- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- Iv-681-505/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00174-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Marijampoles pataisos namams
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo A. V. prašyma atsakovui Marijampoles pataisos namams del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejas A. V. kreipesi i teisma, prašydamas priteisti neišmoketa darbo užmokescio dali nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, viso – 1644,02 Lt (b.l. 4-7).
Pareiškejas prašyme nurode ir teismo posedžio metu paaiškino, kad atsakovas nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 ir del to susidare 1644,02 Lt neišmoketo darbo užmokescio skirtumas, kuri prašo priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima. Darbo užmokescio priteisimui netaikytinas senaties terminas, numatytas Darbo kodekse, o teismo sprendimas turi buti ivykdytas, nes pareiškejas 2011 metais ketina išeiti i pensija (b.l. 4-7).
Atsakovui Marijampoles pataisos namams apie bylos nagrinejimo laika ir vieta pranešta. Atsakovo atstovas i teismo posedi neatvyko, prašymu praše byla nagrineti ju atstovui nedalyvaujant (b.l. 24) (ABTI 78 str. 1 d., 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampoles pataisos namai atsiliepime nurode, jog su prašymu nesutinka. Atsakovas, skaiciuodamas darbo užmokesti pareiškejui, pagristai taike tuo metu galiojusia Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta 70 procentu priemoku ir priedu riba. Teismui, nusprendus patenkinti pareiškejo reikalavima, atsižvelgiant i tai, kad jis prašo priteisti neišmoketa darbo užmokescio dali už laikotarpi nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 bei tai, kad prašymas teismui pateiktas 2011-02-23, prašo teismo taikyti ieškinio senaties termina daliai pareiškejo reikalavimu bei sprendimo vykdyma atideti 2012 metams, kadangi 2011 metu Marijampoles pataisos namu samatoje lešu darbo užmokescio nepriemokoms nera numatyta (b.l. 10-12).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo pateiktos pažymos patvirtina, kad pareiškejas nuo 1982-10-01 dirba Marijampoles pataisos namuose (b.l. 14 ) ir pareiškejui nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 nesumoketa 1644,02 Lt. priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b.l. 8).
Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.
Pagal pateikta atsakovo pažyma del neišmoketos darbo užmokescio dalies matyti, jog pareiškejas i teisma del negauto darbo užmokescio priteisimo kreipesi nepažeisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikšti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo užmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškejui, realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Marijampoles pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad atsakovo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005 ir 2010-06-07 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A662-1735/2010.
Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.
Pareiškejas su prašymu del darbo užmokescio dalies priteisimo i teisma kreipesi 2011-02-23 (b.l. 4). Atsižvelgiant i atsakovo atstovo reikalavima taikyti ieškinio senati ir LR Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostata, kad bendras ieškinio senaties terminas LR Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai (ginco atveju taikytina specialioji teises norma), taip pat LR Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas del ieškinio senaties termino skaiciavimo, A. V. iš atsakovo Marijampoles pataisos namu priteistina neišmoketa darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2008-02-23 iki 2008-12-31, t.y. 309, 00 Lt. pagal pateikta atsakovo pažyma (b.l. 13, 25-31).
Atsakovas prašo sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui, nes Marijampoles pataisos namu samatoje nera numatyta papildomu lešu darbo užmokesciui 2011 metams.
Teismas atsižvelgdamas i svarbuma, kad teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu vienoda (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai, nes atsakovas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybes biudžeto. Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui, nes pareiškejas nepateike teismui jokiu irodymu aplinkybei del tarnybos teisiniu santykiu pasibaigimo pagristi (ABTI 57 str. 1 d.).
Pareiškejas pateike teismui prašyma del išlaidu atlyginimo (b.l. 33).
Išlaidu atlyginimo dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pareiškejas prašyme nurodo, kad išlaidas sudaro 160 Lt. suma už skundo surašyma, kuri neviršija Rekomendacijose nustatytu dydžiu (b.l. 33-36). Taciau teismas, atsižvelgdamas i tai, kad skundas tenkintas iš dalies, pareiškejo prašyma del išlaidu atlyginimo tenkina proporcingai tenkinto skundo reikalavimo daliai, t.y. 30,07 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 44 str. 1 d., 2 d., 6 d., 45 str., 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teiseja
nusprendžia:
Prašyma tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Marijampoles pataisos namu (kodas 188722220) pareiškejui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 309,00 Lt. neišmoketo darbo užmokescio dali.
Priteisti iš atsakovo Marijampoles pataisos namu (kodas 188722220) pareiškejui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,07 Lt. (trisdešimt litu ir septynis centus) teismo išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu.
Kitos prašymo dalies netenkinti.
Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.