsus atsiskaityti su ieškove, pastarosios reikalavimu, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė teisingai paskaičiavo 10,20 Eur delspinigių atsakovei 2018 m. spalio 4 d. ir 2018 m. spalio 5 d. neapmokėjus PVM sąskaitos-faktūros serija ORK2 Nr. 1655 (2 550 x 0,002 x 2). Taip pat ieškovė teisingai paskaičiavo 953,33 Eur delspinigių atsakovei už tai, kad ši neapmokėjo visų pirmiau nurodytų sąskaitų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2019 m. sausio 9 d. (95 dienas) (5 017,57 x 0,002 x 95). Atsakovė savarankiškų prieštaravimų dėl šios preliminaraus teismo sprendimo dalies nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 963,53 Eur delspinigių (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), kaip tai nurodyta 2019 m. vasario 12 d. preliminariame sprendime.

Taip pat tenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 40 Eur su pavėluotu mokėjimu susijusių išieškojimo išlaidų, kuris pagrįstas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, paskaičiuotas pagal Įstatymą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2019 m. sausio 14 d., t. y. pirmąjį metų pusmetį, kuomet galiojo 0 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 521,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis)

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškovės reikalavimą, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovės priteistini 69,00 Eur žyminio mokesčio (e.b.l. 4) ir 500,00 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e.b.l. 5-7), iš viso – 569,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 98 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 1,86 Eur pašto išlaidų, kurios iš atsakovės nepriteistinos, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti 2019 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą šioje byloje.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“, juridinio asmens kodas 124086770, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, juridinio asmens kodas 149660899, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“, juridinio asmens kodas 124086770, naudai skolą – 517,57 Eur (penki šimtai septyniolika eurų 57 ct), delspinigius – 963,53 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt trys eurai 53 ct), skolos išieškojimo išlaidas – 40 Eur (keturiasdešimt eurų), 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 521,10 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt vienas Eur) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2019 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 569,00 Eur (penki šimtai šešiasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.