- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-245-282-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 06--1-03013-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo
G. K. pripažinta kalta pagal LR BK 223 str. 1 d. ir nuteista 10 MGL (1300 Lt) bauda, paskirtą bauda sumokant per 2 mėnesius.
G. K. pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdytojo V. B. suklastojimo ir jos panaudojimo išteisinta neįrodžius, kad pastaroji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą veiką.
G. K. pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl kasos išlaidų Nr. 12 orderio suklastojimo išteisinta neįrodžius, kad pastaroji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą veiką.
G. K. pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl kasos išlaidų Nr. 13 orderio suklastojimo išteisinta neįrodžius, kad pastaroji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą veiką.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
G. K. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2008-02-19 iki 2008-12-31, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore bei būdama atsakinga pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino 1 000,00 kub. m. miško kirtimo ir malkų išdavimo už kirtimo darbus operacijų bei jų neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus.
G. K. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent, 2008 metais, tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagamino netikrus dokumentus, t.y. 2008-02-29 sutartį, tariamai sudarytą tarp užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) bei vykdytojo V. B., 2008-04-21 sutartį, tariamai sudarytą tarp užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) bei vykdytojo V. B., 2008-05-20 sutartį, tariamai sudarytą tarp užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) bei vykdytojo V. B., pasirašydama vykdytojo V. B. vardu, bei šias netikras sutartis panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.
Be to, G. K. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Šiauliai) direktore, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent, 2008-04-21, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastojo kasos išlaidų orderį Nr. 12, surašytą 2008-04-21 apie tai, kad V. B. UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo už miško ruošos darbus 10 000 Lt, gavėjo V. B. vardu pasirašydama apie išmokėtus pinigus, nors V. B. 10 000 Lt nebuvo išmokėti, bei šį suklastotą kasos išlaidų orderį panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.
Be to, G. K. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) direktore, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent, 2008-05-06, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastojo kasos išlaidų orderį Nr. 13, surašytą 2008-05-06 apie tai, kad V. B. UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo už miško ruošos darbus 10 000 Lt, gavėjo V. B. vardu pasirašydama apie išmokėtus pinigus, nors V. B. 10 000 Lt nebuvo išmokėti, bei šį suklastotą kasos išlaidų orderį panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji G. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį dalyje, kurioje D. K. pripažinta kalta pagal LR BK 223 str. 1 d., panaikinti ir G. K. pagal LR BK 222, 223 str. 1 d. išteisinti kaip nepadariusią jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Nuteistoji nurodo, kad ji buvo kaltinama ir byla perduota teismui pagal BK 222 str. 1 d., o 2011-03-28 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 223 str. 1 d. Apeliantė teigia, kad nuosprendyje išdėstytas kaltinimas faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo kaltinimo, išdėstyto kaltinamajame akte, ir tuo buvo pažeistos BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos, kaltinamosios teisė žinoti, kuo yra kaltinama bei jos teisė į gynybą, nes nežinant kaltinimo, kuriuo netikėtai gali būti pripažinta kalta, neįmanoma nuo jo gintis.
Skunde taip pat pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkė IĮ (duomenys neskelbtini), o tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiomis įmonėmis, aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas yra apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, todėl įmonės direktorė (G. K.) nėra BK 223 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Apeliantė teigia, jog pagal pareigas ji atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, o šią pareigą tinkamai vykdė sudarydama sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo su IĮ (duomenys neskelbtini).
Be to, apeliantė pažymi, jog teismo nurodytos aplinkybės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo yra susijusios tik su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusios buhalterės klaida, kuri pasireiškė vieną medienos rūšį sumaišant su kita ir atitinkamai į apyvartos žiniaraštį neteisingai tai įrašant, o IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja K. K. pripažino, kad dėl medienos persirūšiavimo ji suklydo ir klaidą pažadėjo ištaisyti.
Taip pat apeliantė pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje jos, neva, atliktų veiksmų padariniai nurodyti faktiškai tik perrašant BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatytus visus galimus padarinius, jų nekonkretizuojant būtent šioje byloje.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad nuosprendyje teismas G. K. kaltę pagrindė 2009-09-10 specialisto išvada Nr. 5-4/85, kurioje yra išdėstyta tik prielaida dėl G. K. kaltės neužpajamavus medienos, be to, 2011-01-10 specialisto išvadoje Nr. 5-4/2 nurodyta, kad mediena buvo užpajamuota, kaip ir nuosekliai teigė kaltinamoji. Dėl to apeliantė mano, kad teismas rėmėsi prielaidomis ir spėjimais, neįvertino visų įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios G. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio yra aišku, kad G. K. byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant apeliantę pagal BK 222 str. 1 d. (4 t., 29-30 b. l.), tačiau teisme jos veika buvo perkvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, ir ji nuteista pagal BK 223 str. 1 d. už aplaidų apskaitos tvarkymą. Baudžiamojo proceso įstatymas numato kaltinimo pakeitimo galimybę teisme ir formaliai pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepažeidė, nes, iš esmės, nebuvo pakeistos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 256 str. 3 d.) ir apeliantės teiginiai, kad buvo suvaržyta jos teisė į gynybą, yra nepagrįsti.
Kaip jau minėta, savo skundu nuteistoji prašė išteisinti ją ne tik dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 str. 1 d., bet ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. Konkrečiu atveju kolegijai nėra pagrindo pasisakyti dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 str., požymių G. K. veikoje, nes skundžiamu nuosprendžiu apeliantė nuteista pagal kitą baudžiamąjį įstatymą – BK 223 str. 1 d., todėl kolegija svarsto nuosprendžio pagrįstumo klausimą tik šioje dalyje.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. K. buvo nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-02-19 iki 2008-12-31, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, minėtos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino 1000 m³ miško kirtimo ir malkų išdavimo už kirtimo darbus operacijų bei jų neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko atsirado BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai. Tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad G. K. buhalteriniais dokumentais būtų neįforminusi 1000 m³ miško kirtimo ir malkų.
Iš tikrųjų, specialistė O. P., atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2008-01-15 iki 2009-02-24, teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas (4 t., 85-86; 189-191 b. l.), kuriose, be kita ko, nurodyta, kad iš liudytojo V. K. nurodytų duomenų būtų galima daryti išvadą, kad G. K. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino 1000 m³ miško kirtimo ir malkų išdavimo už kirtimo darbus operacijų bei jų neįrašė į buhalterinę apskaitą (3 t., 92-97 b. l.; 4 t., 130-136 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių duomenų visumoje ir neatkreipė dėmesio, kad specialisto išvados šioje dalyje yra sąlyginės – grįstos liudytojo V. K. parodymais, kurių negalima laikyti neabejotinais. Tuo pačiu pažymėtina, kad apklausiama specialistė O. P. pabrėžė, kad iš bendrovės buhalterinių dokumentų nesimato, kokį mišką V. K. kirto ir kiek iškirto medienos.
Iš nuteistosios G. K., liudytojų V. K., R. K. ir V. B. parodymų (4 t., 69; 85; 117-118; 192 b. l.; 5 t., 12 b. l.) ir specialistės išvadų yra aišku, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) kaime (Biržų raj.), (duomenys neskelbtini) kaime (Šakių raj.), (duomenys neskelbtini) kaime (Panevėžio raj.). Liudytojai V. K. ir R. K. pripažino, kad realiai miško kirtimo darbus atliko V. K. ir jo suburta kirtėjų brigada, apie ką G. K. nežinojo, nes pagal sudarytas sutartis miško kirtimo, skersavimo ir rūšiavimo darbus už neaptartą apmokėjimą (3 t., 99-101 b. l.) turėjo atlikti V. B., vykdantis individualią veiklą. Tačiau liudytojas V. B. pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) miško nekirto ir pinigų negavo, o V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pagal susitarimą su R. K., kuris, kaip pats patvirtino, UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė reikalus, susijusius su miško ruoša, prekyba, klientų paieška ir pan., jis su brigada kirto tris miškus – ,,...Šakių, Biržų ir dar viename plote...“. V. K. taip pat nurodė, kad iškirtę mišką, gerą medieną paruošdavo ir išveždavo, o atliekas su brigada parduodavo, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. V. K. negalėjo nurodyti, kiek iš viso tų atliekų pardavė, tačiau pripažino, kad kitos liko miške, nes sulijo ir buvo niekam nebetinkamos. Pasak liudytojo V. K., Biržų rajone jie iškirto apie 1000 m³ medienos, nors leidime, suteikiančiame teisę kirsti mišką buvo nurodyta daugiau, o jie iškirto mažiau. Tačiau V. K. parodymai prieštarauja specialistės tyrime konstatuotoms išvadoms, iš kurių matyti, kad pagal išduotus miško kirtimo leidimus 2008-02-29 Nr. 045673 ir Nr. 045674, 2008-03-07 Nr. 045675 Biržų rajone ((duomenys neskelbtini) kaime) buvo leista iškirsti apytiksliai 813,93 ktm medienos, vadinasi, ne tiek kiek nurodė V. K., ir lygiai toks kiekis buvo apskaitytas UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniais dokumentais – iškirstos medienos sudarymo aktu Nr. 003 (4 t., 156 b. l.), sandėlio pajamų orderiu, ir tiek pat medienos parduota pagal PVM sąskaitas-faktūras. Taigi, akivaizdu, kad iš aptartų liudytojo V. K. parodymų negalima daryti kategoriškos išvados nei apie miško kirtimo apimtį, nei apie medienos atliekų kiekį, kurį jis pardavė. Tuo tarpu nuteistoji G. K. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jokių 1000 m³ malkų užpajamuoti neprivalėjo, nes jų nebuvo, užpajamavo tiek, kiek buvo medienos iškirsta, pagal jos vyro R. K. sudarytus aktus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad už miško kirtimą UAB (duomenys neskelbtini) su darbų vykdytojais atsiskaitinės išduodama malkas, kurios, be abejonės, turėjo būti apskaitomos bendrovės buhalterijoje. Jau buvo minėta, kad V. B. jokių UAB (duomenys neskelbtini) miško kirtimo darbų nevykdė, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios aplinkybės buvo žinomos bendrovės direktorei G. K., nes pastarajai jos vyras R. K. pateikė tariamai V. B. pasirašytas sutartis ir individualios veiklos vykdymo pažymą, išduotą V. B. miškininkystės ir miško darbų vykdymui (3 t., 98 b. l.), nei su V. B., nei su V. K. ji nebendravo, todėl realiai negalėjo numatyti, kad miško kirtimą vykdys ne V. B. ir kad sutartys yra suklastotos. Ankščiau minėtose sutartyse nebuvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už miško kirtimo darbus vykdytojui atsiskaitys išduodama atitinkamą kiekį malkų ir vien iš liudytojo V. K. nekonkrečių parodymų nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė, buhalteriniais dokumentais neįformino malkų išdavimo už kirtimo darbus operacijų. Kita vertus, iš G. K. veiksmų galima daryti išvadą, kad su miško kirtimo darbų vykdytoju buvo ketinama atsiskaityti sumokant pinigais, nes iš specialisto išvados matyti, kad 2008-05-06 ir 2008-04-21 pagal kasos išlaidų orderius iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos buvo išlaiduota 20000 Lt tam, kad sumokėti V. B. už miško ruošos darbus. Šiuos pinigus, pasak apeliantės, ji padavė savo vyrui R. K., o pastarasis teigė, kad pinigus atidavė V. K.. Pasak V. K., jis jokių pinigų negavo, su juo nebuvo atsiskaityta, o G. K. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu ji sužinojusi apie tai, kad sutartys dėl miško ruošos darbų ir kasos išlaidų orderiai yra suklastoti – pasirašyti ne V. B., atgal įnešė į įmonės kasą 20000 Lt, kurios sugrąžino jos vyras R. K.. Pinigų grąžinimo į bendrovės kasą faktą patvirtina ir specialistės O. P. išvada ir jos parodymai (4 t., 130-136 b. l.).
Iš to, kas išdėstyta, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad G. K. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino 1000 m³ miško kirtimo ir malkų išdavimo už kirtimo darbus operacijų, bei jų neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad su vykdytojais 2008-02-19 – 2008-12-31 už miško kirtimą apeliantė būtų atsiskaitinėjusi malkomis, neapskaitytomis buhalteriniais dokumentais, nes aptarti įrodymai patvirtina, kad G. K. net nežinojo, jog mišką kerta V. K., ir su juo dėl atsiskaitymo už kirtimą nesitarė ir neatsiskaitė, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas G. K. atžvilgiu naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), nes nepadaryta veika, turinti BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3 d., 4 d.,
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį dalyje, kuria G. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 223 str. 1 d., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
G. K. pagal BK 223 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepanaikintą.