Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ stogdengiu, gyv. vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2013 m. liepos 25d. (Žin., 2003, Nr. 74-3423 redakcija);

BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

BK 145 str. 2 d;

BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) ir 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649, įsigal. 2015 m. gegužės 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-06588 redakcija);

BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ., tyčia ranka sudavė vieną smūgį šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiam įvaikiui - A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ., į pakaušį, dėl ko jis kaire veido puse atsitrenkė į šaldytuvą, bei sudavė ne mažiau trijų smūgių į dešinį šoną, A. S. nuėjus į kitą kambarį, jame, jam gulinčiam ant lovos, spyrė ne mažiau penkių kartų į veido dešinę pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui A. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2013 m. liepos 25d. ( Žin., 2003, Nr. 74-3423 redakcija);

be to jis 2013 m. spalio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia gumine žarna sudavė daugybinius smūgius šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiam įvaikiui - A. S., gim. (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui A. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. ( Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

be to jis 2013 m. spalio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia gumine žarna sudavė daugybinius smūgius šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiam sūnui - D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ., į kojas ir nugarą, tuo sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

be to jis 2013 m. spalio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sutuoktinę N. S., tyčia sudavė jai smūgius į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

be to jis 2015 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia lenta sudavė mažamečiui šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiam įvaikiui - A. S., gim. (duomenys neskelbtini) vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į nugarą ir vieną smūgį į sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui A. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

be to jis 2015 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia lenta sudavė mažamečiui šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiam sūnui - D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ., vieną smūgį į nugarą, tuo sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. ( Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

be to jis 2015 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė daugybinius smūgius, šeimos narei, kartu su juo gyvenančiai, sutuoktinei – N. S., į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija);

be to jis laikotarpyje nuo 2013 m. pradžios iki 2015 m. spalio mėn., bute, adresu (duomenys neskelbtini) naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino mažametį nukentėjusįjį A. S., gim. (duomenys neskelbtini) sakydamas, kad išsuks jam kojas, rankas, išmuš dantis, padarys jį invalidu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d;

be to jis 2016 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) viešbutyje „(duomenys neskelbtini) “, tyčia sudavė, šeimos nariui - sūnui, D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ., ne mažiau dviejų smūgių į nugarą ir šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D. S., gim. (duomenys neskelbtini) . fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) ir 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649, įsigal. 2015 m. gegužės 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-06588 redakcija);

be to jis 2016 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) , viešbutyje „(duomenys neskelbtini) “, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų, su šeimos nare, sutuoktine – N. S., metu, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajai N. S. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija).

Vadovaujantis LR BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis teisiamajame posėdyje prisipažino pilnai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis (LR BPK 273 str.).

Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamajame posėdyje po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad pilnai prisipažįsta esąs kaltas pagal visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Parodė, kad su N. kartu pradėjo gyventi nuo 2009 m., susituokė 2010-10-24, turi 4 vaikus. Pernai išsiskyrė. Smurtavo prieš įsūnį A. S.. Buvo atvejis, kai žmona maudė vonioje dukrą, mergaitė bijo vandens ir labai rėkė, o N. per prievartą norėjo jai išplauti galvytę. Jis negali pakęsti, kai vaikai rėkia, liepė vaiką paleisti ir neiškentęs sudavė N. Pas juos dėl smurto lankėsi socialiniai darbuotojai iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos, buvo ir policija. Anksčiau jis gerdavo, šeima buvo rizikos grupėje, todėl lankydavosi (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai. Dabar 6 ar 7 metai nebegeria. Vaikai neklausydavo, gali būti, kad gavo ir su šlanga. Buvo kviečiamas į Jonavos r. VTAS pokalbiui. Kai vaikai neklausydavo, mušdavo. Pripažįsta aplinkybes pagal pateiktus kaltinimus. 2016 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) viešbutyje „(duomenys neskelbtini) “ sudaviau smūgius sūnui D, nes jis lakstė koridoriais ir neklausė; žmonai N į veidą sudavė, už tai, kad ji iš ryto atsikėlė be nuotaikos, nieko nenorėjo, nenorėjo niekur eiti. Supranta, kad negalima taip elgtis. Atskirai su N gyvena apie 2 metus, nelabai bendrauja, tačiau vaikai pas jį ateina beveik kiekvieną dieną. Juos pamaitina, nuperka saldumynų, nei vieno smurto atvejo nebuvo. Su N buvo įtempti santykiai, daug ir sunkiai dirbdavo, būdavo pavargęs, gal todėl būdavo piktas. Dabar padėtis pasikeitė, su vaikais jokių konfliktų nėra. Atsiprašo N ir vaikų.

Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, paskelbti byloje esantys įrodymai pagrindžia A. S. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d.; 140 str. 3 d.; 140 str. 3 d.; 140 str. 2 d.; 140 str. 3 d.; 140 str. 3 d.; 140 str. 2 d.; 145 str. 2 d; 140 str. 3 d.; 140 str. 2 d.

Nukentėjusiojo A. S. parodymais (duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui 2017-03-29) nustatyta, kad įvykių buvo labai daug ir viską sunku prisiminti. Prisimena kad 2013 m. žiemą, gal vakare, gal vasario mėn., grįžęs į namus užsinorėjo valgyti, ėmė iš šaldytuvo kiaušinius, dėklas sulūžo ir nukrito ant grindų. A. S. atbėgo į virtuvę ir iš nugaros, kaire ranka trenkė jam (A) į pakaušį, dėl to jis kaire veido puse atsitrenkė į šaldytuvą. Jis (A) užsidengė veidą ir nuėjęs į kambarį nukrito ant lovos. Mano, kad A. S. jam spyrė, nes pats nebūtų nukritęs. Tada A. S. pradėjo spardyti jam į dešinį žandikaulį metaline bato pado dalimi, spyrė kokius 5-6 kartus. Mama laikė A, jis ėmė keiktis. Jam (A) ėmė bėgti kraujas. Jis nuėjo į vonią, ten atėjo mama ir valė jam veidą. Sekančią dieną draugo mamai L. B. paklausus kas nutiko, pasakė, kad iškrito iš medžio. Tiesos negalėjo sakyti, nes patėvis baugino, kad užmuš. Į gydytojus dėl šio sumušimo nesikreipė. Buvo užsiklijavęs veidą, bet į mokyklą ėjo. Socialinė pedagogė, matė, kad jis sumuštas (1 t. b. l. 92-94).

A. S. 2016-04-06 parodymais (2016 m. medžiagoje Nr. M-1-01-24114-16) nustatyta, kad su patėviu A. S. pradžioje sutarė gerai, bet vėliau jis pradėjo mušti mamą, jį (A), brolį. Mušdavo už tai, kad vaikai triukšmauja, pagaliu, lenta. Mama bijojo kreiptis į policiją. Kartą, gal prieš du metus buvo atvejis, kai jis (A) užsinorėjo valgyti ir imdamas iš šaldytuvo kiaušinius, juos sudaužė. Tuomet patėvis jo (A) galvą trenkė į šaldytuvą, o kai jis (A) nuėjo į kambarį ir atsigulė, patėvis ėmė jį spardyti. Jis tuomet avėjo batu apkaustytu metalu. Patėvis spyrė į dešinį žandikaulį. Mama jį gynė, bet gavo pati. Dėl šio įvykio į medikus ir policiją nesikreipė (1 t. b. l. 46).

Liudytojos N. S. parodymais nustatyta, kad nuo 2015-12-02 vyksta jos ir sutuoktinio A. S. skyrybų procesas. Su sutuoktiniu A. S. nebegyvena nuo 2015-10-26. Šiuo metu (2017-02-02) ji laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre su visais vaikais - A. S., gim. (duomenys neskelbtini) , D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S.. Tik A nėra biologinis A. S. sūnus, A. S. yra jį įsivaikinęs. A. S. nuolatos smurtauja prieš ją ir vaikus. Negali nurodyti datų, laiko (net apytiksliai) kada tai vyko ir kiek kartų tai buvo. Atsimena, kad 2013 m. spalio mėn. A. S. smurtavo prieš sūnų A. S., (tuo metu jo pavardė buvo J). Paties mušimo fakto ji nematė, bet A sakė, kad jį mušė spardė A. Ji buvo namuose ir išgirdusi triukšmą atėjo į kambarį, kuriame buvo A ir A, pamatė kaip A smūgiavo A, tačiau kuo smūgiavo, į kurias kūno vietas ir kiek kartų, neatsimena. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. A. ant veido buvo kraujosruvos, bet pas medikus jo nevežė. Visko nuosekliai ir detaliai nupasakoti negali, nes jai sunku viską prisiminti ir suvokti esminius situacijos įvykius. Smurtas šeimoje tęsiasi jau daug metų, apie tai žinojo (duomenys neskelbtini) socialiniai darbuotojai. A yra agresyvus, nevaldo savo veiksmų, jo pykčio proveržiai pasireiškia fiziniu smurtu. A. S. jau 3 ar 4 metai visiškai nevartoja alkoholio. Visais atvejais jis smurtavo būdamas blaivas (1 t. b. l. 63-66).

Liudytojos V. L. B. parodymais nustatyta, kad ji su šeima iki 2011-04-08 gyveno (duomenys neskelbtini) (tikslaus namo ir buto Nr. neatsimena). Jos sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ., tuo metu susidraugavo su A. J.. A. gyveno su mama - N. S., patėviu - A. S. ir broliu, kitoje gatvėje. A dažnai lankydavosi pas juos, valgydavo ir pakankamai dažnai nakvodavo. E su A bendravo apie 4 metus, t. y. maždaug nuo 2007 m. Kartą A pas juos atėjo visas buvo juodas - veidas, šonai, nugara buvo vien kraujosruvos, parodė, pakėlęs marškinėlius. Pasakė, kad iškrito iš medžio. Ji A nepatikėjo. Tik vėliau jis pasakė, kad jį sumušė patėvis. Su N apie tai nekalbėjo, nes ji labai keisto būdo. Sužinojusi iš A, kad pas juos lankosi socialinė darbuotoja, suprato, kad ji A tokį matė ir, jei jis buvo sumuštas, ėmėsi atitinkamų veiksmų (1 t. b. l. 114-115).

Liudytojos L. F. parodymais nustatyta, kad nuo 2006 metų ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. Šią mokyklą lankė N. S. ir A. S. vaikai A. S. (jo pavardė buvo J) ir D. S.. D. R. mokyklą lankė tik 1-mą klasę, bet (duomenys neskelbtini) jos nebaigė, nes 2015 m. rudenį, vaikai su mama išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) . S. šeima į (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) . Nepamena kelinti metai tada buvo, bet atsimena, kad A tada lankė pradines klases. Po kurio laiko, kai S šeima atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) , mokykla gavo raštą iš (duomenys neskelbtini) teisių apsaugos tarnybos, kur buvo nurodyta atkreipti dėmesį į šią šeimą dėl galimo smurto šeimoje. Raštą persiuntė (duomenys neskelbtini) VTAS. Su A buvo pradėjusi bendrauti iki šio rašto gavimo, nes matė, kad šeimoje yra problemų – vaikas buvo neprižiūrėtas, neturėdavo visų reikiamų mokymosi priemonių, šlapindavosi į lovą, dažnai piešdavo lytinius organus. Su juo tada daug dirbo mokyklos psichologė E. Č.. Individualių pokalbių su A, metu, buvo požymių, kad prieš A. A. S. naudoja psichologinį smurtą – įžeidinėdavo įvairiais žodžiais, vaikų akivaizdoje daužydavo įvairius daiktus. Ji su (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja V. S., ne kartą lankėsi šioje šeimoje. Buvo atvejis kai A atėjo į mokyklą nubrozdintu veidu, sakė, kad iškrito iš medžio ar tai atsitrenkė į medį. Tada ji bendravo su A mama, kuri tai patvirtino. Tuomet patikėjo jais. Kiekvieno įvykio detales A skirtingomis dienomis pasakodavo kitaip. N dažniausiai viską neigdavo, sakydavo, kad kaltas pats A, nes jis išprovokuoja konfliktines situacijas, neklauso (1 t. b. l. 117-118).

Liudytojos L. D. parodymais nustatyta, kad ji nuo 2007 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (Jonavos r.) socialine darbuotoja su soc. rizikos šeimomis. Peržiūrėjus savo dokumentus dėl darbo su S šeima liudija, kad su šeima pirma pažintis buvo 2010 m. liepos mėn., kai ji 2010-07-30) su Jonavos VTAS darbuotojais pas juos lankėsi, VTAS gavus N. S. mamos raštą, dėl N šeimos (vaikų nepriežiūros, galimo smurto šeimoje). Tada N mama norėjo, kad jai būtų paskirta dviejų N vyriausių vaikų globa. Kai apsilankė S šeimoje, joje buities sąlygos buvo kuklios, bet tinkamos. O dėl smurto šeimoje, N tepasakė, kad smurtas šeimoje buvo tik vieną kartą. Kiek prisimena, ji sakė, kad smurtavo A. S. prieš ją ir, lygtai, vaikus (kuriuos nenurodė). N sakė, jog į policiją ji dėl to nesikreipė ir su vyru susitaikė. Tuo metu nei ant N. kūno, nei ant vaikų kūnų jokių smurto žymių nepastebėjo. Dar N pasakė, kad mama skundą galėjo parašyti todėl, kad jai nepatinka A. Lankėsi 2010 m. rugsėjo mėn., bendravo su A. S., kuris teigė, kad vaikus drausmina tik žodžiais, nes A neklauso, nepaiso pastabų, fizinį smurtą neigė. Tada namuose buvo A, ant jo kūno fizinio smurto žymių nepastebėjo. Apsilankius 2011 m. sausio mėn. buvo tikrinta buitis, N sakė, kad santykiai normalūs. 2011 m. balandžio mėn. S šeima persikėlė į socialinį būstą (duomenys neskelbtini) . Apsilankius A. kalbėjo, kad A. auklėja tik žodžiais už prasižengimus, net nestato į kampą. N skundėsi, kad su A nesutaria dėl vaikų auklėjimo, apie fizinį smurtą nekalbėjo. Fizinio smurto požymių nebuvo pastebėta. 2012 m. kovo mėn. N skundėsi, kad A prieš ją „nesenai“ naudojo fizinį smurtą, detaliau nepasakojo, sužalojimų nematė. S šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. A. S. pradėjo sakyti, kad norėtų gyventi su močiutę, kad jis pykstasi su A, kad A auklėdamas naudoja fizines bausmes. Ši informacija buvo gauta iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. Nei A, nei N nei karto nematė su sužalojimo žymėmis. N pasakydavo, kad A prieš ją smurtauja, tačiau ji nei karto policijos nekvietė, į medikus nesikreipė. Sakydavo kad A. ją muša, po to pati tai neigdavo. 2012 m. liepos mėn. N. pranešė, kad su vaikais išsikelia į (duomenys neskelbtini) ., į T. R. jai išnuomotą butą, nes A. prieš ją smurtauja. Bet smurto žymių nebuvo. Nuo 2013 m. vasario mėn. S. šeima buvo perduota soc. darbuotojos V. S. priežiūrai. Iš V. S. girdėjo, kad 2013 m. pabaigoje iš (duomenys neskelbtini) mokyklos buvo gauta informacija apie tai, kad A. S. į mokyklą atėjo su smurto žymėmis (1 t. b. l. 125-126)

Liudytojos Ž. T. parodymais nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. 2015 m. lapkričio mėn. N. S. šeima buvo perduota tolimesniam paslaugų teikimui (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui, nes ji persikėlė iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini) . Šeima nuo 2012-03-12 įtraukta socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl besikartojančio smurto prieš vaikus ir N. Bendraujant paaiškėjo, kad A. S. šeimoje naudojo fizinį smurtą prieš N ir vaikus, daugiausiai prieš A ir D. N stokoja socialinių įgūdžių, jai sunku nupasakoti įvykius nuosekliai, su detalėmis; apie smurtą pasakojo epizodais, jai sunku atsiminti kada tai buvo, nuo ko viskas prasidėjo ir t. t. Ji prisimena tik atskirus faktus, pavyzdžiui kad buvo suduoti smūgiai jai ar vaikams. Nuo 2015 m. lapkričio mėn., kai šeima gyveno (duomenys neskelbtini) , neturėjo informacijos, kad A. S. naudoja fizinį smurtą prieš N ar vaikus, išskyrus 2016 m. vasarą įvykį (duomenys neskelbtini) . 2016-03-30 Socialinių paslaugų centras surašė raštą (Nr. IS7-208) Jonavos policijos komisariatui ir Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl informacijos apie šią šeimą, apie šios šeimos mikroklimatą, vyraujančias problemas. Šiame rašte minima, jog A. S. „žaloja šeimos narius, mažamečių vaikų akivaizdoje“ kalbama apie psichologinį žalojimą (1 t. b. l. 103-104).

Fizinis smurtas A. S., D. S. ir N. S. atžvilgiu 2013 m. spalio mėn.

2013-10-14 A. S. paaiškinimu nustatyta, kad 2013 m. spalio 5, 6 dienomis vaikai triukšmavo, neklausė ir – „gavo per užpakalį visi trys, su šlanga" (VTAT 2-a medžiaga) (2 t., b . l. 10).

2013-10-10 Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (V. S.) raštu Nr. (1.16)-SJ-544 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė pedagogė pranešė, kad A. J. (S) į mokyklą atėjo su smurto žymėmis ant veido. Tą pačią dieną buvo apsilankyta S šeimoje. Buto duris atidariusi N buvo su sumušimo žymėmis ant veido, tačiau neigė, kad A. S. smurtavo jos ir mažamečių vaikų atžvilgiu (1 t. b. l. 54).

2013-10-07 Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (V. S.) pakartotinio šeimos aplankymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apsilankius pas S, ant N. S. veido, šalia lūpos, matėsi mėlynė, patinęs žandas. N. S. teigė, kad sekmadienį sutuoktinis smurtavo prieš ją (1 t. b. l. 55).

2013-10-09 Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (V. S.) pokalbio aprašu Nr. 178 nustatyta, kad bendraujant su (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio – darželio "(duomenys neskelbtini) D. S. auklėtoja, ji patvirtino, jog spalio 8 d., guldant berniuką pietų miego, pastebėjo kojų ir nugaros srityje gyjančias mėlynes. Vaikas paklaustas, pasakė, jog mušė tėvas (1 t. b. l. 56).

(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos raštu 2013-10-07 Nr. R4-192 nustatyta, kad 2013-10-07 A. J. (S) pastebėtas į mokyklą atvykęs su smurto žymėmis veide. A paaiškinimu namuose kilo konfliktas tarp mamos ir patėvio, patėvis smurtavo prieš mamą ir mama iškvietė policiją. Policijai išvykus A. S. mušė jį (2 t. b. l. 8).

2013-10-14 N. S. paaiškinimu nustatyta, kad vaikams triukšmaujant savo kambaryje, vyras neištvėrė ir panaudojo šlangą vaikams D. ir D. (2 t. b. l. 9).

Nukentėjusiosios N. S. parodymais nustatyta, kad sutuoktinis A. S. fizinį smurtą naudojo ne tik prieš vaikus, bet ir prieš ją. Ji, dėl fizinio smurto nuo A nukentėdavo daugiausiai, tačiau nei karto į policiją ir medikus nesikreipė. Ji neprisimena visų įvykių, jų detalių, jai sunku nupasakoti juos nuosekliai ir suvokti esmines šių įvykių detales. (1 t. b. l. 63-64)

N. S. parodymais 2016-04-06 (2016 m. medžiagoje Nr. M-1-01-24114-16). A. smurtauja gana dažnai. Jį nervina triukšmaujantys vaikai. Suduodavo ir vaikams delnu per užpakalį, kartais pagaliu. Labiausiai mušdavo A ir D, A yra spardęs už atsikalbinėjimus (1 t., b.l.45).

A. S. 2016-04-06 parodymais (2016 m. medžiagoje Nr. M-1-01-24114-16) nustatyta, kad su patėviu A. S. pradžioje sutarė gerai, bet vėliau jis pradėjo mušti mamą, jį (A), brolį. Mušdavo pagaliu ar lenta, yra mušęs kabeliu už tai, kad vaikai triukšmauja. Mama bijojo kreiptis į policiją (1 t. b. l. 47).

Liudytojos I. Ž. parodymais nustatyta, kad ji nuo 1993 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelyje-darželyje. Vienerius metus (gal 2013-2014 metais) jos grupę lankė D. S., N. ir A. S. sūnus. D nėra pasiskundęs jog namuose jį muša tėtis ar mama. Ant D kūno, dažniausiai kojų, kaip ir ant daugelio berniukų, būdavo nedidelių kraujosruvų, tačiau paklausus kaip jos atsirado, D sakydavo, kad parkrito, pats užsigavo. Neatsimena, kad būtų pastebėjusi ryškesnių sužalojimų, kraujosruvų ar D būtų sakęs, jog jį mušė tėtis. Arba to ji nebeatsimena. Apie šioje šeimoje naudojamą fizinį smurtą neteko girdėti (1 t. b. l. 138).

Liudytojos T. P. parodymais nustatyta, kad S šeimą pažįsta apie penkerius metus. Lankydavosi pas juos namuose. Kol S šeima gyveno (duomenys neskelbtini) vaikai, dažniausiai D, sakydavo, kad tėtis jį mušė diržu, nes jis neklausė. Gal tai buvo 2013 metais. Ant vaikų kūnų sumušimo žymių nematė. N nesiskundė, kad A ją muštų, ant jos kūno sumušimo žymių neteko matyti (1 t. b. l. 144-145).

Liudytojos L. F. parodymais nustatyta, kad kai ji dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge, kai A buvo gal 6-je klasėje (gal 2014 m., koks metų laikas buvo neatsimena), jis į mokyklą atėjo sužalotu veidu – buvo kraujosruva ant skruosto kurios pusės nepamena. A pasakė, kad jį mušė patėvis A. S., kokią priežastį įvardijo A, neatsimena. Ji iškarto raštu informavo Jonavos VTAS (2013-10-07 raštas Nr. R4-192). A. S. neneigė prieš A naudojęs fizinį smurtą, detalių nepasakojo, bet sakė, kad tokios jo auklėjimo priemonės. Sakė, kad jam tikėjimas neleidžia vaikų mušti ranka, todėl jis suduoda kokiu nors daiktu – pagaliu ar kažkokiu panašiu. Po šio atvejo A sakė, kad patėvis jo nebemuša, bet muša mažesniuosius šeimos vaikus (1 t. b. l. 117-118).

Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad Nuo 2013 m. sausio mėn. pabaigos iki 2015 m. spalio mėn. pabaigos jai teko dirbti su A. S. ir N. S. šeima (duomenys neskelbtini) . 2013 m. sausio mėn. ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracijoje socialine darbuotoja. Nuo pat darbo pradžios jai buvo priskirta šeima. Iki jos su šia šeima dirbo L. D.. Peržiūrėjus kompiuteryje saugomą informaciją dėl darbo su S šeima liudija, kad pirma informacija (žodinė) apie galimą smurtą S šeimoje gauta 2013-10-07 iš (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės pedagogės L. F., kad A. J. (dabar jo pavardė S) į mokyklą atėjo su smurto žymėmis ant veido. Iškart apsilankius S šeimoje, N paaiškino, kad 2013-10-06 A. S. smurtavo prieš ją ir vaikus. Komiuterinių dokumentų juodraščiuose įrašyta, jog su A. S. nepavyko pasikalbėti, nes jis buvo užsirakinęs kitame kambaryje. Dėl šio įvykio 2013-10-10 raštu kreipėsi į Jonavos policijos komisariatą (2013 m. medžiaga, raštas 2013-10-10 Nr. (1.16)-SJ-544), vėliau N. S. pasakė, jog ji atsiėmė pareiškimą. Po šio įvykio sistemingai buvo bendraujama su S šeima, tačiau nebebuvo pastebėta, kad prieš N. S. ar vaikus būtų smurtaujama (1 t. b. l. 120-121).

Liudytojos A. P. parodymais nustatyta, kad ji nuo 1994 m. iki 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. buvo klasės, kurioje mokėsi A. J. (jo pavardė tada buvo tokia) vadovė. Pamena, kad gal 2013 m. ji lankėsi pas S namuose, kadangi A ilgą laiką nelankė mokyklos. Pamena, kad tada N su vaikais buvo išsikėlusi į kitą butą. N sakė, kad ji iš namų išėjo todėl, kad vyras ją muša. Detaliau, ką sakė N apie fizinį smurtą, naudojamą prieš ją, neatsimena. Kai ji (P) A paklausė ar jo nemuša, jis atsakė, kad ne, kad muša mamą. N su sužalojimo žymės niekada nematė. A. S. niekada nematė ir su juo nebendravo (1 t. b. l. 131-132).

Fizinis smurtas A. S., D. S. ir N. S. atžvilgiu 2015 m. spalio mėn.

Nukentėjusiojo A. S. parodymais nustatyta, kad buvo įvykis, kai vaikai žaisdami garsiai šūkavo. Jis tuo metu gulėjo tame pačiame kambaryje. Tėvai irgi jau gulėjo. A. S. išgirdęs triukšmą atėjo į kambarį ir lenta trenkė jam vieną kartą per galvą., ties viduriu, vieną kartą per nugarą, ties liemeniu, labiau dešinėje, ir vieną kartą per sėdmenis. Jis (A) tyliai pradėjo verkti. Lenta buvo iš lovos apačios, gal 3-4 cm. pločio ir apie 40 cm. ilgio. Jam labai skaudėjo, nuėjo į savo kambarį ir pasakė, kad tuoj numirs, nes labai skaudėjo ir svaigo galva. Lenta gavo ir kiti vaikai, girdėjo kaip kiti vaikai verkė (1 t. b. l. 92-95).

Nukentėjusiojo D. S. parodymais nustatyta, kad tėtis mušė dar (duomenys neskelbtini) . Tada jis (D) ėjo į pirmą klasę. Tėtis turėjo pagalius. Tas pagalys nuo lovelės, storas ir ilgas. Visi vaikai namuose lakstė, neklausė tėčio liepimo nelakstyti, tada tėtis paėmė pagalį ir juo, vieną kartą, sudavė jam (D) per nugarą; mušė ir A. Vieną pagalį tėtis buvo pasilikęs, kad muštų, kurį vaikai kartais paslėpdavo, kad tėtis nemuštų. Mama tai žinojo, matė ir sakydavo nemušti (1 t. b. l. 98-101).

Liudytojos N. S. parodymais nustatyta, kad 2015 m. spalio mėn. viduryje (tikslesnės datos neatsimena), kai dar gyveno su A, adresu (duomenys neskelbtini) šiame bute A. S., virtuvėje, medine lazda, sudavė D gal 2-3 smūgius į nugarą (viršutinę jos dalį) ar pečius, tiksliai nepamena. Po to ji telefonu pranešė (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai V., kad A. muša D.. V. S. pasiūlė kreiptis į policiją, bet ji bijojo. Kelios dienos po skambučio V, pas ją į namus atvyko V, kita socialinė darbuotoja vardu L (D), policijos pareigūnė S (D) ir dar vienas policijos pareigūnas. Pareigūnai A aiškino, kad vaikų mušti negalima, tuo viskas ir baigėsi. Po šio įvykio ji su vaikais išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) ir gyvena atskirai nuo vyro. Dėl D mušimo lazda, jo pas medikus nevežė, neatsimena ar ant D kūno buvo sumušimo žymės. Policijai pareiškimo nerašė. Dėl A. S., prieš vaikus naudoto fizinio smurto į policiją kreipėsi du kartus, t. y. 2013 ir 2016 m., bet ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Pamena, kad pas namuose ((duomenys neskelbtini) .) buvo skersiniai nuo vaikiškos lovelės. Gali būti, kad šiais lovelės skersiniais A yra sudavęs vaikams. Ji būtent šio įvykio neatsimena. Gali pasakyti, kad A vaikus mušdavo įvairiais daiktais – tais, kurie tuo metu jam pasitaikydavo po ranka. Galbūt D labiausiai įsiminė tas momentas, bet ji jo neatsimena ir datos, bent apytiksliai, pasakyti negali. Negali teigti, kad A buvo pasilikęs lovelės skersinius specialiai vaikų mušimui, nes namuose buvo daug įvairių pagalių, lentų, nes A į namus nešdavo įvairius reikalingus ir nereikalingus daiktus (1 t. b. l. 63-66).

Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad 2015-10-20 pas ją atvyko N. S. ir pasakė, kad po jos (V. S.) apsilankymo, A. buvo labai piktas ir valgantį sūnų D mušė lazda. N ji siūlė kreiptis į policiją, bet N atsakė bijant, kad dėl to A taps žiauresnis. Atsimena, kad po šio įvykio ji su policijos pareigūnais S. D. ir kitu pareigūnu, lankėsi pas S, bendravo su A, kuris pradžioje neigė smurtaujantis, o vėliau pripažino kartais vaikus mušantis ir tai yra auklėjimo priemonė, nes jis turi teisę auklėti savo vaikus. N buvo paaiškinta kaip elgtis smurto atveju, t. y. kam pranešti, kaip apsisaugoti. 2015 m. spalio mėn. pabaigoje N su vaikais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nuo tada ši šeima jau nebuvo jos (V. S.) priežiūroje. Pamena, kad bendraujant su S vaikais D ar D (neatsimena su kuriuo), vaikas krūpčiojo nuo bet kokio staigesnio judesio. Akivaizdu, kad vaikas buvo įbaugintas. Negali pasakyti kiek jam buvo metų ir kuris tai buvo, t. y. D ar D, nes juos painioja. Daugiau smurto atvejų S. šeimoje nežinojo ir nepastebėjo (1 t. b. l. 120-121)

A. S. parodymais nustatyta, kad bute(duomenys neskelbtini) buvo atvejis, kai dukrai V buvo 2,5 metų, N ją maudė. V labai bijo vandens, o N jos galvą per prievarta kišo po vandeniu. V klykė. Jis supyko ant N, kad ji įvarys vaikui baimę visam gyvenimui, atėjo į vonią ir N dešiniu delnu sudavė gal du smūgius per veidą. Tiksliai į kurią vietą jai pataikė - neatsimena. Dėl suduoto smūgio N kraujas nebėgo, ji neparkrito. Nematė ar vėliau N ant veido buvo mėlynių (kraujosruvų) (1 t. b.l.64-65).

Nukentėjusiosios N. S. parodymais nustatyta, kad A. S. fizinį smurtą vartojo tiek prieš ją, tiek prieš vaikus ir visų smurto atvejų neatsimena (1 t.b.l. 63-65).

Liudytojos L. F. parodymais nustatyta, kad prisimena tik vieną atvejį, kurį pasakojo A.. Tai galėjo būti 2015 m. rudenį. A. sakė, kad mama maudė seserį ir ji verkė, patėvis neapsikentė triukšmo ir mušė mamą, lyg minėjo, kad sudavė ir seseriai. Prieš pat N su vaikais išsikeliant į (duomenys neskelbtini) (2015 m. rudenį), N sakė, kad savaitgalį A namuose mušė ją ir vaikus, kad ji dėl šio įvykio kvietė policiją. Tada ant N kūno jokių sužalojimo žymių nematė. Po šio įvykio, savaitės pradžioje, N išsikėlė į (duomenys neskelbtini) . Jai (F.) žinomi tik tie du atvejai smurto prieš A: kai A sakė, kad iškrito iš medžio ir, kad jį mušė patėvis. Kai D. pradėjo lankyti mokyklą, su juo neteko bendrauti, nes nebuvo poreikio (1 t. b. l. 117-118).

Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad sekantis atvejis buvo 2015 m. spalio mėn., kai į ją kreipėsi N. S.. Sakė, kad nesusitvarko su A, nes jis buvo praleidęs (nuo rugsėjo) apie 50 pamokų. Tada mokykloje susirinko ji (V. S.), socialinė pedagogė L. F. ir A. S.. Pokalbis buvo konfidencialus. Neatsimena kodėl jame nedalyvavo N. Iš pradžių A sakė, kad viskas namuose ir mokykloje yra gerai, bet pokalbiui įpusėjus A pasakė, kad kartais A. S. muša jaunesnius brolius ir mamą. Papasakojo atvejį, kaip namuose kartą mama maudė seserį, ji triukšmavo, neklausė. Tada į vonią atėjęs patėvis A. S. trenkė mamai per veidą. Po šio pokalbio su A. ji apsilankė S. šeimoje. Bendraujant su A., jis pasakė, kad smurto prieš šeimos narius jis nenaudoja, tačiau, kai yra supykęs, nesivaldo ir vartoja necenzūrinius žodžius. N. apie smurtą nieko nepasakė, tik pasakė, kad A dažnai „Nevaldo liežuvio“. Ji A. S. įspėjo apie netinkamą elgesį su šeimos nariais, kad smurtas neleistinas, priminė jam tėvų pareigas. Tą pačią dieną gatvėje sutiko N, kuri pasakė, kad A meluoja, jis prieš ją ir vaikus dažnai smurtauja, o mėlynių nelieka, nes jis žino kaip reikia mušti. N pasiūlius kreiptis į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, ji atsakė nenorinti, kad A būtų teisiamas (1 t. b. l. 120-121).

Grasinimas nužudyti A. S. ar sunkiai sutrikdyti A. S. sveikatą

Nukentėjusiojo A. S. parodymais nustatyta, kad patėvis A. S. kasdien vartojo psichinį smurtą. Jis sakydavo, kad jį (A) paliks invalidu iki 16-os metų. Girdėjo, kad taip sakydavo ir mamai, kai su ja kalbėdavo. Patėvis jam sakydavo, kad dantis išmuš ir bus tokie kaip pas mamą, nes mamai yra išmušęs dantis. Tai buvo gal kokių 10 kartų. Patėvis taip sakydavo, kai pykdavosi su mama arba po to, kai jį (A) primušdavo. Pradėjo taip kalbėti po to, kai trenkė batu į skruostą. Tikslių grasinimų datų nurodyti negali (1 t. b. l. 92-94).

Liudytojos N. S. parodymais nustatyta, kad A dažnai jai sakydavo, kad A išsuks kojas, rankas, padarys jį invalidu. Mano, kad tai galėjo tęstis nuo 2012 m. pavasario iki 2015-10-26, kol ji su vaikais išsikraustė į (duomenys neskelbtini) . Nežino ar pačiam A. A. yra taip sakęs. A su ja nekalbėjo apie tai, kad jis girdėjo šiuos A grasinimus, kad bijo jog jie gali būti įvykdyti. Nežino ar A būtų įvykdęs savo grasinimus, bet kadangi dažnai naudojo fizinį smurtą, tikėtina, kad, pykčio pagautas, galėtų sužaloti (1 t. b. l. 66).

Liudytojos Ž. T. parodymais nustatyta, kad matėsi, jog A. S. naudoja psichologinį smurtą prieš šeimos narius. Jis ypač baugino A. S.. A pats pasakojo, kad A. yra pasakęs, kad nakties metu jis pateks į butą ir padarys A neįgaliu. A nuo to momento bijojo miegoti vienas atskirame kambaryje. Bendraujant su A, matyti, kad jis yra patyręs psichologinę traumą dėl A elgesio su juo, ir pats A laiko savyje pyktį ant A. A pasakojo apie tai kaip A smurtavo prieš jį, mamą (N. S.) ir D; kad A agresiją, pyktį dažniausiai sukeldavo tai, kad jis po darbo norėdavo pailsėti, o vaikai triukšmaudavo ir jam trukdydavo. Kiti šeimos nariai, tame tarpe ir N, apie smurtą šeimoje pasakoja sunkiai. D. S. bendrauja labai sunkiai, kartais užsisklendžia savyje ir visiškai nekalba. D apie smurtą šeimoje man nepasakojo (1 t. b. l. 103-104).

Socialinių paslaugų centro rašte (2016-03-30 Nr. IS7-208) taip pat minima, jog A pasakojo, kad A grasina „Užmušti, padaryti jį neįgaliu“ (2016 m. medžiagoje) (1t., b.l.42-43).

Fizinis smurtas D. S. ir N. S. atžvilgiu 2016 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiojo D. S. parodymais nustatyta, kad mama, tėtis, D, V, D ir A vasarą autobusu buvo išvykę į (duomenys neskelbtini) , gyveno viešbutyje. Iš pradžių viskas buvo gerai, vėliau tėtis padarė negerai. Buvo du kambariai, kadangi A jį erzino, jis (D) išėjo iš kambario į kitą kambarį ir spardė kambario duris. Tai išgirdęs, tėtis išėjo iš savo kambario ir mamai matant jam, dešinės rankos kumščiu, sudavė į dešinį petį vieną kartą, ranka į dešinį šoną ir koja per nugarą. Buvo piktas ant tėčio už tai, kad mušė. Kai mušė, skaudėjo, verkė. Tėtis, išeidamas iš kambario, jo duris paliko atidarytas. Nuo kambario iki tos vietos, kurioje jis sėdėjo, buvo kokie trys žingsniai. Tėtis, supykęs grįžo į kambarį, atsigulė ir žaidė telefonu. Po to jis mamai rodė savo petį ir pilvą. Ant pilvo buvo mėlynė mažesnė nei teniso kamuoliukas, ją skaudėjo. Pas gydytojus nėjo. Kai grįžo į Lietuvą, mėlynės jau nebuvo ir neskaudėjo (1 t. b. l. 98-101).

Liudytojo A. S. parodymais nustatyta, kad 2016 m. vasaros viduryje, visa šeima autobusu važiavo į (duomenys neskelbtini) . Išsinuomavo hotelį (duomenys neskelbtini) Kadangi D triukšmavo, jį nusprendė perkelti į kambarį pas mamą. D ėmė rodyti ožius ir sėdėjo už kambario durų. Patėvis – A. S. išėjo iš kambario, nusitempė D ir uždarė duris. Mama tai matė. D, po to atėjo į kambarį verkdamas ir sakė, kad tėtis jam trenkė. Jis (A) pats to nematė. Ganėtinai stipriai trenkė, nes girdėjosi per uždarytas duris. Mušė ir mamą, ji pasakojo, kad patėvis jai trenkė ir jai buvo užtinusi kairė akis, buvo mėlynė. Jis telefonu tai nufotografavo. Po kelių dienų jo telefoną paėmė N (R), o kai telefoną grąžino, jame nuotraukų nebuvo (1 t. b. l. 93).

Nukentėjusiosios N. S. parodymais nustatyta, kad 2016 m. liepos mėn. ji su savo visais vaikais - A. S., D. S., D. S., D. S., ir V. S. išvyko į (duomenys neskelbtini) . Vyko kartu su grupe bendraminčių, kurie yra susibūrę į grupę vadinamą „(duomenys neskelbtini) “. Tai yra religinė bendruomenė, kuriai priklauso ir A. S.. Kai ji ruošėsi šiai kelionei, žinojo, kad kartu vyks ir A. Nuvykus ji ir vaikai, buvo apgyvendinti tame pačiame kambaryje kartu su A. S.. Ten gyveno apie mėnesį laiko, t. y. nuo 2016-07-03 iki 2016-07-30. 2016 m. liepos mėn. viduryje, viešbutyje, gal apie 18-20 val. sūnus D. S. buvo koridoriuje 2-me aukšte. Jam kažkas nepatiko ir jis spyrė į kambario duris. Ji ir A. S. tuo metu buvo gretimame kambaryje, kurio durys buvo uždarytos. Ji išgirdo, kad koridoriuje D šūkauja, todėl suprato, kad būtent jis spardo duris. Tuomet ji ir A. išėjo iš savo kambario. Pirmas iš kambario išėjo mano A, o ji - truputį vėliau ir pamatė, kad A. S. kumščiu smogė vieną kartą į šoną D. D ėmė verkti, vėliau jam ant to šono atsirado kraujosruva. Ji matė tik vieną A. S. D suduotą smūgį. Dėl šio, prieš sūnų D. S. naudoto fizinio smurto, ji niekur, nei į vietos ((duomenys neskelbtini) ) institucijas, nei grįžusi į Lietuvą, į Lietuvos institucijas, nesikreipė. Pas medikus sūnaus D nei (duomenys neskelbtini) , nei Lietuvoje (dėl šio smurto) nevedė. D padaryta kraujosruva jokiuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. Kai grįžo į Lietuvą, kraujosruva ant D šono jau buvo išnykusi. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) viešbutyje A. S. sudavė smūgį D, koridoriuje kitų žmonių nebuvo. Kraujosruvą ant D kūno matė mūsų grupės vadovė N. R.. Jai D parodė šią kraujosruvą. Nežino ar ji žinojo iš kur pas D kraujosruva, ji (N) su ja apie tai nekalbėjo. Tai ne pirmas kartas kai A. S. naudoja fizinį smurtą prieš D. Iki šios dienos į policiją ji nesikreipė dėl D sumušimo, nes ant jo kūno, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) , jau nebuvo jokių sužalojimų. Be to, jiems būnant tame pačiame viešbutyje (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos mėn., viešbučio kambaryje A. S. jai kumščiu sudavė 1 ar 2 smūgius virš kairės akies. Po šio smūgio, kairės akies viršutiniame voke, buvo kraujosruva. To momento, kaip A. S. jai sudavė, niekas nematė, jie buvo dviese. Bet kraujosruvas ant veido galėjo matyti dauguma grupės narių. Dėl šio smurto ji į medikus ar teisėsaugos institucijas) nesikreipė (1t., b.l.64).

Liudytojos N. R. parodymais nustatyta, kad 2016 m. liepos mėn. ji organizavo bendruomenės „(duomenys neskelbtini) “ kelionę į (duomenys neskelbtini) . Išvyko 2016-07-03, grįžo gal 2016-07-28. Buvo (duomenys neskelbtini) apsistojo motelyje „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) Kartu su šia grupe vyko visa S. šeima, t. y. N. S., A. S. ir jų penki vaikai - A. S., D. S., D. S., D. S. ir V. S.. N ir A gyveno 1-me aukšte kartu su vaikais V ir D bei su T. P. ir I. A.. O ji, J. R. ir S vaikai – A, D ir D - gretimame kambaryje. Būnant (duomenys neskelbtini) D. S. jai parodė ant jo šono esančią mėlynę, kuri buvo apie 5 cm x 5 cm dydžio ir mėlynos spalvos. D pasakė, kad mėlynė atsirado, nes jam sudavė tėtis. Šio įvykio detalių ji nesiaiškino. Kol buvo(duomenys neskelbtini) , kiti S šeimos nariai jokių sužalojimų nerodė ir nesakė, kad juos kas nors būtų mušęs. S šeimą pažįsta nuo 2012 metų. A pažinojo jau truputi ankščiau, jis tada vartojo narkotikus ir alkoholį. Nuo 2012 metų A. S., kiek žino, visiškai nevartoja alkoholio ir narkotikų. Nei karto nematė, kad A. S. būtų mušęs žmoną ar vaikus. N ankščiau, kai jie dar gyveno (duomenys neskelbtini) sakydavo, kad A muša vaikus. Tačiau nei karto nematė vaikų sumuštų, nors bendravo su visa šeima. Kiek teko matyti, N. S. dažnai su vaikais bendrauja pakeltu tonu, šaukia ant jų, juos tampydavo. (duomenys neskelbtini) ji visą laiką buvo pikta, nuolatos šaukdavo ant visų, mėtydavo daiktus. Tokie jos pykčių proveržiai būdavo nesuprantami ir be priežasties. A. S. su vaikais ir žmona bendravo ramiai, gražiai. Pati N sakė, kad sūnus D nuolat šlapinasi į lovą. Nuo 2012 metų kelis kartus D ji buvo pasiėmusi kuriam laikui pas save į namus. Per tą laiką D nei karto neprišlapino į lovą. Kol buvo (duomenys neskelbtini) , D. į lovą prisišlapino tik du kartus. Mano, kad tam įtakos turi aplinka, kurioje būna vaikai (1 t., b. l. 140-141).

Liudytojos T. P. parodymais nustatyta, kad 2016 m. liepos mėn. pradžioje ji su bendraminčių grupe (religine bendruomene „(duomenys neskelbtini) “) vyko į (duomenys neskelbtini) autobusu. Iš pažįstamų žmonių buvo N. R., J. R., A ir N. S. šeima (jie abu ir 5 vaikai), I A. A.. Visa grupė apsistojo (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Ji buvo apsistojusi viename kambaryje su A. A., N. S., A. S., D. S., V. S.. Kiti S vaikai keisdavosi, t. y. kartais būdavo pas ją kambaryje, kartais pas N. R. kambaryje. (duomenys neskelbtini) jie buvo beveik mėnesį. Visą tą laiką grupė beveik visuomet buvo kartu. Vieną kartą viešbutyje buvo atvejis, kad D. S. pykosi su mažesniaisiais šeimos vaikais, todėl ji jo neleido į tą kambarį, kuriame buvo ji. Tuomet D ėmė kojomis spardyti kambario duris. Atsimena, kad į koridorių D raminti ėjo ir N, ir A, bet neatsimena kas vyko koridoriuje. Per visą tą laikotarpį, kol buvo (duomenys neskelbtini) ji nematė, kad A. S. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš savo šeimos narius. Taip pat, per visą tą laikotarpį nematė, kad ant N. S. ar kurio nors iš S vaikų kūnų būtų sužalojimo žymės (kraujosruvos, paraudimai, patinimai, įbrėžimai ar pan.) (1 t. b. l. 144-145).

Liudytojos J. R. parodymais nustatyta, kad su religinės bendruomenės „(duomenys neskelbtini) “ 10 žmonių grupe (ji, N. R., T. P., A ir N. S. šeima, t. y. jie ir 5 jų vaikai: A. S., D. S., D. S., D. S. ir V. S.; motelyje prie jų prisijungė moteris iš (duomenys neskelbtini) A. A.) 2016 m. liepos mėn. pradžioje autobusu vyko į (duomenys neskelbtini) Buvo (duomenys neskelbtini) gyveno motelyje „(duomenys neskelbtini) “. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo 2016 m. liepos mėn. pabaigoje. A su N ir jų vaikai D ir V gyveno viename kambaryje (2-me aukšte). Su jais, tame pačiame kambaryje, gyveno T. P. ir A. A.. O ji, N. R. ir S vaikai – A, D ir D gyveno gretimame kambaryje. Kol buvo (duomenys neskelbtini) , matė, kad A. S. su savo vaikais elgėsi gražiai, jais rūpinosi. Tik kartais, jei vaikai neklausydavo, A. S. juos sudrausmindavo pakeltu tonu. N. S. su vaikais elgėsi, jos manymu, gana grubiai – dažnai ant jų šaukdavo, kartais juo timpteldavo už rankos, jei šie neklausydavo. Nematė, kad A. S. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš savo vaikus ar žmoną. Nei vieno S vaikų nematė sužalotų ir nei vienas iš jų nesiskundė, kad tėvas juos būtų mušęs (1 t. b. l. 147-148).

Liudytojos I. A. – B parodymais nustatyta, kad 2016 m. liepos mėn. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) . Apsistojo (duomenys neskelbtini) motelyje, gyveno su N. S., jos vyru A. S., sūnumi D, dukra V ir T. P.. Jie atvyko iš (duomenys neskelbtini) . Ji nematė, kad A būtų smurtavęs prieš žmoną ar vaikus. Vieną kartą matė, kad N, lygtai prie kairės akies yra nedidelė mėlynė. Pokalbio metu N pasakė, kad jai sudavė vyras. A sakė, kad jis žmonai delnu sudavė tik vieną kartą. Ant vaikų kūnų sužalojimo žymių nematė (1 t. b. l. 154-155).

Liudytojos Ž. T. parodymais nustatyta, kad žinojo, kad N su vaikais 2016 metų vasarą ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) Tuomet N dar nežinojo jog A turi važiuoti į tą kelionę. Grįžus iš kelionės, N po kažkuria akimi buvo jau pageltusi kraujosruva. N pasakė, kad (duomenys neskelbtini) jiems susipykus A jai smogė kumščiu. Iš (duomenys neskelbtini) N su vaikais grįžo 2016 m. liepos pabaigoje, N pas ją buvo 2016-08-01. Nei vaikai, nei N nepasakojo, kad (duomenys neskelbtini) A būtų smurtavęs prieš vaikus (1 t. b. l. 103-104).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamojo A. S. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kur jis pripažįsta artimoje aplinkoje naudojęs fizinį smurtą prieš šeimos narius – sutuoktinę N. S., mažamečius vaikus – (įvaikį) A. S. ir sūnų D. S., tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą, bei naudojęs psichinę prievartą, sistemingai bauginęs mažametį įvaikį A. S., sužaloti ir padaryti jį invalidu, bei aukščiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis A. S. nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 3 d. ir BK 140 str. 2 d., panaudojant fizinį smurtą prieš mažametį D. S. ir sutuoktinę N. S., 2016 m. liepos mėnesį įvykdė užsienio valstybėje - (duomenys neskelbtini) Lietuvos piliečių baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus reglamentuoja LR BK 5 straipsnis, kuriame pasakyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal LR Baudžiamąjį kodeksą. Už užsienyje padarytų nusikaltimų baudžiamąją atsakomybę detaliai reglamentuoja LR BK 8 straipsnis. Teismas nenustatė jokių numatytų LR BK 8 straipsnyje pagrindų, kurie šalintų A. S. baudžiamąją atsakomybę už padarytus nusikaltimus (duomenys neskelbtini) .

A. S. nusikalstamos veikos prieš šeimos narius – sutuoktinę bei mažamečius vaikus prasidėjo nuo 2013 metų pradžios ir tęsėsi iki 2016 m. liepos mėnesio, nusikalstamos veikos ištirtos ir patvirtintos surinktais bei teismo posėdyje ir ištirtais įrodymais.

A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2013 m. liepos 25d. (Žin., 2003, Nr. 74-3423 redakcija); BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); BK 145 str. 2 d; 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) ir 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649, įsigal. 2015 m. gegužės 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-06588 redakcija); BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija), kadangi A. S. fizinį smurtą naudojo prieš šeimos narius – mažamečius vaikus ir sutuoktinę bei tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą; o naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino mažametį A. S. jį sužaloti ar padaryti neįgaliu. Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą patvirtinta byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai, pripažino ir pats kaltinamasis, jis yra kaltas padaręs nusikalstamas veikas ir baustinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į visas bylos aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė; atsakomybę sunkinanti aplinkybė (dalyje dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal LR BK 145 str. 2 d.) laikytina tai, kad veika padaryta mažamečiui (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.). Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų turimo tvarka, yra pagrindas A. S. bausmę mažinti ? dalimi pritaikius BK 64¹ str.

A. S. padarė 9 nesunkius ir 1 apysunkį nusikaltimus, anksčiau neteistas (2 t. b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l.51), dirba (2 t., b. l. 52), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l.56), psichikos sveikatos cento priežiūroje lankėsi 2002 m. Diagnozė F19.5 - psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Daugiau VŠĮ Jonavos PSPC PSC nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 54), siekiant pasiekti bausmės paskyrimo tikslus, numatytus BK 41 str. - 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2013 m. liepos 25d. (Žin., 2003, Nr. 74-3423 redakcija); 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija); 145 str. 2 d; 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) ir 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649, įsigal. 2015 m. gegužės 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-06588 redakcija); 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija).

Civilinio ieškinio nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Iš kaltinamojo priteisiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos 231,19 Eur išlaidos dėl advokato atstovavimo byloje ( BPK 106 str. 2 d. )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 str., teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2013 m. liepos 25 d. (Žin., 2003, Nr. 74-3423 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas A. S. 2013 m. pradžioje) ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas A. S. 2013 m. spalio mėn.) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas D. S. 2013 m. spalio mėn.) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas N. S. 2013 m. spalio mėn.) ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas A. S. 2015 m. spalio mėn.) ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas D. S. 2015 m. spalio mėn.) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas N. S. 2015 m. rudenį) ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. (A. S. terorizavimas) ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) ir 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649, įsigal. 2015 m. gegužės 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-06588 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas D. S. 2016 m. Ukrainoje) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ((Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigal. 2013 m. liepos 13 d. (Žin., 2013, Nr. 75-3772 redakcija) (fizinio skausmo sukėlimas N. S. 2016 m. Ukrainoje) ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinus paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo; pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu įpareigoti A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² str. ir įpareigoti A. S. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. S. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Iš kaltinamojo A. S. priteisti valstybės naudai 231,19 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiosios atstovavimo byloje (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank", AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Luminor Bank AB (DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.