- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- eI-3076-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01223-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Atsakovas
- V. O.
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 12.18.2Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui V. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. O. pareiškėjai 310,50 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Prašyme nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis ir įgyvendindama Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T3-408 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės 2009–2018 m. atliekų tvarkymo planą, nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Nuo 2017 m. sausio 1 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) patvirtino naujus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus bei vietinės rinkliavos dydžius. Buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis savivaldybės administracijos parengtus nustatytos formos informacinius pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos sumas už kalendorinius metus, suskirstytus ketvirčiais, buvo patvirtinti nauji pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies dydžiai, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. Vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai yra skaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus.
Nurodo, kad atsakovui V. O. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai reiškia, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Iš pridedamų mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 310,50 Eur. Per šiuos laikotarpius mokėjimų atlikta nebuvo. Tokias aplinkybes patvirtina pridedamuose mokėjimo pranešimuose apskaičiuotos rinkliavos sumos, priedai, kurie buvo siunčiami buvusios žmonos vardu nekilnojamojo turto objekto ir atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kadangi apie atsakovo santuokos nutraukimą bei nekilnojamojo turto savininko pasikeitimą (iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę atsakovo nuosavybę) Administracijai tinkamai pranešta nebuvo, o šis faktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo užregistruotas tik 2021 m. sausio 29 d. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais 2019 m. lapkričio 25 d. buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo registruotu paštu, tačiau jis susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
Teismui pareikalavus pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. vietinė rinkliava buvo skaičiuojama V. O. bei E. O., nes gyvenamasis namas jiems priklausė bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise, todėl jie buvo laikomi vienu vietinės rinkliavos mokėtoju ir pranešimai su vietinės rinkliavos mokėtina suma už visą objektą buvo siunčiami E. O. vardu, už kuriuos ji ir mokėjo. Atsakovas laiku neatnaujino Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų po to, kai buvo nutraukta santuoka tarp jo ir E. R. bei nepranešė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai apie savininko pasikeitimą, nes jis nurodyto pastato savininku tapo 2014 m. vasario 3 d. (pagal išrašo 7.4 papunktį) Apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-135-723/2014 pagrindu, kuriame nurodyta, jog objektas atitenka V. O.. Atsakovas duomenis atnaujino tik 2021 m. sausio 18 d., todėl pranešimai iki šiol buvo siunčiami E. O. vardu, bet tai nepanaikina atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nes pastatas ginčo laikotarpiu jau priklausė jam asmenine nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ginčo laikotarpiu dėl lengvatų suteikimo už ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovas kreipęsis nebuvo, administracija neturi duomenų apie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimą / nenaudojimą. Vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, vietine rinkliava apmokestinamas naudingas pastato plotas. Kadangi šiuo atveju naudingas pastato plotas yra 133,19 kv. m, jis viršija maksimalų apmokestinamąjį plotą gyvenamosios paskirties pastatams, kuris yra 125 kv. m (Nuostatų 27 punktas), todėl mokėjimo pranešimuose yra nurodytas 125 kv. m. plotas, už kurį reikia mokėti vietinę rinkliavą.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, prašymas ir pranešimas dėl atsiliepimo į prašymą pateikimo atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Liteko informacinė sistema).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinumo principas „teršėjas moka“.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, ginčo laikotarpiu galiojo keturios Nuostatų redakcijos: nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. (toliau – ir Nuostatų 1 redakcija), nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. (toliau – ir Nuostatų 2 redakcija), nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (toliau – ir Nuostatų 3 redakcija) ir nuo 2020 m. lapkričio 18 d. galiojanti Nuostatų redakcija (toliau – ir Nuostatų 4 redakcija).
Visų minėtų redakcijų Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Šis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu ir naudojimu.
Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. balandžio 9 d. išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso atsakovui V. O.. Apie namo nenaudojimą byloje duomenų nėra. Priešingai – byloje pateiktas Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. balandžio 9 d. išrašas, kurio 4.1 papunktyje nurodyta, kad registre yra žyma apie 2009 m. gruodžio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-1232. Tai reiškia, jog atsakovas atitinka Nuostatose nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojo požymius – nuosavybės teise valdo ir naudoja (visą ginčo laikotarpį) nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą. Tai patvirtina pateikti mokėjimo pranešimai, pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai dėl ploto, už kurį skaičiuojama vietinė rinkliava. Nustatyta, kad atsakovas už 2018 m. yra nesumokėjęs 103,50 Eur vietinės rinkliavos, už 2019 m. – 103,50 Eur, už 2020 metus – 103,50 Eur, iš viso – 310,50 Eur vietinės rinkliavos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Iš pareiškėjos pateiktų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų ir raginimų dėl šios rinkliavos įsiskolinimo padengimo matyti, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jam laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 310,50 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Pažymėtina, kad mokėjimo pranešimai, nors buvo adresuoti E. O., tačiau tokia situacija susidarė, nes atsakovas neišviešino fakto, jog gyvenamasis namas priklauso tik jam nuosavybės teise viešuose registruose. Be to, mokėjimo pranešimai siųsti nekilnojamojo turto adresu, taigi atsakovas turėjo juos gauti jam nuosavybės teise priklausančio objekto pašto dėžutėje ir turėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai bei išviešinti gyvenamojo namo nuosavybės faktą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, kitaip nei Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama valstybinė rinkliava, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą (LVAT 2012 m kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalį (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A738-822/2016). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindamas teisę dėl ,,atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 310,50 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo V. O. 310,50 Eur (tris šimtus dešimt eurų penkiasdešimt euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.