- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-733-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00006-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., G. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir suinteresuoto asmens A. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims G. V., A. K. dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė teismo išduoti leidimą paimti E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), L. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jų tėvų G. V. ir A. K.
2. Nurodė, kad šeimai atvejo vadyba pradėta taikyti po suinteresuoto asmens A. K. skundų iš įkalinimo įstaigos, kuriuose buvo teigiama, kad vaikai yra neprižiūrimi, prieš juos naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Keturis kartus buvo lankytasi šeimoje, buvo apžiūrėti vaikai, kreiptasi į darželį, vaikai niekada nepatvirtino ir nesakė, kad juos mama muša ar kitaip blogai su jais elgiasi. A. K. atsiuntė garso įrašus, kuriuose girdėti, kaip mama šaukia ant vaikų, vartoja necenzūrinius žodžius. Tuo metu kitų duomenų apie smurtą tarnyba neturėjo, socialinė darbuotoja niekada nėra užfiksavusi, kad vaikai būtų neprižiūrėti, purvini, alkani ar kitaip skriaudžiami. Vaikų motina G. V. galbūt turi kitų bėdų, nenori dirbti, yra kasdienių socialinių įgūdžių trūkumas. Vaiko teisių pažeidimai nebuvo fiksuoti iki 2019 m. gruodžio 23 d., kai G. V. išėjo iš namų ir paliko vaikus sūnaus L. J. tetai. Teta teigė, kad G. V. tiesiog naktį dingo su ja nesuderinusi ir tai ne pirmas kartas. Tarnyboje vaikų palikimo faktas fiksuotas tą vienintelį kartą. Tada G. V. nenorėjo bendradarbiauti, pasakyti, kur buvo. Pats pirmasis pranešimas apie šeimą tarnyboje buvo gautas 2018 m. liepos mėnesį, kai kilo tarpusavio konfliktas tarp A. K. ir G. V., tačiau tada vaiko teisių pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Su visais trimis vaikais buvo kalbėta darželyje, tuo metu nebuvo jokių užuominų apie fizinį smurtą. Auklėtoja gražiai apibūdino vaikus. Negali įvertinti, ar vaikai nefantazuoja. G. V. problema yra pagalbos nepriėmimas, iš dalies ji nevykdė pagalbos plano, šiurkščiai bendravo su tarnybos darbuotojais, su jais nebendradarbiauja. Negali pasakyti, kokios grėsmės kyla vaikams šiuo metu, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Jei pasitvirtins smurto faktas, turi būti vertinama, kiek žalos tai padarė vaikams. Nepanašu, kad vaikai buvo mušami kasdien. Ugdant motinystės įgūdžius, priimant pagalbą, G. V. tikrai gali pati auginti vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi prašymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia tik hipotetiškai manyti apie galimai praeityje panaudotą fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti, kad nagrinėjamu atveju, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., kai buvo nustatytas antras grėsmės lygis, vaikai patyrė motinos fizinį smurtą. 2020 m. sausio 10 d. specialisto išvadose konstatuota, kad L. J., G. V. ir E. K. kūnuose sužalojimų nėra. 2020 m. sausio 17 d. apklaustas L. J. nurodė, jog mama yra jį mušusi, tačiau nenurodė kada tai buvo. Pažymėtina, kad berniuko apklausa negali būti vertinama kaip svarus įrodymas, nes apklausos metu nurodytos kitos aplinkybės apie vyrą vardu I., tetą K. J. neatitinka realybės. Tai patvirtina G. V. teiginius, kad sūnus dažnai fantazuoja. Be to, vaiko aiškinimai apie smurtą nepasižymi tikslumu, kas būdinga vaikams, patyrusiems smurtą. A. K. nurodė, jog „negali teigti, kad, gyvenant kartu su G. V., prieš vaikus buvo smurtaujama“ ir nurodė, kad kartą G. V. tempė L. J. už ausies. Šis A. K. teiginys yra vienintelis konkretesnis duomuo apie galimą fizinį smurtą ir, jeigu tai yra tiesa, šis įvykis buvo prieš pakankamai ilgą laiko tarpą. A. K. gyvenant kartu su G. V. niekada nesikreipė į institucijas dėl vaiko teisių pažeidimų, tą pradėjo daryti tik tada, kai faktiškai neturi galimybės gyventi kartu ir bendrauti su vaikais. Apie netinkamą G. V. elgesį su vaikais pareiškėjai niekada nebuvo pranešusi ir V. J. – L. J. teta, gyvenanti kartu su G. V. ir jos vaikais. G. V. pripažino, kad neretai kalba su vaikais pakeltu balso tonu, naudoja auklėjimo priemonę „vaiko pabuvimą kampe“, tačiau kategoriškai neigia mušusi vaikus. Pareiškėjo atstovai tvirtino, jog apie šeimą tapo žinoma tik tada, kai A. K. pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę ir iš įkalinimo įstaigos pradėjo siųsti skundus apie vaikų teisių pažeidimus. Reaguojant į juos vaiko teisių specialistai kelis kartus lankėsi šeimoje, tačiau nei vieną kartą neužfiksavo smurto ar kitų vaikų teisių pažeidimų. Atvejo vadybos metus šeimą lankanti socialinė darbuotoja taip pat niekada neužfiksavo vaikų teisių pažeidimų. Tarnyba taip pat nėra gavusi duomenų iš darželio apie tai, kad būtų pastebėta, jog vaikai patiria fizinį smurtą. 2019 m. gruodžio 27 d., kai buvo gautas pranešimas apie smurtą, pareiškėjo atstovė, atvykusi pas vaikus ir su jais bendravusi, teismui nurodė, jog nepastebėjo smurto žymių. Teismas sprendė, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, jog G. V. prieš savo vaikus naudojo fizinį smurtą.
5. Teismas padarė išvadą, kad nesant objektyvių duomenų apie vaikų patirtą fizinį smurtą grėsmės lygių nustatymo metu, nesant teisinio pagrindo vertinti galimus tolimesnės praeities įvykius, vien tik dėl vieną kartą (2019-12-23) nustatyto vaikų palikimo atvejo, kai vaikams nebuvo kilusi reali grėsmė, teismo leidimo paimti vaikus išdavimas būtų neproporcingas ir neatitiktų šio instituto esmės bei tikslo. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad, motinai geranoriškai bendradarbiaujant su specialistais, ji geba pati auginti savo vaikus. A. K. nurodė, jog mažiau nei po keturių mėnesių atliks laisvės atėmimo bausmę. Grįžus tėvui, specialistams teikiant pagalbą, vertintina, kad G. V. ir A. K. gebės auginti savo vaikus ir užtikrinti jų interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje 2020 m. sausio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01203-20 dėl smurto artimoje aplinkoje prieš mažamečius vaikus: L. J., E. K. ir G. V. Vaikų motinai G. V. 2020 m. sausio 21 d. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pateiktas įtarimas, paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo, nesibaigus ikiteisminiam tyrimui vaikus grąžino galimai smurtautojai G. V., kuriai yra pareikštas įtarimas.
1.2. Teismas išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, pažeisdamas BPK 177 straipsnio nuostatas, kadangi ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Byloje nėra duomenų, kad prokuroras būtų davęs leidimą teismui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius, tačiau teismas teismo posėdžio metu šiuos duomenis paskelbė G. V. 2020 m. sausio 21 d. Nagrinėjant civilinę bylą G. V. buvo įtariamoji ir pagal BPK 181 str. 1 d. įtariamoji galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik pateikus rašytinį prašymą prokurorui. Atsižvelgiant ? nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad teismas nesilaikė nurodytų baudžiamojo proceso reikalavimų, ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principo, kadangi prokuroras neturėjo galimybės įvertinti, ar ikiteisminių duomenų paskelbimas nepakenks ikiteisminio tyrimo eigai ir sėkmei.
1.3. 2019 m. gruodžio 23 d. buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikams lygis. 2019 m. gruodžio 27 d. buvo gautas pranešimas apie galimai patirtą smurtą vaiko atžvilgiu. Tuo pagrindu buvo vertinti grėsmės vaikams lygiai, atsižvelgiant į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus. 2019 m. gruodžio 27 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 4GL-3857 L. J. buvo nustatyti 4 aukšti rizikos veiksniai, nors pagal L. J. amžių pakanka nustatyti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksnius, kad būtų nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Taigi teismas, neišduodamas leidimo paimti vaikus iš jų tėvų, turėjo vertinti nurodytus rizikos veiksnius ir motyvuoti, kurie rizikos veiksniai yra nepagristi. Teismas nurodė, kad „nėra jokią objektyvių duomenų, leidžiančią vienareikšmiškai spręsti, kad nagrinėjamu atveju, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., kai buvo nustatytas antras grėsmės lygis, vaikai patyrė motinos fizinį smurtą”. Net ir atmetus aukštos rizikos veiksnius, susijusius su vaiko patirtu fiziniu smurtu, lieka pakankamai duomenų nustatyti aukštos rizikos veiksnius, kurių pagrindu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Vertinant 2019 m. gruodžio 27 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas Nr. 4GL-3555, Nr. 4GL-35856, atsižvelgus į vaiko amžių, G. V. ir E. K. pakanka nustatyti iš aukštos rizikos veiksnių ne mažiau nei vieną rizikos veiksnį, kad būtų nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. E. K. anketoje yra nustatyti 4 aukštos rizikos veiksniai, G. V. – 3 aukštos rizikos veiksniai. Teismas vertino tik L. J. duotus parodymus, tačiau nieko nepasisakė apie E. K. išsakytą nuomonę dėl galimai patirto smurto ir kitų aplinkybių, kurios yra nustatytos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose.
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. prieš mažamečius vaikus galimai buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas, kurį galimai panaudojo jų motina G. V..
2.2. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai 2019 m. gruodžio 23 d. atliko tyrimą ir nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį. Taip pat buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir buvo priimtas sprendimas paimti vaikus iš G. V., kadangi vaikams nėra saugu augti pas mamą.
2.3. Teismas suinteresuotam asmeniui A. K. paskyrė advokatą R. G., kuris turėjo atstovauti abu suinteresuotus asmenis, nors negalėjo atstovauti suinteresuoto asmens A. K., kadangi jis prašė teismo negrąžinti vaikų G. V., nes ji netinkamai juos auklėja ir rūpinasi, naudoja smurtą. Buvo apklausti vaikai E. K. ir L. J.. Teismo manymu, vaikai fantazuoja ir išsigalvoja, bet suinteresuotas asmuo tikrai žino, kad vaikai nėra linkę išsigalvoti tokių dalykų. Teismo prašo kreiptis į Kėdainių ligoninę, kur L. J. lankėsi pas psichologus, kurie gali pasakyti, ar vaikas tikrai yra linkęs fantazuoti – negalima remtis G. V. žodžiais, nes ji siekia apginti save, norėdama išvengti bausmės pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. sausio 27 d. rašto, kuriame nurodoma, jog 2020 m. sausio 8 d. Kauno apskrities Kėdainių PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01203-20 dėl smurto artimoje aplinkoje prieš mažamečius vaikus L. J., E. K., G. V., kopiją. Nurodoma, jog nusikaltimo padarymu įtariama vaikų motina G. V., kuriai 2020 m. sausio 21 d. pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį pateiktas įtarimas, paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (PK prašo informuoti, pas ką šiuo metu gyvena vaikai).
11. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi rašte nurodoma aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, ką akcentuoja ir pareiškėja atskirajame skunde, jį priimti atsisakytina.
Dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).
13. Kvestionuodami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo paimti vaikus iš jų tėvų apeliantai nurodo, jog teismas neįvertino faktų apie motinos vartotą fizinį smurtą. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau nieko nepasisakė apie E. K. nuomonę dėl galimai patirto smurto. Suinteresuotas asmuo A. K. nurodo, kad vaikams augti pas motiną nėra saugu, kad L. J. paaiškinimų atitikimą tikrovei galima patikrinti kreipiantis į psichologus, pas kuriuos šis vaikas yra lankęsis. Be kita ko, šis apeliantas remiasi ir netinkamu savo atstovavimu – jo ir G. V. interesai priešingi, tačiau juos atstovavo tas pats valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikęs advokatas.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo tiek pareiškėjai kreipiantis į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu, joje nėra pakankamai duomenų nuspręsti dėl apeliacine tvarka ginčijamų išvadų pagrįstumo.
15. Vadovaujantis CPK 581 straipsniu, prašymas dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.
16. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pateiktas pareiškėjos prašymas šių reikalavimų neatitinka. Juo prašoma paimti iš tėvų G. V. ir A. K. vaikus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini).
17. Iš vaikams nustatytos grėsmės lygio nustatymo anketų, užpildytų 2019 m. gruodžio 27 d., matyti, jog, G. V. teigimu, G. V. tėvystė nėra nustatyta, L. J. tėvas S. J. miręs, o E. K. tėvas yra A. K.. Byloje nėra vaikų gimimo liudijimų ar kitokių duomenų apie jų gimimo įrašus. Jei ir būtų galima daryti prielaidą ar remiantis duomenimis iš teismų informacinės sistemos Liteko apie mergaites E. ir G. spręsti, kad G. V. yra jų motina (duomenų apie L. nėra), iš pareiškimo nėra suprantama, kokius vaikus prašoma paimti iš A. K.
18. Be to, 2016 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-2081-736/2016, G. V. ir A. K. susitarė, jog E. K. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. K.. Motyvuojant tuo, kad dukra E. su tėvu negyvena dėl jo pasiuntimo 2019 m. birželio 10 d. atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. gruodžio 11 d. G. V. iniciatyva buvo iškelta civilinė byla dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, kuri 2020 m. sausio 9 d. teismo nutartimi buvo sujungta su civiline byla pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės dukrai G. V. nustatymo, lėšų išlaikymui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr. 2-2116-1106/2020). Ši byla nėra baigta.
19. Pažymėtina ir tai, jog prašyme paimti vaikus nėra argumentų, kokiu pagrindu ir kurie vaikai paimtini iš A. K..
20. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo naudojantis kai kuriais duomenimis iš ikiteisminio tyrimo bylos nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi (pastebėtina, kad liudytojo L. J. apklausos protokolą iš ikiteisminio tyrimo bylos pateikė pati pareiškėja), tačiau pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti paimti vaikus iš motinos tik dėl to, kad L. nenurodė tikslios datos, kuomet jį mušė mama, nebendradarbiaujant su ikiteisminį tyrimą atliekančia institucija tikslu patikrinti visus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius aktualius duomenis, negali būti laikomas tinkamu ginčo klausimo išsprendimu ir visų grėsmės vaikams nustatymo anketose nurodytų aplinkybių išsiaiškinimu.
21. Kasacinio teismo praktika bylose dėl vaikų orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).
22. Pastarųjų nuostatų pirmosios instancijos teismas neįgyvendino. Byloje yra vaikų L. ir E. apklausų duomenys, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl E.S teiginių apie tai, kaip ją muša mama. Abejodamas L. teiginiais, kad mama muša jį ir seseris, šio vaiko, kaip ir E., teismas neišklausė teismo posėdyje dalyvaujant teismo psichologei, selektyviai vertino pavienius duomenis iš ikiteisminio tyrimo bylos, L. apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei nustatant grėsmės lygį.
23. Dėl nurodyto netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo pareiškėjai kreipiantis į teismą bei teismui vertinant vaikų paėmimo pagrindu nurodytas aplinkybes klausimas dėl vaikų paėmimo gali būti išspręstas neteisingai, todėl nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Apelianto A. K. argumentai dėl atstovavimo nėra reikšmingi, nes teismo posėdyje dalyvavo jis pats, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato galėjo atsisakyti ir prašyti paskirti kitą atstovą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.