Kauno apygardos teismo nutartis

susipažinęs su kaltinamojo A. L. gynėjo advokato Reno Bradūno skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamojo gynėjo prašymas dėl A. L. taikomos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto preimones sustabdymo panaikinimo buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsni 1 dalyje, padarymu dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra: jis 2020 m. spalio 31 d. apie 13.30 val. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“ be valstybinių numerių, VIN (duomenys neskelbtini), kai apie 13.41 val. atvykusiems (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, kuomet nuo A. L. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, svirduliavo, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, tokiu būdu jis vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės, be kita ko, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, paliktos nepakeistos.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Skunde gynėjas dėsto argumentus, susijusius su A. L. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodytumu, būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių jo veiksmuose nebuvimu. Taip pat skunde teigiama, kad kaltinamojo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

4.2. Nors apylinkės teismas, atmesdamas gynėjo prašymą nurodė, kad kardomąja priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymu siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, tačiau netgi ir nusikalstama veika, nagrinėjama šioje byloje, dar nėra įrodyta.

5. Kaltinamojo gynėjo skundas paliktinas nenagrinėtas.

6. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Neginčijant konstitucinės teisės į teisminę pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai nustatyti procesinių sprendimų apskundimo terminai ir taisyklės, privalomos visiems proceso dalyviams. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos teismų priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Tai pagrįsta tuo, kad teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) atskirose dalyse nustatyta, kas turi teisę paduoti skundą, kokie procesiniai sprendimai gali būti apskundimo objektu, taip pat apskundimo terminai ir kiti su apskundimo tvarka susiję klausimai. BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ įtvirtintos bendrosios proceso nutarčių, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, apskundimo aukštesniajam teismui nuostatos, o kitos BPK dalyse numatytos nuostatos nustato kitokią – specialiąją žemesniųjų teismų priimtų nutarčių apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 74 straipsnis, 130 straipsnis, 131 straipsnis) arba nukreipia į BPK X dalyje įtvirtintą apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 132 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 6 dalis).

8. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Nors prašymo pakeisti asmeniui taikomos kardomosios priemonės sąlygas ar panaikinti taikomą kardomąją priemonę išsprendimas yra susijęs su kardomųjų priemonių taikymu, tačiau BPK III dalyje, kurioje reglamentuojamos kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, nurodyta šių priemonių taikymo tvarka, taip pat atskirais atvejais numatyta, kokia tvarka skundžiamas teismo sprendimas dėl paskirtos (pratęstos) kardomosios priemonės. Tais atvejais, kai įstatymas jokios specialios teismo sprendimo paskirti ar pratęsti kardomąją priemonę apskundimo tvarkos nenumato, taikomos bendrosios BPK X dalyje numatytos apskundimo nuostatos. Pabrėžtina, kad tokia tvarka yra skundžiamos tik nutartys, kuriomis paskiriamos ar pratęsiamos kardomosios priemonės, o ne nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri ir dažnai pasikartojantys prašymai, pateikti galiojant procesiniam sprendimui dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo.

9. BPK 440 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visi teismo priimti procesiniai sprendimai, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiami. Dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Šios nutartys yra išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

10. Teismas nekvestionuoja kaltinamojo ir jo gynėjo teisės prašyti teismo peržiūrėti taikomos kardomosios priemonės taikymo klausimą, panaikinti anksčiau paskirtą ir galiojančią kardomąją priemonę. Visgi, tokia teisė, nepasibaigus kardomosios priemonės taikymo terminui, ar tuomet, kai toks terminas nėra aiškiai apibrėžtas, gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai egzistuoja svarbios ir naujos aplinkybės. Toks aiškinimas nesuvaržo asmens teisių, nes proceso dalyviai gali teikti naują prašymą, jeigu jame išdėstomi aiškūs ir svarbūs nauji argumentai, kurių bylą nagrinėjantis teismas anksčiau nežinojo ir nevertino. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-335-870/2020), kaltinamojo gynėjo skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties paliktinas nenagrinėtas.

11. Kaltinamojo gynėjas, teikdamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kaip apskundimo teisinį pagrindą nepagrįstai nurodė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62–64 straipsnius, kurie reglamentuoja ikiteisminio tyrimo subjektų proceso veiksmų ir procesinių sprendimų apskundimo tvarką dar baudžiamosios bylos neperdavus nagrinėti į teismą. Be to, skunde nurodomas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnis, tačiau jame nustatytos bendrosios nuostatos, jog kardomosios priemonės gali būti panaikintos joms tapus nereikalingomis, tačiau nedetalizuojama jokia procesinio sprendimo dėl kardomosios priemonės nepanaikinimo pagal kaltinamojo ar jo gynėjo prašymą apskundimo tvarka. Kaip jau aptarta anksčiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio nuostatose reglamentuota, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl proceso dalyvių prašymų X dalyje numatyta tvarka nėra skundžiami. Šios išvados nekeičia ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta klaidinga nutarties apskundimo tvarka. Vien tik šis faktas negali įpareigoti aukštesniojo teismo nagrinėti proceso dalyvių skundus dėl BPK 439 straipsnio 2 dalyje aiškiai apibrėžtų neskundžiamų nutarčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. L. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.