Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2053-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
1-2053-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14861-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
M. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2053-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14861-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.;2.1.16.1.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamajam A. A.,nukentėjusiajai M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai M. A.. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. A. 2020 m. balandžio 16 d., apie 16.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su buvusia sutuoktine M. A. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į krūtinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholį, atsimena, kad įvyko konfliktas, jam atrodo, kad nukentėjusiąją pastūmė, dėl suvartoto alkoholio neatsimena, kad būtų sudavęs smūgį, alkoholio buvo suvartojęs apie litrą. Santuoką su nukentėjusiąja yra nutraukę, bet gyvena viename bute, atskiruose kambariuose. Nukentėjusioji kalba netiesą, kad jis niekuo neprisideda prie ūkio, kai gauna pensiją, visuomet priperka pilną šaldytuvą maisto, abu jį valgo. Neatsimena sudavęs smūgį. Su M. A. susitaikė, po šio įvykio policijos daugiau kviesti nereikėjo. M. A. atsiprašė, ji jam atleido, jie abu susitaikė. Mano, kad neturi problemų dėl besaikio alkoholio vartojimo, bet alkoholis turi įtakos jo elgesiui, neišgėręs būna ramesnis. Paaiškino, kad jį labai paveikė pandemija, alkoholiu kovojo prieš virusą, nes girdėjo, kad toks būdas padeda. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusioji teismui paaiškino, kad santuoka su A. A. yra nutraukta prieš 38 metus, jie gyvena viename bute, tačiau atskiruose kambariuose, bendro ūkio neveda. Buvęs sutuoktinis nuolat geria, ją terorizuoja, tyčiojasi, žemina, grasina susidoroti. Kaltinime nurodytą dieną A. A. atėjo pas ją į kambarį, ji tylėjo, A. A. jai sako: „Netylėk, nes nokautuosiu“. Ji paprašė ją išleisti į tualetą, kaltinamasis neleido. Tada ji pamėgino išeiti iš kambario, tuo metu jis jai sudavė į krūtinės dešinę pusę. Nuo sudavimo pajuto fizinį skausmą, tačiau mėlynės nebuvo. Iš A. A. nuolat jaučia psichologinį smurtą, buvęs sutuoktinis nuolat geria, nuperka maisto, bet kol geria, pats tą maistą ir suvalgo. Per mėnesį daugiau dienų vartoja alkoholį, nei nevartoja, jis turi priklausomybę alkoholiui, kai tik gauna pensiją, taip ir geria, o kai girtas, pradeda šnekėti visokias nesąmones, kabinėtis. Susitaikytų su kaltinamuoju, jei jis pažadėtų neterorizuoti, gydytis ir negerti. Po nagrinėjamo įvykio dar kelis kartus kvietė pareigūnus. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ 248 straipsnyje, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013 ir vėlesnės). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, išklausęs kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, ištyręs kitus byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. A. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmą, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį, artimąjį, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar buvusių sutuoktinių A. A. ir M. A. santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir, atitinkamai, ar A. A. pavartotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieš šeimos narį. Nustatyta, kad A. A. ir M. A. buvo susituokę, turi bendrą suaugusį sūnų, tačiau santuoką prieš daugiau nei trisdešimt metų nutraukė, gyvena viename bute, tačiau atskiruose kambariuose, bendro ūkio neveda, buto išlaikymo, komunalinių paslaugų apmokėjimo išlaidų nesidalina, apskritai jokio bendro gyvenimo, išskyrus aplinkybę, kad gyvena tame pačiame bute, neturi. Be to, ir suformuluotame kaltinime nukentėjusioji įvardijama kaip buvusi sutuoktinė. Teisiajame posėdyje A. A. ir M. A. patvirtino, kad jie yra buvę sutuoktiniai, kurių nesieja šeimos santykiams būdingas socialinis ir emocinis ryšys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime pažymima, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y., santykių turiniu. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y., kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

BK 248 straipsnyje artima aplinka apibrėžiama siauriau nei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir neapima buvusių sutuoktinių. Siauresnis apibrėžimas lemia, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymių, kai smurtauja buvęs sutuoktinis, gyvenantis kartu su nukentėjusiuoju, BK 248 straipsnio nuostatos leidžia to asmens nelaikyti artimos aplinkos nariu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų sąvokų, tik kurioms esant, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-500-317/2014 ir vėlesnės).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, jog A. A. ir M. A. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 straipsnyje nurodytų sąvokų, t. y., nusikaltimo padarymo metu kartu jie tik gyveno tame pačiame bute, tačiau nevedė bendro ūkio, jų nesiejo nei emocinis ryšys, nei bendri turtiniai santykiai, kaip tas įprastai egzistuoja tarp šeimos narių, todėl spręstina, kad A. A. pavartotas smurtas M. A. atžvilgiu nepripažintinas smurtu prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Iš A. A. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog A. A. smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jo veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2020 m. balandžio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys patvirtina, kad pagal M. A. iškvietimą nuvykus adresu Smalinės g. 21 – 49, Vilniuje, priimtas M. A. pareiškimas, atlikta jos apklausa, kurios metu nukentėjusioji davė paaiškinimus, iš esmės analogiškus teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams apie buvusio sutuoktinio A. A. sudavimą jai į krūtinės srities dešinę pusę, nuo kurio ji pajuto fizinį skausmą, taip pat atlikta įvykio vietos apžiūra.

A. A. smurto prieš M. A. aplinkybes patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys.

Kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo peržiūrėti ir stenogramuoti į iškvietimą atvykusių patrulių uniformų kamera fiksuoti vaizdo įrašai, iš jų stenogramos matyti, kad buvo aiškinamasi A. A. smurto prieš M. A. aplinkybės, ji paaiškino, kaip A. A. prieš ją smurtavo, įvardijama aplinkybė, jog jie vienas kitam – buvę sutuoktiniai. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir kitų objektų apžiūros protokole, perklausius ir atlikus skambučio Bendrajam pagalbos centrui stenogramą.

Alkotesterio rodmenų kvito duomenys patvirtina, kad A. A. 2020 m. balandžio 16 d. 18.13 val., buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės skyrimo

Nagrinėjant bylą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę A. A., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad A. A. neteistas, tačiau jo atžvilgiu anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, nusižengimai susiję su viešosios tvarkos pažeidimais pavartojus alkoholio, A. A. išsituokęs, yra pensinio amžiaus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir mano, kad A. A. skirtina bausmė, neženkliai didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį bei skirtini draudimai bendrauti su M. A., lankytis jos gyvenamajame kambaryje (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas) bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl kitų klausimų

A. A. buvo sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 16 d., 20.16 val., iki 2020 m. balandžio 17d., 14.22 val. (viena para). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

A. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje pareikšta nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2053-992/2020.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti:

- bendrauti su nukentėjusiąja M. A., lankytis jos gyvenamajame kambaryje;

- vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į A. A. skirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 16 d., 20.16 val., iki 2020 m. balandžio 17d., 14.22 val. - vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti A. A., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.

Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2053-992/2020.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė