Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-826-383/2015

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01069-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9.

2015 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistojo V. B. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir BK 145 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 145 str. 2 d. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta (2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, subendrinta su 2015-02-19 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusios L. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai priteisiant iš V. B. 1781,16 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt vieno euro 16 euro centų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusios L. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad laikotarpyje nuo 2014 m. liepos mėn. pabaigos iki 2014 m. rugpjūčio mėn. 09 d. 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajai L. K. priklausantį turtą: 2 poras auksinių auskarų (rinkučių tipo) bendros 1 300 litų (376,51 eurų) vertės; geltono ir balto aukso auskarus -500 litų (144,81 eurų) vertės; auksinį žiedą su trimis akutėmis - 1000 litų (289,62 eurų) vertės; auksinį dviejų spalvų žiedą 150 litų (43,44 eurų) vertės; auksinę grandinėlę su liūto ženklo pakabuku bendros 700 litų (202,73 eurų) vertės; dvi auksines apyrankes bendros 1300 litų (376,51 eurų) vertės, sidabrinę grandinėlę ant kaklo - 200 litų (57,92 eurų) vertės; sidabrinį koljė - 800 litų (231,70 eurų) vertės; mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ 100 litų (28,96 eurų) vertės; mobiliojo ryšio telefoną „LG“; 100 litų (28,96 eurų) vertės, tuo L. K. padarydamas 6150 litų (1781,16 eurų) materialinę žalą.

Be to V. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. už tai, kad jis iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr(duomenys neskelbtini): 2014-08-10 17.35 val., 2014-08-14 17.30 val., 2014-08-15 11.11 val.,; iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-23 17.14 val., 2014-08-23 20.32 val., 2014-08-25 09.13 val., 10.40 val., 2014-08-26 09.23 val., 10.07 val. nukentėjusiajai L. K. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašydamas grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes: „...uz tai kentesi atsedesiu tam kalėjime bet zinau kad būsi vezimeli“, „as tau duobe iskasiu“, „tu dingsi be žinios siandiena busi pagrobta“, „greitai rugsėjo pirma lazda turi du dalus kentėsi tu vaikas dar lb“, „kentėsi siandiena“, „pasižiūrėk i veidrodi padarysiu tau staigmena manes laukia lageris neturiu ka prarasti px uztai pazadu maldausi“, „pirkis vainiku nusausiu tave“, „tu zinai atkeršysiu tada dingsiu...“, „siandiena tau atkersysiu“, „tau p... artėja juk neturiu ką prarasti...“, kad nukentėjusiajai atkeršys, ji bus vežimėlyje, tegul ji perkasi vainikų, nes ją nušaus, taip padarys jai staigmeną, tuo sistemingai baugino nukentėjusiąją L. K., naudodamas psichinę prievartą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. B. nusikalstamas veikas, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas už sunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumams neišnykus padarė du tyčinius nusikaltimus iš kurių vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei ir apysunkis nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, į tai, kad nėra V. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės V. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas V. B. išaiškino galimybę taikyti BK 64¹ str., tačiau jis atsisakė duoti parodymus, elgėsi labai įžūliai, įžeidinėjo teismą, nukentėjusiąją ir kitus proceso dalyvius, už netinkamą elgesį ir trukdymą procesui buvo pašalintas iš teismo salės (t. 1 b. l. 183-186), todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad V. B. nuolat keitė savo poziciją dėl padarytų nusikalstamų veikų, pagrįstai sprendė, kad jo gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų padarymo paskutinio teismo posėdžio metu buvo nenuoširdus, jis teismo posėdžio metu neišreiškė pažado atlyginti padarytą nukentėjusiajai turtinę žalą ir teigė jos neatlyginsiąs, todėl teismas nepripažino aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaip V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. B. teisiamas jau ketvirtą kartą, ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, tai rodo akivaizdų nuteistojo V. B. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti V. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam V. B., išlaidas sudaro 31,85 Eur dydžio advokato užmokestis (t. 2 b. l. 44). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. B..