Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl pažeistų teisių ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pagal ieškovės J. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. K. bei atsakovės V. K. priešieškinį ieškovei J. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) nustatyti, kad pagal UAB „ Gesoma“ atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą 0.1200 ha, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planą:

Ieškovė J. R. naudosis 489,6 kv.m. žemės sklypo dalimi pagal koordinačių sistemą LKS-1994 plane pažymėtu Nr. II ( pateiktoje UAB „ Geosoma“ schemoje A-504 (plane pažymėtos taškais 11, 12, 13, 14, 15, 16, 1, 2, 3, 4, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 17, 18, 19, 20),Atsakovė V. K. naudosis 489,6 kv. m. žemės sklypo dalimis pažymėtu A-504 (pateiktoje UAB „ Geosoma“ schemoje B-504 (plane pažymėtos taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20),Plane pažymėta AB-192 2MG 221,0 kv.m. žemės sklypo dalis ir aplink namą schemoje pažymėtą 1 metro teritorija yra bendro naudojimosi sklypo dalis.

Leisti ieškovei J. R. be atsakovės V. K. sutikimo rekonstruoti vienbučio gyvenamąją namą Žvejų g.1 B, Vievio m., Elektrėnų savivaldybės į dvibutį gyvenamąją namą pagal UAB „Ekonas“ parengtą projektą.Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad ieškovė i ir atsakovė yra seserys. 1989-04-28 Trakų valstybinės notarinės kontoros joms išduotu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu ieškovė ir atsakovė tapo gyvenamojo namo unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkėmis lygiomis dalimis. 1995-04-11 atlikta gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo tvarka ir 1997-12-09 Trakų rajono notarų biure tarp ieškovės ir atsakovės patvirtinta gyvenamojo namo naudojimosi patalpomis tvarka.

Nuo 2008 metų ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 600/1200 dalių kiekvienai) priklauso 0.1200 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas VĮ „ Registrų centras“ pagal preliminarius kadastrinius matavimus. Dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos šalys negali susitarti geruoju, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jos parengtą planą. Atsakovei pasiūlymas dėl bendros dalinės nuosavybės (žemės sklypo) naudojimosi tvarkos nustatymo bendru susitarimu buvo siųstas registruotu laišku per atstovę, tačiau grįžo atstovei sugadintas su užrašu „mamos šiuo metu nėra namie Prašau man nesiųsti“. Tarp šalių nėra galimybės naudojimosi tvarkos išspręsti ne teismo keliu.

Ieškovė yra teisėta pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies (1/2) bei 0.1200 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (600/1200) esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir sutinkamai su LR CK 1.137 str. turi teisę savo nuožiūra, laisvai naudotis civilinėmis teisėmis: įregistruoti žemės sklypo tiksliuosius geodezinius matavimus, atlikti savo nuosavybės dalies rekonstrukciją ir kitaip naudotis bei disponuoti savo nuosavybės dalimis. Tuo tarpu atsakovė be priežasties piktnaudžiaujant bendrasavinikės teisėmis pagal UAB „Ekonas“ specialistų parengtą projektą nesuteikia ieškovei leidimo rekonstruoti vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į dvibutį gyvenamąją namą. Toks atsakovės elgesys riboja ieškovės teisės tinkamai naudotis nuosavybės dalimis ir ją rekonstruoti. Atsakovei kartu su žemės sklypo planu buvo siunčiamas ir namo rekonstravimo projektas, tačiau atsakovė tiesiog ignoruoja ieškovės pasiūlymus.

1997-12-09 buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta šalių sutartis dėl naudojimosi namu tvarkos: atsakovei naudotis buvo priskirta antras namo aukštas, ieškovei – pirmas aukštas, taip pat bendram šalių naudojimui buvo paliktos namo rūsio patalpos. Nors namo naudojimosi tvarka buvo nustatyta paliekant bendram naudojimuisi namo rūsio patalpas ir namo laiptinę, atsakovė laiptinėje pakeitė spynas į duris vedančias į laiptinę iš lauko, o duris vedančias į laiptinę iš ieškovės pirmo aukšto patalpų. Atsakovė iš laiptinės pusės užkalė, taip atimdama ieškovei galimybę naudotis bendra laiptine ir taip pat patekti į rūsį, į kurį įėjimas buvo tik iš tos vienintelės bendros laiptinės. Taigi, ieškovė praktiškai neturėjo ir neturi galimybės naudotis jokiu bendru plotu - nei laiptine, nei rūsiu. Rūsyje liko ieškovės vandens skaitikliai bei kieto kuro katilas, todėl ieškovė buvo priversta įsivesti dujinį apšildymą ir instaliuoti dujinį šildymo katilą. Ginčo dėl namo ir namo bendromis patalpomis naudojimosi tvarkos byloje nėra. Atsakovė savavališkai užvaldė bendrą kelią, vedantį į sklypą ir einantį iki ieškovės įėjimo. Atsakovė pasistatė didžiulius rakinamus vartus, įsirengė šiltnamį ir užsodino skersai kelią tujas. Ieškovė nesutinka su atsakovė pozicija, jog Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp šalių buvo nusistatyta žodžiu ir raštu, pasidalinta abipusiu šalių susitarimu, įgijus tėvo palikimą, nuo 1992 m., t. y. prieš 25 metus ir tokia naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi iki šiol. Ieškovė nori nustatyti pagal įstatymą ir kvalifikuotai paruoštą planą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad būtų galima tinkamai naudotis savo nekilnojamojo turto dalimi ir kad tarp bendrasavininkų nebūtų ginčų. Iki 1991 m. kuomet dar buvo gyva ieškovės ir atsakovės mama, šalys Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarpusavyje nenustatinėjo, nes mama prižiūrėjo visą sklypą. Tėvams mirus, šalims pasirenkant naudojimosi dalis atsakovė pasirinko ką norėjo ir faktiškai naudojasi visu sklypu kaip ji nori, nederinant su ieškove. Atsakovės argumentas jog ji susitvarkė jai atitekusios Žemės sklypo dalies aplinką, tam skyrė dideles pinigines investicijas, sunkų darbą, laiką priežiūrai, ji sudėjo visas pastangas į savo Žemės sklypo dalies grožį yra paremtas emocijomis. Visas žemės sklypas buvo tvarkomas vienodai, o tai, kad atsakovė atliko tam tikrus veiksmus ne tik nepasitarus su bendrasavininke, tačiau pastarajai prieštaraujat, nesant teisiškai nustatytos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nesuteikia atsakovei privilegijų, nes pati atsakovė nepasirūpino tinkamai tvarkyti reikalus, kad nepatirtų nereikalingų išlaidų. Terasą ir sūpynes galima šiek tiek patraukti - tai žemėje neįtvirtintos konstrukcijos todėl atlikti šį darbą būtų labai nesunku. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad ieškovės įėjimo durys, laiptai į namą ir privažiavimas yra iš Semeliškių gatvės pusės. Kaip aiškiai matosi iš pateikto plano ir namo projekto, ieškovės įėjimo durys yra iš Žvejų gatvės pusės. Būtent atsakovės durys ir įėjimas yra iš Semelišių gatvės pusės. Ieškovės durų iš Semeliškių gatvės net nesimato, nes jos yra priešingoje namo pusėje, ir ieškovė turi teisę privažiuoti prie savo įėjimo trumpiausiu keliu, o ne sukant ratą aplink namą. Atsakovė gi, iki šiol naudojosi įsirengtu įvažiavimu į Žemės sklypo dalį iš Žvejų gatvės pusės, ir nutiestu keliu iki pastatyto garažo. Atsakovė prie Žemės sklypo ribos turi pastatytus užrakinamus vartus, taip savavališkai užvaldžiusi bendrą įvažiavimą. Po šiuo keliu yra atvestas ieškovės asmeninis dujotiekis iki namo patalpų, už kurį ieškovė sumokėjo. Šiuo metu ieškovė neturi jokios galimybes prieiti prie savo dujotiekio vamzdyno, nes atsakovė ne tik, kad užvaldė bendrą įvažiavimo kelią, bet dar ir ant jo pasodino tujas ir pasistatė šiltnamį. Taip pat šio kelio gale yra ieškovės dujų skaitiklis, iki kurio ji gali prieiti tik apeinant visą sklypą. Atsakovė taip pat turi dujinį šildymą, o jos dujotiekis pagal ieškinį ir planą liktų būtent atsakovei siūlomoje sklypo dalyje. Tad ieškovės pasiūlymas atitinka ir atsakovės interesus. Be to atsakovė visaip trukdė naudotis ieškovei bet kokia sklypo dalimi, varė ją iš kiemo ir neleido praeiti jos svečiams. Ieškovės pasiūlymas nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką atitinka atsakovės asmeninės erdvės ir privatumo poreikius bei suteikia galimybę riboti šalių tarpusavio susikirtimus.

Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti, kad pagal 2014-12-11 UAB „Geosoma“ atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą 1200 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).: 1) atsakovė V. K. naudosis sklypo dalimi B499, 2) ieškovė J. R. naudosis sklypo dalimi A499, 3) bendram naudojimui sklypo dalis AB202.

Atsakovė teismo posėdyje prašė tenkinti priešieškinį, o ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti. Palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog atsakovė ir ieškovė yra 209,83 kv. m. bendrojo ploto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Namas), 36,04 kv. m. ūkinio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (būklė -nugriautas), inžinierinių kiemo statinių (kiemo aikštelė) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 12 arų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) bendrasavininkės, kurioms nuosavybės teise priklauso Namas, ūkinį pastatas, kiemo statiniai bei Žemės sklypas lygiomis dalimis, t.y. po 6000/1200 dalį Žemės sklypo. Nuosavybės teisę į Žemės sklypą Atsakovė įgijo - 1997-12-09, Nr. 2-5041 ir 2005-06-27, Nr. 2.3-5696-42 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu.

Žemės sklypo naudojimosi tvarka atsakovės ir ieškovės nustatyta žodžiu ir raštu, pasidalinta abipusiu šalių susitarimu, įgijus tėvo palikimą, nuo 1992 m., t.y. prieš 25 metus ir tokia naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi iki šiol. Žemiau nurodomi Žemės sklypo planai atskleidžia Žemės sklypo naudojimosi tvarką nuo 1994 m – pagal 1994-12-02 Trakų rajono Žemėtvarkos tarnybos, (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo ribų planą, pasirašytą ieškovės J. V. (R.), kaimynų A. D., P. D., J. R., patvirtintą Vievio miesto architekto S. M., Žemės sklypo plotas pažymėtas Pl=523 kv. m. priklauso ieškovei J. R., Žemės sklypo plotas pažymėtas P2=525 kv. m priklauso atsakovei V. K.; Pagal 1999-12-27 Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės sklypo planą, ieškovė naudojasi Žemės sklypo dalimi pažymėta B471, atsakovė naudojasi Žemės sklypo dalimi pažymėta A485; Pagal 2014-12-11 UAB „Geosoma“ Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, ieškovė naudojasi Žemės sklypo dalimi pažymėta A499, atsakovė naudojasi Žemės sklypo dalimi pažymėta B499. Taigi, pagal šiuos Žemės sklypo planus Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra seniai nusistovėjusi, naudojama laisva valia abiejų bendrasavininkių sutarimu. Dėl šios priežasties žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas sukeltų nepatogumų atsakovei bei pažeistų jos interesus.

1991 m. ieškovė pasirinko naudoti tėvų prižiūrėtą, apsodintą ir sutvarkytą Žemės sklypo dalį, motyvuodama tuo, jog yra jaunesnė ir nesugebėsianti susitvarkyti prastesnės Žemės sklypo dalies. Dėl tokio ieškovės sprendimo atsakovei atiteko prastesnė Žemės sklypo dalis, kuria ji naudojasi ir dabar. Ieškovės pasirinktą Žemės sklypo dalį, tėvai buvo visapusiškai sutvarkę, išdirbę žemę, apsodinę sodą obelų, vyšnių medžiais, vaiskrūmiais, braškių uogomis, gėlių kompozicijomis, pastatę šiltnamius. Kaip bebūtų gaila tėvų atminimo, ieškovė tėvų išpuoselėtą sodo grožį apleido žole, šabakštynų ir badikšlių lauku. Kadangi Žemės sklypas yra pagrindinėje labai matomoje Vievio miestelio gatvėje, ieškovės Žemės sklypo dalis tapo praeivių apkalbos objektu. Ir dabar ieškovės Žemės sklypo dalis yra apaugusi žolėmis, neišdirbta, netinkama sodui, daržui ar žolės vejai įrengti, pilna kelmų su giliai žemėje įsikerojusiomis šaknimis.

Atsakovė visapusiškai susitvarkė ir įsirengė jai atitekusios Žemės sklypo dalies aplinką: išlygino sklypo reljefą, pirko juodžemį, apsodino tujų gyvatvore, dekoratyviniais augalais, vaismedžiais, vaiskrūmiais, užsėjo veją, apsodino gėlėmis, išdirbo žemės plotą daržovių auginimui, įsirengė šiltnamį, pasistatė garažą, židinį, įsirengė terasą, lauko sūpynes, rūbų džiovyklą, įsigrindė kelius ir takus. Atsakovė nusitiesė kelią iš Žvejų g. pusės ir kelią iki savo pastatyto garažo, skyrė dideles investicijas reikiamoms keliui tiesti medžiagoms - žvyrui, skaldai, dekoratyvinei dangai bei tam reikalingam darbui. Dėl saugumo, iš Žvejų gatvės pusės pasistatė vartus. Atsakovė užsiima daržininkyste, savo naudojamoje Žemės sklypo dalyje augina daržoves, kurios leidžia jai prisidurti prie mažų jos pajamų. Savo užaugintomis daržovėmis maitina šeimą ir labai svarbu, jog jos ekologiškai užaugintos daržovės padeda išsaugoti visos šeimos gerą sveikatą.

Virš ieškovės ir atsakovės naudojamų Žemės sklypo dalių eina ištisinė 10 kw elektros oro linija, po kuria negalima statyti jokių statinių ir po kuria stovėti ir būti draudžiama. Pagal dabartinę Žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką ši linija eina vienodai pasiskirsčiusi. Taip pat ir pagrindinė, judri Semeliškių gatvė pagal dabartinę naudojimosi tvarką šalia ieškovės ir atsakovės Žemės sklypo dalių yra pasiskirsčiusi vienodai. Dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovė turi privačią, uždarą, saugią poilsio zoną vidinėje kiemo pusėje kokybiškam poilsiui, apsaugotam nuo judėjimo, uždaro nuo triukšmo ir automobilių oro taršos. Be to, šalių namo langai yra atitinkamai išsidėstę ir nukreipti į jų naudojamas Žemės sklypo dalis, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovė turi laisvą teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

Liudytojas A. R. parodė, kad ieškovė ir atsakovė yra jo seserys. Kai mirė tėtis, mama gyveno su J. pirmame aukšte. Pirmas aukštas buvo pilnai sutvarkytas su baldais. Visas tėvų užgyventas turtas atiteko J. V. nieko iš J. nepaėmė. 1992 metais, liudytojo pagalba, prie sklypo buvo prijungti du arai. Nuo 1992 m. seserys tą sklypą pasidalino kaip norėjo. Kairė pusė, kurią dabar valdo, J., buvo tėvų sutvarkyta, žemės išdirbta, apsodinta medžiais krūmais, sutvarkyta. Dešinė pusė, kurią dabar valdo V., buvo apleista, ten buvo šiukšlynas, akmenų krūmus, dulkės. Jis klausė V., kodėl jos taip keistai pasidalino sklypą, kad V. atiteko apleista dalis, o J. sutvarkyta. Atsakovė sakė, kad ieškovė norėjo tos dalies, o kadangi jos yra seserys, tai konfliktuoti nenori ir V. sutiko su tokiu pasidalijimu. Tai nuo 1992 m. V. gyveno pas savo uošvius, o paskui susitvarkė namo antro aukštą, į įsirengė ir su mažu vaiku atsikraustė gyventi apie 1993 metais. V. ir jos vyro dėka tas šiukšlynas, kuris buvo V. sklypo dalyje, buvo visiškai sutvarkytas. Kelio iš Žvejų gatvės tuomet nebuvo. Buvo vienintelis kelias iš Semeliškių gatvės. Liudytojo manymu, perskirstyti naudojimosi tvarką žemės sklypu būtų nesąžininga, nes V. savo dalį išpuoselėjo, ir be to, nuo 1992 m. tokia tvarka buvo nustatyta ir nusistovėjusi. J. 1994 metai tapo pilnamete ir tuomet galėjo reikšti pretenzijas dėl naudojimosi tvarkos. Liudytojo žiniomis konfliktas dėl žemės naudojimosi kilo nuo kokių 2015 metų.

Liudytojas M. K. parodė, kad jau 26 metus naudojasi sklypo dalimi iš Žvejų gatvės pusės, o ieškovės sklypo dalis yra iš Semeliškių gatvės. Ieškovė savo sklypo dalimi nesirūpino, buvo apleista. Nelabai atsimena, bet ieškovės sklypo dalis buvo iš pradžių gražesnė. Pamena, kad vaikystėje žaidė sklypo dalyje iš Žvejų gatvės pusės.

Liudytojas A. K. parodė, kad situaciją žino nuo 1991 metų, kuomet ten su atsakove pardėjo gyventi ir kuomet pradėjo naudotis sklypo dalimi nuo Žvejų gatvės pusės. Pamena, jog atsakovės ir ieškovės brolis pasakė, kad atsakovė ir liudytojas sutvarkytą sklypo dalį paliktų ieškovei, nes jie sklypo dalį nuo Žvejų gatvės galės susitvarkyti. Mano, jog ieškovė reiškia ieškinį norėdama pasidindinti savo sklypo dalies vertę, todėl pretenduoja į jų sutvarkytą dalį. Ieškovės sklypo dalis buvo sutvarkyta kol gyveno mama, kol buvo braškynai, šiltnamiai. Su laiku viskas buvo apleista. Trūksta tik degtuko, kad ten viskas sudegtų. Pamena, kad jis pats bandė tą sklypo dalį sutvarkyti, nušienauti, tačiau buvo apkaltintas savivaliavimu. Be to buvo iškelta administracinė byla.

Liudytoja D. L. parodė, kad su atsakove ir jos šeima bendrauti pradėjo nuo 2012 metų. Kuomet ten pradėjo gyventi su atsakovės sūnumi M. K.. Kiek būdavo svečiuose, pamena, jog naudodavosi sklypo dešiniąja puse, nuo Žvejų gatvės. Žino, kad kita sklypo dalis priklauso ieškovei. Ta dalis buvo apleista.

Liudytojas A. P. parodė, kad ieškovė jo žmona. Atsakovė yra žmonos sesuo. Ginčas tarp šalių yra dėl turo neatsidalijimo. Situaciją žino nuo 2005 metų, kuomet lankė anglų kalbos pamokas pas ieškovę. Pamena, kad pirmą kartą jam atėjus į svečius, duris atidariusi atsakovė pasakė, kad ieškovė čia negyvena. Nuo 2007 metų į sklypą iš Žvejų gatvės patekti negalima, nes atsakovė yra pastačiusi vartus, todėl patenkama tik iš Semeliškių gatvės. Atsakovės vyras grasino, kad jis per jų sklypo dalį ir jų vartus nevaikščiotų. Prieš pat ieškovės išėjimą iš namo buvo užsodintos tujos. Jų nei ieškovė, nei jis nerovė, nes tai būtų svetimo turto sugadinimas. Iš atsakovė šeimos pusės patyrė daug psichologinio smurto. Daug kartų kreipėsi į policiją, bet nepakakus įrodymų bylos nebuvo keliamos. Neištvėrus psichologinio spaudimo, su ieškove išvyko į užsienį ir todėl sklypo dalis negalėjo tvarkytis, todėl ji liko apleista. Grįžę kiek spėja tiek apsitvarko. Pastaruoju metu jau dažniau grįžta namo. Pamena, kad parėjusiais metais buvo atėjęs samdinys nušienauti žolę, tačiau to padaryti negalėjo, kol jie patys namo negrįžo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas pilnai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai dėl to nesutariama – ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Įstatymas nustato, kad bendraturčių teisės yra lygios, nei vienas iš bendraturčių neturi prioritetinių teisių ir negali naudotis savo turtu kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir privalo naudotis turtu priimtiniausiu visiems bendrasavininkiams būdu. Bet kuris turto savininkas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekdamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką (CPK 5 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Byloje Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau –žemės sklypas) su statiniais ir gyvenamojo namo, esančio šiame žemės sklype, bendrasavininkės, t.y. minėtą nekilnojamąjį turtą šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str. 1, 2 d.). Ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso 600/1200 žemės sklypo dalių , t. y. lygios dalys.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sąlygos lemiančios atidalijimo galimybę natūra, nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje ir toks reikalavimas šioje byloje nereiškiamas. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Ieškinio ir priešieškinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią, o tai reiškia, kad daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu dėl to nesutariama, kilusį ginčą išsprendžia teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ši taisyklė taikytina ir siūlant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus. Kasacinis teismas teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje atkreipė teismų dėmesį, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str. Jo 1 d. įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre šalių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra įregistruota. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose bei teisme duotose paaiškinimuose nurodo, kad žemės sklypu naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi nuo 1992 metų, kuomet mirus mamai ieškovė norėjo naudotis tėvų sutvarkyta žemės sklypo dalimi, o atsakovei atiteko apleista žemės sklypo dalis su prijungta valstybinės žemės dalimi, kurios iki tol niekas netvarkė. Ieškovė ginčydama šias aplinkybes nurodo, jog pati žemės sklypo dalies nesirinko, dėl savo amžiaus tokio pasirinkimo padaryti negalėjo. Taip pat ieškovė ieškiniu prašydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, teigia, jog jos siūloma tvarka geriausiai atitiktų šalių interesus, nes būtų užtikrintas patogiausias patekimas į šalims priklausančias namo dalis.

Iš šalių parodymų nustatyta, jog žemės sklype esančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarką šalys yra nustatę notarine tvarka. Pagal šią tvarką ieškovė naudojasi namo pirmuoju aukštu, atsakovė antruoju. Ieškovės turi įsirengusi du įėjimus (vieną priešais kitą) namo šiaurės vakarinėje dalyje iš Žvejų gatvės pusės. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi šalių valdomu žemės sklypu tvarką pagal UAB „Gesoma“ 2018-01-24 projektą (toliau – projektas Nr. 1), pagal kurį ieškovei naudojimui atitektų žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu A, o atsakovei – indeksu B.

Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu bei byloje esančias įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, jog atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi nuo Žvejų gatvės pusės, t.y. ta dalimi, kuriuo pagal pateiktą projektą Nr. 1, norėtų naudotis ieškovė. Ieškovės pateiktame projekte Nr. 1 realiųjų dalių paskaičiavimo projektas iš esmės atitinka idealiąsias dalis nuosavybėje. Kaip nustatyta, atsakovė naudojamą žemės sklypo dalį prižiūri, yra investavusi lėšų į aplinkos sutvarkymą, įrengusi poilsio zoną su lauko židiniu. Žemės sklypo dalyje yra atsakovei priklausantis šiltnamis, pasodinti dekoratyviniai augalai. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neužtenka atsižvelgti vien tik į tą aplinkybę, jog pagal projektą Nr. 1 bus patogiau tiek ieškovei, tiek atsakovei patekti į namą. Kaip parodė atsakovė šalių namo langai yra atitinkamai išsidėstę ir nukreipti į jų naudojamas žemės sklypo dalis, todėl pakeitus naudojimosi tvarką bus pažeistos šalių teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Laikytina, jog nukrypimas nuo nustatytos naudojimosi tvarkos pagal ieškovės pateiktą projektą Nr. 1, neatitiktų bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principų bei nepasitarnautų socialinei taikai tarp šalių atsirasti.

Atsakovė priešieškiniu prašė žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal 2014-12-11 UAB „Geosoma“ projektą (toliau projektas Nr. 2). Kaip minėta, byloje leistinais įrodymais pagrįsta, jog tarp šalių yra nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Jau pagal 1994-12-02 Trakų rajono Žemėtvarkos tarnybos žemės sklypo planą, kurį pasirašė ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys, žemės sklypo plotas pažymėtas P1 priklauso ieškovei, o P2- atsakovei. Taigi, ginčo šalys daugiau nei dvidešimt metų laikėsi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir investavo tik į savo faktiškai naudojamas dalis. Pagal projektą Nr. 2 nustatomos idealios žemės sklypo naudojimosi dalys, bei nustatoma bendrajam naudojimui sklypo dalis esanti po namu ir aplik namą. Taip užtikrinant atsakovės laisvą patekimą į namą. Be to, ir ieškovė į namą galės patekti laisvai per jos naudojamą žemės sklypo dalį. Nors ieškovės įėjimas yra iš Žvejų gatvės pusės, tačiau, ji naudojosi įvažiavimu iš Semeliškių gatvės, kur buvo įrengtas garažas. Šiuo metu, pasak ieškovės ji šiuo įvažiavimu nesinaudoja, nes yra perdariusi garažą, o naudojasi privažiavimu nuo Semeliškių gatvės pusės, tačiau šis kelias yra neįrengtas duobėtas ir įvažiuoti į jį reikia per aukštą pėstiesiems skirto šaligatvio kraštą. Nustačius naudojimosi tvarką pagal projektą Nr. 2 ieškovė turėtų galimybę prie namo privažiuoti buvusiu įvažiavimu vedančiu į namo garažą. Atsakovė gi, naudojasi įrengtu įvažiavimu iš Žvejų gatvės. Patvirtinus projektą Nr. 2, atsakovė šiuo įvažiavimu ir toliau naudotųsi. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darytina išvada, kad atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu, pagal projektą Nr. 2, yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis bendrasavininkėms tinkamai įgyvendinti savo teises.

Pažymėtina, kad teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendrasavininkų bendram naudojimuisi skirtus plotus bendrasavininkai naudoja bendru sutarimu, t.y. bendram naudojimui skirtuose žemės sklypo plotuose laiko daiktus, stato kiemo ar kitokius statinius, atlieka požeminių komunikacijų įrengimo darbus. (CK 1. 5 str. 1 d., 1. 138 str.).

Ieškovė reiškė reikalavimą leisti ieškovei be atsakovės sutikimo rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą į dvibutį gyvenamąjį namą pagal UAB „Ekonas“ projektą.

Byloje nustatyta, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) Kaip minėta, šalys savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje parodė, kad naudojimosi namu tvarka yra patvirtinta notariškai. Ieškovė naudojasi namo pirmuoju aukštu, o atsakovė antruoju. Byloje ginčo dėl naudojimosi namu tvarkos nėra.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti (pakelti sienas ir stogą) bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Atsakovei užėmus pasyvią poziciją dėl ieškovės pareikšto reikalavimo ir nepateikus įrodymų dėl jos teisių pažeidimo rekonstrukcijos atveju, įvertinus byloje esantį rekonstrukcijos projektą, atsižvelgus į šalių nustatytą naudojimosi namu tvarką, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog namo dalies rekonstrukcija į dvibutį namą pakeis bendraturčių gyvenimo sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas leisti be atsakovės sutikimo rekonstruoti namą pagal UAB „Ekonas“ projektą, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė J. R. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminio mokesčio, 700,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų – viso 775,00.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti 50 %, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės priteistina 387,50 Eur (775x50%) bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK 88 str., 93 str.).

Atsakovė V. K. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminio mokesčio, 290,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų – viso 365,00 Eur.

Priešieškinį patenkinus pilnai, atsakovei iš ieškovės priteistina 365,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str.).

Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92, 96 str.). Iš ieškovės ir atsakovės priteistina po 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, LR CK 2.39, 2.40, 2.42 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovei J. R. be atsakovės V. K. sutikimo rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą Žvejų g.1 B, Vievio m., Elektrėnų savivaldybės į dvibutį gyvenamąjį namą pagal UAB „Ekonas“ parengtą projektą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad pagal 2014-12-11 UAB „Geosoma“ atliktus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiksliuosius matavimus ir parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą atsakovė V. K. naudosis sklypo, dalimi B499, ieškovė J. R. naudosis sklypo dalimi A499, bendram naudojimui sklypo dalis AB202.

Priteisti iš atsakovės V. K. ieškovei J. R. 387,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovei V. K. 365,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. R. 5,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės V. K. 5,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.