Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., valstybės įmonė Turto bankas,.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui A. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimas į pareiškimą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). J. G. ir A. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. G., o (duomenys neskelbtini) A. G. A. G. ir A. S. 1972 m. rugpjūčio 19 d. sudarė santuoką, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. S. Iš Panevėžio tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad J. G. vardu nuo 1986 m. gruodžio 5 d. buvo registruota namų valda – sodybos statiniai, pastatyti 1960 m., adresu (duomenys neskelbtini). J. G. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po J. G. mirties dėl jo palikimo priėmimo į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės 2018 m. lapkričio 14 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad A. G. turtą paveldi sūnus J. G., miręs (duomenys neskelbtini). Pagal Testamentų registro išrašą J. G. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) pareiškėja N. K. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties likusį turtą paveldėjo sutuoktinis A. S., kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. J. G. palikimo atsiradimo metu, t. y. J. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pagal kurio 587 straipsnio nuostatas įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui. Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. Civilinis kodeksas 573 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia teismui spręsti, kad A. G. pergyvenusi savo sutuoktinį J. G., po jo mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti, tuo turtu naudodamasi, prižiūrėdama ir rūpindamasi kaip savo bei perimdama po sutuoktinio mirties likusius baldus. Tokiais aktyviais veiksmais A. G., per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Palikėjo pirmos eilės įpėdinis – sūnus J. G. likęs gyventi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą 2018 m. spalio 29 d. priėmė pareiškėja N. K.. Duomenų, kad J. G. kiti pirmos eilės įpėdiniai – vaikai J. G. ir A. G. būtų priėmė J. G. palikimą, nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.