Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2.

2023 m. gegužės 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 21.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje bei kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. D. ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiam S. D. dešinės kulkšnies lūžį, žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, tokiu būdu nukentėjusįjį S. D. nesunkiai sužalojo, nes dėl dešinės vidinės kulkšnies lūžio sveikata sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiu, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms įtariamojo apklausos protokoluose, kad 2022 m. gruodžio 17 d. jis iš komandiruotės sugrįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 metų spalio mėnesio jis su žmona Z. T. nebendrauja ir jie kartu kaip šeima negyvena, nors gyvena tame pačiame bute. Jo ir žmonos Z. T. tarpusavio santykiai pablogėjo, kai jis sužinojo, kad ji jam neištikima. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 21.00 val. jis buvo savo namuose vienas. Žmonos Z. T. namuose tuo metu nebuvo, kur ji buvo, jis nežino. Jam būnant kambaryje ir žiūrint televizorių, išgirdo beldimą į buto duris. Atidaręs kambario duris pamatė koridoriuje stovintį S. D. ir jo žmoną J. D. A. T., prieš tai S. D. paklausęs, kaip jis išdrįso ateiti, sudavė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu į veido sritį 3-4 smūgius, kur konkrečiai, negali nurodyti, kadangi nepamena. Atstumas tarp jų buvo apie 0,5-1 m. Smūgiuodamas į konkrečią kūno vietą suduoti netaikė, sudavė, kur gavosi. Po pirmų dviejų smūgių S. D. atsitraukė ir atsidūrė kitame kambaryje. Kambaryje A. T. S. D. sudavė dar vieną smūgį, po šio smūgio S. D. neišlaikė pusiausvyros ir, užkliuvęs už kambaryje buvusios lovos, nugriuvo ant grindų. A. T. padavė S. D. ranką, padėjo atsikelti ir liepė dingti iš jo namų. S. D. išeinant matė, kad po jo suduotų smūgių S. D. buvo prakirsta lūpa (ji buvo kruvina), jis skundėsi, kad skauda dešinę koją. S. D. sudavė todėl, kad jo žmona Z. T. su S. D. buvo jam neištikima. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, S. D. jam atleido, prašo atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. T., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be visiško kaltinamojo A. T. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Nukentėjusysis S. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis A. T. nukentėjusiojo atsiprašė, jie abu susitaikė, sudarė susitarimą, kuriuo kaltinamasis A. T. sutiko atlyginti nukentėjusiajam 1000 EUR turtinę žalą, 2000 EUR neturtinę žalą, sumokėti 500 EUR bylinėjimosi išlaidas. Šio susitarimo pasirašymo metu kaltinamasis S. D. atlygino dalį žalos – 1000 EUR, nukentėjusysis jam atleido, neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir kaltinamajam susitaikius.

Nukentėjusysis S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d. apie 21.00 val. jis kartu su žmona J. D. nuėjo į svečius pas Z. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), norėjo pasisvečiuoti ir išgerti šampano. Prieš einant pas Z. T., tiek jis, tiek jo sutuoktinė Z. T. skambino, tačiau ji neatsiliepė. Priėjus prie buto durų sutuoktinė J. D. į duris pabeldė, tačiau S. D., nelaukęs kol kas nors prieis prie durų, jas atidarė ir įėjo į buto vidų, į koridorių. Jam einant koridoriumi, iš kambario išėjo A. T., su juo pasisveikino. A. T., nieko neatsakęs, priėjo prie nukentėjusiojo ir dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į veido sritį, į kairės pusės žandikaulį. Nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą ir abiem rankomis užsidengė veidą. Užsidengus veidą A. T. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 8 smūgių į galvos sritį bei rankas, kuriomis dengėsi veidą. S. D. pradėjus traukis, kambaryje A. T. jam sudavė į galvos sritį ne mažiau 3-5 smūgių. Tuo metu S. D. rankomis dengėsi galvą ir veidą. Kažkuriuo momentu S. D. užkliuvo už lovos ir nugriuvo ant grindų. Gulėdamas ant grindų S. D. pradėjo šaukti, kad skauda dešinę koją. Po šio pasakymo A. T. daugiau smūgių nesudavė. S. D. atsikėlė nuo grindų ir išėjo iš buto, sutuoktinės J. D. padedamas grįžo namo. Namuose juto fizinį skausmą tiek dešinės kojos kulkšnyje, tiek veido kairėje pusėje, kadangi buvo prakirsta viršutinės lūpos vidinė dalis. Atvykus greitajai med. pagalbai buvo pristatytas į Druskininkų priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas ir jam suteikta med. pagalba, buvo konstatuotas dešinės kulkšnies medialinis lūžis. Jis A. T. tokį poelgį gali paaiškinti tik kaip jo įsivaizdavimą, kad tarp nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės Z. T. yra intymūs santykiai, nors realiai taip nėra (b. l. 21-24, 25-28).

Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji Z. T. pažįsta daug metų, jos kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, toje pačioje bendrovėje dirbo ir sutuoktinis S. D. Su Z. T. bendrauja draugiškai, lankosi vieni pas kitus svečiuose. Z. T. sutuoktinį A. T. žino, tačiau su juo nebendrauja. Iš Z. T. pasakojimo žino, kad jos sutuoktinis dirba užsienyje, galimai Vokietijoje. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 20.45 val., J. D. ir S. D., grįždami iš Druskininkų, nutarė nueiti pas Z. T. į svečius. Prieš eidami pas Z. T. jai skambino, tačiau ji neatsiliepė. Nuėjus prie Z. T. buto durų, pabeldė, tačiau vyras S. D. atidarė duris, kurios buvo neužrakintos, ir pirmas įėjo į butą. J. D. ėjo jam iš paskos. Įėjus į buto koridorių ir paėjus 1-2 metrus, prie S. D. pribėgo A. T., po ko abiejų rankų kumščiais sudavė jam smūgius į galvos sritį, į kurią konkrečiai vietą pataikė, nežino. S. D. rankomis uždengė galvą. A. T. suduodamas smūgius keikė S. D. necenzūrinias žodžiais. Po to kažkokiu būdu jie susikeitė vietomis, tai yra S. D. atsidūrė kambaryje. Ji pati liko koridoriuje. Atėjusi į kambarį pamatė S. D. gulintį ant grindų aukštielninką, prie lovos, nuo jo 1-2 metrų atstumu stovėjo A. T.. S. D. skundėsi, kad jam skauda dešinę koją. S. D. atsistojo ir jie kartu išėjo iš buto. Ant S. D. veido matėsi kraujas, vidinė žando dalis buvo sužalota. Atvykus greitajai med. pagalbai S. D. nurodė, kad jam skauda koją. Greitosios med. pagalbos darbuotojų S. D. buvo nugabentas į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta med. pagalba, nustatytas dešinės kojos medialinis kulkšnies lūžimas, koja įdėta į gipso langetę. Po suteiktos med. pagalbos S. D. buvo išleistas į namus. Mano, kad A. T. taip pasielgė, kadangi jis įtaria, jog S. D. ir jo žmona Z. T. yra meilužiai ir palaiko intymius santykius (b. l. 82-85).

Liudytoja Z. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su vyru A. T. bendrauja retai, kadangi jis maždaug 8 metus dirba užsienyje, į Lietuvą sugrįžta kelis kartus per metus, todėl tarpusavio santykių kaip šeimos negali apibūdinti. Ji J. D. ir S. D. pažįsta maždaug 18-19 metų, jie buvę bendradarbiai, juos sieja draugiški santykiai, vieni pas kitus eina į svečius. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 16.00 val. ji išėjo asmeniniais reikalais, į namus sugrįžo 2022 m. gruodžio 19 d. apie 00.20 val. Jai išėjus sutuoktinis A. T. buvo namuose. 2022 m. gruodžio 18 d., laiko nurodyti negali, galimai prieš vidurnaktį, ji paskambino S. D., kadangi rado jo praleistą skambutį. Paskambinus S. D. atsiliepė J. D., ji nurodė, kad pas ją bute A. T. sumušė jos vyrą S. D.. Dėl ko sumušė, nesakė. Sutuoktinis A. T. ją dažnai kaltina neištikimybe (b. l. 88-91).

2022-12-27 - 2023-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4057/2022(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam S. D. nustatytas dešinės vidinės kulkšnies lūžis, žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai dėl vidinės kulkšnies lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Dešinės vidinės kulkšnies lūžis galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių. S. D. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 59-61).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis savo kaltę sužalojus žmogų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. A. T. kaltę patvirtina nukentėjusiojo S. D., liudytojų J. D., Z. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvadoje pateikta išvada, kiti baudžiamoje byloje esantys duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. T. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 21.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje bei kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. D. ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiam S. D. dešinės kulkšnies lūžį, žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, tokiu būdu nukentėjusįjį S. D. nesunkiai sužalojo, nes dėl dešinės vidinės kulkšnies lūžio sveikata sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiu. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos labai gailisi bei iš dalies atlygino padarytą žalą, susitarė dėl likusios dalies žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ateityje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. T. ir nukentėjusysis S. D. pareiškė, jog jie susitaikė, pateikė teismui susitarimą dėl žalos atlyginimo bei susitaikymo. A. T. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam S. D. susitaikius, nurodo, kad išvadas dėl savo elgesio padarė, pažada daugiau nenusikalsti. Nukentėjusysis S. D. neprieštarauja, jog kaltinamasis A. T. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. T. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. T. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiojo S. D.. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, pasirašė su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo bei susitaikymo, kuriame jie šias aplinkybes patvirtino (b. l. 192-193). Kaltinamasis A. T. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, šią nuskalstamą veiką padarė pirmą kartą (teistumas išnykęs, b. l. 122-124). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir teismo vertinimu, pagrindas, kad A. T. nedarys nusikalstamų veikų yra tai, kad jis administracine tvarka nebaustas (b. l. 125-126), dirba (b. l. 128-130), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133), duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo A. T. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui daryti išvadą apie A. T. dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis padarė išvadas dėl savo elgesio, siekia toliau dirbti užsienyje, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajam žalą, todėl teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis, sprendžia, kad šis baudžiamasis procesas leido A. T. kritiškai įvertinti savo veiksmus.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. T. asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, sprendžia, jog jo pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio. Šiuo atveju pripažintina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. D.. Šiuo pagrindu atleidus A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemones yra teismo teisė, bet ne pareiga, teismas kiekvienu atveju šį klausimą sprendžia įvertinęs konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. T. padarė smurtinį nusikaltimą, kuriuo nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Įvertinus šio nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo asmenybę ir tai, kad kaltinamasis A. T. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, atlygino nukentėjusiajam 1000 Eur žalą, susitarė dėl likusios 2000 EUR žalos atlyginimo sąlygų ir 500 EUR bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo nukentėjusiajam S. D., teismas sprendžia, kad siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant per 6 mėnesių laikotarpį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. T. 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti, 1044,25 EUR turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4044,25 EUR sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 192-193).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

BPK normos nereglamentuoja, kaip turi būti išspręstas baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys, kai kaltinamasis pripažįsta ieškinį ir susitaria su civiliniu ieškovu baigti ginčą taikos sutartimi, todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, tokiu atveju teismas patvirtina taikos sutartį ir priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Tokia yra ir minėtais klausimais formuojama teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-807-312/2010).

Teismui pateiktas rašytinis ieškovo S. D. ir atsakovo A. T. 2023 m. balandžio 14 d. susitarimas, kuriuo kaltinamasis A. T. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam S. D. 1000 EUR turtinę žalą, 2000 EUR neturtinę žalą ir sumokėti 500 EUR bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, 1000 Eur žalą atlyginant susitarimo pasirašymo dieną, likusią žalos ir bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų 2500 EUR sumą įsipareigojant atlyginti nukentėjusiajam S. D. per 5 mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokant į S. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB banke, po 500 EUR, rodo šalių išreikštą valią taikiai išspręsti baudžiamajame procese turtinės ir neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šis susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas jį patvirtinti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

2023 m. balandžio 14 d. prašyme (b. l. 192-193) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. nurodė, kad likusios civilinio ieškinio dalies reikalavimų (44,25 EUR turtinės žalos ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4044,25 EUR sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo) atsisako, ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia.

Patvirtinus taikos sutartį ir priėmus ieškovo S. D. civilinio ieškinio dalies reikalavimų (44,25 EUR turtinės žalos ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4044,25 EUR sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo) atsisakymą, procesas dalyje dėl ieškovo S. D. civilinio ieškinio atsakovui A. T. nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4, 5 punktai).

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

A. T. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-117), kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti civilinio ieškovo S. D. ir kaltinamojo A. T. 2023 m. balandžio 14 d. susitarimą, kuriuo kaltinamasis A. T. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam S. D. 1000 EUR turtinę žalą, 2000 EUR neturtinę žalą ir sumokėti 500 EUR bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, 1000 Eur žalą atlyginant susitarimo pasirašymo dieną, likusią žalos ir bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų 2500 EUR sumą įsipareigojant atlyginti nukentėjusiajam S. D. per 5 mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokant į S. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB banke, po 500 EUR.

Civilinio ieškovo S. D. civilinio ieškinio dalies reikalavimų (44,25 EUR turtinės žalos ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4044,25 EUR sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo) atsisakymą priimti ir procesą pagal civilinio ieškovo S. D. civilinį ieškinį atsakovui A. T. dėl 3000 EUR neturtinės žalos, 1044,25 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4044,25 EUR sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukti, patvirtinus taikos sutartį ir priėmus dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.