Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (įkeisto turto savininkės) I. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12793-285/2011 pagal pareiškėjo Kredito unijos „Prienų taupa“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. P., B. P. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-06 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 167668,12 Lt, iš jų: 156295,00 Lt negrąžintos paskolos, 10687,19 Lt palūkanų, 685,71 Lt delspinigių. Taip pat kreditorius reikalavo 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad kreditorius Kredito unija „Prienų taupa“ pagal 2008-07-28 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė B. P. 200000 Lt paskolą, kurios įvykdymui užtikrinti 2008-07-30 hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, kreditoriaus naudai įkeistas I. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini).

CK 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas. B. P. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui Kredito unijai „Prienų taupa“ pagal minėtą paskolos sutartį, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek iš pagrindo skolininko, tiek iš įkeisto turto vertės (CPK 560 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 4.216 straipsnio 1 dalis, 4.219 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2011-01-28 nutartimi, kuri skolininkui B. P. ir įkeisto turto savininkei I. P. įteikta 2011-04-08, buvo areštuotas įkeistas hipotekos lakštu turtas, o skolininkas ir įkeisto turto savininkė įspėti, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 49,50). 2011-04-18 skolininkas ir įkeisto turto savininkė pateikė atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjos 2011-01-28 nutarties. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, 2011-05-26 nutartimi hipotekos teisėjos 2011-01-28 nutartį paliko nepakeistą (b.l. 65-66). 2011-06-06 kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192, 6.37 straipsnių, CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėja 2011-06-08 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Todėl spręsdamas ginčo klausimą teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Atskirajame skunde nėra nurodyti jokie materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, o tik iš esmės ginčijamas pačios prievolės įvykdymo tinkamumas ir skolos dydis. Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami ir kylantys ginčai tarp hipotekos šalių nesprendžiami. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea bank Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, N. P., kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. UAB ,, Inrent“, UAB ,, Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; ir kt.). Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kad įkeistų daiktų savininkei nebuvo suteikta galimybė ginčyti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties, kuria patvirtintas pažeidimo nepašalinimo faktas ir kreditoriui suteikta teisė inicijuoti priverstinio išieškojimo procesą, teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.