Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-05-03 · Civilinė byla Nr. e2S-407-252/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
e2S-407-252/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
G. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S - 407 - 252- 2016

Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26-1005-2016 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. K. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniu – kontora su gyvenamosiomis patalpomis (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką: G. K. paskirti naudotis sklypo dalį, R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėtą raide „B“, ir patalpas 2000-03-10 plane pažymėtas šiais indeksais: 1 aukštas: 1-7, 1-6, 1-8, 1-9, 1-10, 2 aukštas: 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-23, 1-28, 1-22; A. K. paskirti naudotis sklypo dalį, R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėtą raide „A“, ir patalpas 2000-03-10 plane pažymėtas šiais indeksais 1 aukštas: 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-3, 1-2, 1-1; 2 aukštas: 1-20,1-21, 1-19, 1-18, 1-16, 1-17; G. K. paskirti naudotis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 2000-03-10 plane pažymėto indeksu G-1, t. y. kairiąja puse žiūrint nuo įvažiavimo į garažą, statant 1-ną G. K. naudojamą automobilį ar kitą transporto priemonę; A. K. paskirti naudotis ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 2000-03-10 plane pažymėto indeksu G-1, dešiniąja puse žiūrint nuo įvažiavimo į garažą joje statant 1-ną A. K. arba UAB „Teisinių žinių centras“, naudojamą automobilį ar kitą transporto priemonę; palikti bendrai naudotis po ½ patalpų rūsyje, plane pažymėtų R-1, R-2, R- 3, R-4 ir po ½ patalpų 1-ame aukšte, plane pažymėtų 1-5, 1-4.; 2) įpareigoti A. K. netrukdyti G. K. naudotis turtu: 1) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti G. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), visų pastatų raktų antrą kopiją ir netrukdyti G. K. naudotis sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pastatais ir kita infrastruktūra; 2) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti G. K. pašto dėžutės, esančios (duomenys neskelbtini), rakto kopiją; 3) ne vėliau kaip per 3 d. nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti G. K. sieninio seifo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame namo aukšte, rakto kopiją; 4) uždrausti A. K. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgyvendinti žmones, kurie nėra įdarbinti pas ūkininką A. K., t. y. uždrausti apgyvendinti ūkininkės J. K. ūkio darbininkus, pagalbininkus ir kt. asmenis, taip pat uždrausti jiems naudotis sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiais pastatais, žemės sklypu ir infrastruktūra. Nurodė, kad ieškovės santykiai su atsakovu iškėlus santuokos nutraukimo bylą tapo ypač konfliktiški, kadangi atsakovas kartu su savo motina J. K. nuolat psichologiškai terorizuoja, žemina ir užgaulioja ieškovę, neleidžia tinkamai jai naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis. Ieškovė nuolat patiria didelę įtampą, stresą ir baimę. Dėl šių aplinkybių ji kreipėsi į policiją. Atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. Atsakovas pasisavino visų pastatų, esančių sodyboje (duomenys neskelbtini), raktus ir neleidžia ieškovei ten patekti, o pats sodybos priežiūra nesirūpina. Be jos sutikimo nuolat gyvena ūkininkės J. K. ir atsakovo ūkio darbininkai, kurie be ieškovės sutikimo naudojasi turtu ir infrastruktūra, nuolat girtauja, gadina turtą ir inventorių. Dėl to sodyboje yra didelė vagysčių ir gaisro tikimybė. Be to, atsakovas yra užvaldęs beveik visą namą adresu (duomenys neskelbtini), neleidžia ieškovei naudotis pašto dėžute, sieniniu seifu ir garažu.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą A. K. ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti G. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), visų pastatų raktų antrą kopiją ir netrukdyti G. K. naudotis sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pastatais ir kita infrastruktūra; ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti G. K. pašto dėžutės, esančios (duomenys neskelbtini), rakto kopiją; ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti G. K. sieninio seifo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame namo aukšte, rakto kopiją. Uždraudė A. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgyvendinti asmenis, kurie nėra įdarbinti pas ūkininką A. K., taip pat uždraudė A. K. leisti tokiems asmenims naudotis sodybos pastatais, žemės sklypu ir infrastruktūra. Kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo konfliktiški santykiai santuokos nutraukimo metu nėra pagrindas teismui taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką. Pažymėjo, kad analogišką prašymą ieškovė jau buvo pareiškusi kartu su ieškiniu, Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015-09-30 nutartimi šio prašymo netenkino. Be to, ikiteisminio tyrimo pradėjimas atsakovui dar nereiškia ir neįrodo, kad jo pradėjimo pagrindu buvusios aplinkybės bus tikrai konstatuotos ir faktas patvirtintas. Byloje šiuo metu apskritai nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, išskyrus pačios ieškovės teiginius, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, užtraukiančius jam baudžiamąją atsakomybę. Teismas sprendė, jog ieškovė turi teisę naudotis pastatais ir patekti į visus sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatus. Atsakovas neturi teisės jai drausti tai daryti. Taip pat ieškovė turi teisę naudotis pašto dėžute ir sieniniu seifu. Teismo vertinimu, neuždraudus atsakovui sodyboje apgyvendinti asmenis, kurie nėra įdarbinti pas ūkininką, bei neuždraudus jiems naudoti šalims nuosavybės teise priklausančiais pastatais, žemės sklypu ir infrastruktūra, sutuoktinių bendro turto masė gali sumažėti arba pablogėti paties turto kokybė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutartį dalyje, kurioje uždrausta A. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgyvendinti asmenis, kurie nėra įdarbinti pas ūkininką A. K., taip pat uždrausta tokiems asmenims naudotis sodybos pastatais, žemės sklypu ir infrastruktūra, panaikinti. Nurodo, kad ieškovė turi teisę naudotis pastatais ir patekti į visus sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pastatus. Atsakovas tam netrukdo. Raktai yra laikomi sutartoje vietoje, pati ieškovė nuo 2015 m. pavasario sodyboje jokių darbų nedirba. Ieškovė taip pat turi teisę naudotis pašto dėžute, kuri nėra rakinama. Ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovui bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje sodyboje apgyvendinti žmones – ūkio darbininkus, pagalbininkus ir kt. asmenis yra siekis bet kokia kaina neleisti atsakovui savarankiškai dirbti arba bendradarbiauti su motina, kuri investuoja savo lėšas vykdydama žemės ūkio veiklą. Priešingai nei sprendė teismas, turto masė sumažės, jei laiku nebus vykdoma ūkinė veikla ir vykdomos prievolės, prisiimtos prieš valstybę bei tiekėjus. Dirbantys asmenys ūkyje sezoninių darbų metu apgyvendinami pagalbinėse patalpose, todėl niekaip netrukdo nei ieškovei, nei atsakovui. Teismas faktiškai leido dirbti tik su savo darbininkais, tačiau uždraudė vykdyti žemės ūkio veiklą kitais būdais, nei sudarant darbo sutartis su darbuotojais. Be darbininkų ūkis negali egzistuoti, jis neišvengiamai žlugs. Tuo tarpu ieškovė nėra ūkininkė, ūkio darbais neužsiima, jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertintinas tik kaip psichologinis spaudimas atsakovo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė G. K. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, tinkamai įvertino pasekmes, jog netaikant tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės sutuoktinių bendro turto masė gali sumažėti arba pablogėti paties turto kokybė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (pagal atskirojo skundo ribas), kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovui A. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgyvendinti asmenis, kurie nėra įdarbinti pas jį, taip pat uždraudė atsakovui leisti tokiems asmenims naudotis sodybos pastatais, žemės sklypu ir infrastruktūra. Ši sodyba yra ieškinio ginčo objektas, nes pareikštu ieškiniu prašoma padalyti santuokoje įgytą turtą, taip pat įpareigoti atsakovą ūkininko ūkį išregistruoti iš (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netaikant tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės sutuoktinių bendro turto masė gali sumažėti arba pablogėti paties turto kokybė. Tokiu būdu, akivaizdu, jog netaikius laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad tokia nutartimi teismas faktiškai uždraudė vykdyti žemės ūkio veiklą, ūkis žlugs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal G. K. pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, sprendžia, kad yra tikimybė, jog netaikius laikinosios apsaugos priemonės ir neuždraudus joje apgyvendinti asmenų, kurie nėra įdarbinti pas ūkininką A. K., ginčo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vertė sumažėtų, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie tai, kad tokie asmenys turtą niokotų ar, kaip teigia ieškovė, ten nuolat girtaujama, tačiau būtinybę taikyti nurodytą apribojimą pagrindžia tai, kad priešingu atveju yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Vien ta aplinkybė, kad apelianto dispozicijoje yra ginčo objektas, leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, ginčo objekto – sodybos išsaugojimas būtent apelianto dispozicijoje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas. Šiuo atveju apeliantas, išskyrus deklaratyvius teiginius, nenurodo bei iš esmės niekaip nepagrindžia, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė būtų per griežtas apelianto nuosavybės teisės suvaržymas (CPK 12 str., 178 str.). Taigi, apeliantas nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas turtines pasekmes jam gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgyvendinti asmenis, kurie nėra įdarbinti pas ūkininką A. K., bei draudimas A. K. leisti tokiems asmenims naudotis sodybos pastatais, žemės sklypu ir infrastruktūra, o apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu proporcingumo principo pažeidimo neįžvelgia. Atskirojo skundo argumentai ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad A. K. iniciatyva šalių sodyboje gyvena ir ūkyje dirba neįdarbinti žmonės ir jis tai siekia daryti toliau. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, jog neįdarbinus žmonių kyla didesnė grėsmė turtui, nes jokie santykiai šių, nuolat besikeičiančių, darbininkų, t. y. gyvenančių svetimų žmonių, nesaisto; šie žmonės naudojasi šalims priklausančiu turtu ir infrastruktūra, t. y. ne tik gyvenamuoju plotu, bet ir namų apyvokos daiktais, buitine technika, indais, patalyne.

Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad dėl neproporcingų apribojimų ūkininkas A. K. negalės ūkininkauti, ūkis neišvengiamai žlugs. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas neuždraudė A. K. sąžiningai ūkininkauti, įdarbinti žmones ir vykdyti veiklą, plėtoti ūkį (išskyrus, apgyvendinti asmenis, kurie nėra įdarbinti pas ūkininką A. K., taip pat leisti būtent tokiems asmenims naudotis sodybos pastatais, žemės sklypu ir infrastruktūra), todėl taikant tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, priešingai, nei teigia atsakovas, tik bus apsaugotas sutuoktinių turtas.

Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad egzistuoja galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pritaikė minėtą laikinąją apsaugos priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas atskirajame skunde pasisako ir dėl kitų skundžiamoje nutartyje nustatytų įpareigojimų, tačiau šios nutarties dalies neskundžia, t. y. neprašo panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai neanalizuoja ir neaptaria.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šių priemonių taikymo paskirtį bei savo esme nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė