- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-1205-796/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00310-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Skolininkas
- S. S., M. T. S.
- Kreditorius
- P. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų S. S. ir M. T. S.s atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus P. B. pareiškimą skolininkams S. S. ir M. T. S. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius P. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 10 000 Eur skolos priteisimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkų S. ir M. T. S.. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. skolininkų turto areštą, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – kreditoriaus reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo skolininkų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai skolininkams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininkus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 10 000 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat leidžiant vykdyti operacijas, susijusias privalomų mokesčių mokėjimu valstybei, socialinio draudimo įmokomis, būtinųjų poreikių tenkinimu.
3. Teismas nurodė, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skolininkai yra fiziniai asmenys, jų turtinė padėtis nėra žinoma, o pareikšto reikalavimo suma fiziniams asmenims laikytina didele. Skolininkai skolos negrąžina, su kreditoriumi nebendradarbiauja. Dėl to tikėtina, kad skolininkai gali imtis priemonių, jog išvengtų skolinių įsipareigojimų įvykdymo, o teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu skolininkai S. ir M. T. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį. Skolininkai nurodo, kad su kreditoriumi buvo sudarę žodinį susitarimą dėl dviejų žemės sklypų pardavimo. Kreditorius (pirkėjas) sutiko už objektus sumokėti 20 240 Eur, dalį šios sumos 10 000 Eur sumokėjo, ši suma laikytina rankpinigiais.
5. Kreditorius neteisingai nurodo, kad pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas nutrūko dėl skolininkų kaltės, nes būtent dėl kreditoriaus vienašališko atsisakymo nebuvo sudarytas galutinis sandoris. Jie neatsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, nekilnojamojo turto objektai niekam nėra parduoti, tačiau jie laukia likusios kainos dalies sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą kreditorius P. B. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kreditorius į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininkų. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškimą tenkino ir 2018-05-24 teismo įsakymu nurodė išieškoti iš skolininkų 10 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 125 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šio teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti areštavo skolininkų turtą, neviršijant 10 000 Eur sumos.
13. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas nevertina reikalavimo pagrįstumo, o tik formaliai patikrina kreditoriaus pareiškimo atitikimą įstatymo nustatytiems reikalavimams (CPK 431, 435 straipsniai). Nustačius, kad pareiškimas atitinka įstatymo reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir, esant kreditoriaus prašymui bei preliminariam vertinimui, kad teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnis).
14. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl kreditorius, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą su pareiškimu ar ieškiniu. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditoriaus reiškiamas reikalavimas aiškiai nepagrįstas ir teismo negalės būti tenkinamas. Apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo yra susijusios su ginčo esme, o šių aplinkybių pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (bylose dėl teismo įsakymo išdavimo – išduodant teismo įsakymą) teismas nevertina. Be to, apeliantai su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Taip pat nėra duomenų, kad iš apeliantų teismo įsakymu priteista suma – 10 000 Eur – jiems finansiškai nėra reikšminga ar kad jie galėtų įvykdyti kreditoriui palankų teismo sprendimą net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
15. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, nusprendžiant dėl jų masto. Didelė reikalavimo suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti skolininkų turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Tačiau įvertinus tai, kad skolininkai yra fiziniai asmenys, jų turtinė padėtis šiuo metu nėra žinoma, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo suma (t. y. 10 000 Eur) laikytina itin didele. Apeliantai teismui nepateikė kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį, duomenų apie galbūt turimą turtą, kuriam jokie apribojimai nebūtų taikomi, išskyrus duomenis apie žemės sklypus, dėl kurių pardavimo ir kilo ginčas šioje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės leidžia teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Taigi nors skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai, tačiau iš Turto arešto registro duomenų nustatyta, jog turto areštas pagal skundžiamą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį apeliantų turtui nebuvo įregistruotas, apribojimai nebuvo taikyti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliantams yra išaiškinama, jog 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
skolininkų S. S. ir M. T. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarties atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.