Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-353-843/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
AN2-353-843/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01195-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Byla Nr. AN2-353-843/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01195-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo L. G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo Leonas G. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, už jį jam paskirta 10 Eur dydžio bauda; taip pat ANK 426 straipsnio 2 dalyje, už jį jam paskirta 400 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir Leonui G. P. paskirta galutinė subendrinta 400 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. G. P. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 14 d., apie 17.00 val., Rinktinės g. 55, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais L. G. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu L. G. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimą, jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, taip pat patikslinti apylinkės teismo nutarimą ir pašalinti jame esančias technines klaidas.

2.1. Savo skunde nubaustasis nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, sietina su ANK 417 straipsnio 7 dalimi ir už abi veikas paskirtomis nuobaudomis bei subendrinta nuobauda. Šios nutarimo dalies neskundžia.

2.2. Apelianto manymu, jo padaryta veika turi būti perkvalifikuota, kadangi apylinkės teismas visiškai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir jo žodžiu bei raštu nurodytų faktinių aplinkybių, įrodančių, kad eismo įvykyje 2020 m. gruodžio 14 d. automobiliui

2.3. „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta mažiau apgadinimų, nei nurodyta draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2021 m. balandžio 30 d. sąmatoje Nr. 5807415-28. Apelianto įsitikinimu, išanalizavus įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, abiejų automobilių sugadinimų pobūdį ir vietas, galimą automobilių kontakto mechanizmą, dalis automobilio „Audi“ sugadinimų atsirado iki 2020 m. gruodžio 14 d. įvykio.

2.4. Apeliantas neneigia, kad įvykio metu savo automobiliu „Citroen Xsara Picasso“ kontaktavo su automobiliu „Audi“, užlenkė pastarojo automobilio kairės pusės išorinį galinio vaizdo veidrodėlį, sugadino kairės pusės priekinį sparną ir kairės pusės dureles. Visi kiti minėto automobilio apgadinimai (kairės pusės slenkstis, priekinio bamperio kairė pusė, priekinis kairės pusės žibintas), nurodyti 2021 m. balandžio 30 d. sąmatoje, nėra susiję su 2020 m. gruodžio 14 d. kelių eismo įvykiu, kadangi šių nurodytų dalių sugadinimai neturi juos atitinkančių sugadinimų ant jo automobilio „Citroen Xsara Picasso“. Visi sugadinimai ant automobilio „Citroen Xsara Picasso“ dešinės pusės bamperio, sparno ir durų yra 0,48-0,72 m aukštyje, juos atitinka automobilio „Audi“ sugadinimai, esantys ant pastarojo automobilio kairės pusės durų ir kairės pusės sparno panašiame aukštyje. Atkreipia teismo dėmesį, kad ant automobilio „Audi“ priekinio bamperio kairės pusės ir kairiojo slenksčio nėra jokių kontakto su kitu objektu žymių, įskaitant dažų likučius ar nubrozdinimus ir pan. Ant automobilio „Audi“ priekinio kairės pusės žibinto nėra jokių sugadinimo žymių.

2.4. Apelianto teigimu, suinteresuotas asmuo jokiame savo rašytiniame dokumente, įskaitant 2021 m. vasario 4 d. pranešimą draudikui ERGO, nenurodė, kad buvo sugadintas automobilio „Audi“ priekinis kairės pusės žibintas ir kairės pusės slenkstis. Pastarieji sugadinimai atsirado tik 2021 m. balandžio 30 d. ERGO sąmatoje.

2.5. Byloje esančių aptariamų automobilių nuotraukų informatyvumas ribotas, tačiau šis trūkumas neleidžia jų turinio aiškinti plečiamai ir nepagrįstai interpretuoti nustatant ir vertinant automobilio „Audi“ padarytų apgadinimų aplinkybes, priežastis ir apimtį, atitinkamai vertinti būtent šio įvykio metu padarytos žalos dydį ir kvalifikuojant jo veiką.

2.6. Apeliantas sutinka su automobilio „Audi“ kairės pusės veidrodėlio remonto būtinumu, kadangi jis vairuodamas savo automobilį kontaktą su veidrodėliu pajuto. Tačiau pažymi, jog byloje nėra automobilio „Audi“ nei kairės pusės priekinio žibinto, nei kairės pusės slenksčio nuotraukų, kas patvirtina aplinkybes, kad šių detalių sugadinimų įvykio metu nebuvo, todėl jos policijos pareigūnų ir nebuvo fotografuotos. Iš nuotraukų matyti, kad priekinio bamperio apatinė dalis pasislinkusi iš tvirtinimo taškų, tai yra ji netinkamai pritvirtinta, tačiau nematyti kontakto su kitu objektu požymių (nubrozdinimų, padangų žymių ir pan.). Šios nuotraukos patvirtina, kad bamperio keitimas nėra būtinas, pakanka tik tinkamai pritvirtinti automobilio priekinio bamperio apatinę dalį.

2.7. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad automobilio „Audi“ remonto sąmata sudaryta tik 2021 m. balandžio 30 d., tai yra praėjus daugiau kaip 4,5 mėn. po 2020 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio. Per šį laikotarpį automobilio „Audi“ kairės pusės būklė galėjo pasikeisti. Dėl šios aplinkybės sprendžiant apie automobilio „Audi“ sugadinimų, padarytų įvykio metu, apimtį, intensyvumą, mechanizmą ir priežastis, būtina vadovautis tik tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir užfiksuoti betarpiškai iš karto po įvykio. Atitinkamai, neginčijamai bylos medžiaga yra įrodyti tik automobilio „Audi“ kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės durų ir kairės pusės išorinio matymo veidrodžio sugadinimai. Visos abejonės dėl kitų automobilio sugadinimų, nurodytų ERGO 2021 m. balandžio 30 d. sąmatoje, turi būti vertinamos nubaustojo naudai.

2.8. Apeliantas nurodo, kad jo prašymu 2021 m. gegužės 31 d. UAB „DP Servisas“ parengė automobilio „Audi“ remonto darbų sąmatą, pagal kurią realus nuostolių dydis yra 408,48 Eur. Todėl mano, kad jo veika turi būti kvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

2.9. Apelianto vertinimu, apylinkės teismo skundžiamame nutarime nepagrįstai nenurodyta, kad yra jo atsakomybę švelninti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (kai administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo).

2.10. Skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad jo atstovas byloje yra V. M.. Nutarimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyje neteisingai aprašomos jo nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Jis niekada nenurodė, kad kokiu nors metu važiavo atbuline eiga, kad eismo įvykis įvyko Maxima parduotuvės aikštelėje.

2.11. Aptardamas nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes apeliantas nurodo, kad buvo tamsu, kai 17.30 val. jis, važiuodamas kartu su sutuoktine, nusprendė užsukti į Maximos parduotuvę Trimitų gatvėje. Trimitų gatvės atkarpa tarp Maximos automobilių stovėjimo aikštelės ir Rinktinės g. yra neapšviesta. Šviesos šaltinis tik už 50 m. Pasukus į dešinę, į Trimitų gatvę iš Rinktinės g. pusės, pamatė, jog dešinėje pusėje prie važiuojamosios dalies krašto pristatyta daug automobilių. Priekiniai automobiliai užstojo matomumą. Jis sustojo arčiau dešinėje greta bordiūro sustabdytų automobilių, variklio neišjungė. Ten sustojus jis užblokavo įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę, todėl vairuotojai važiavę už jo pradėjo nekantriai signalizuoti. Kai jis pajudėjo iš vietos, išgirdo neįprastą duslų garsą, tačiau jo priežasties nesuprato, todėl nesustodamas nuvažiavo į anksčiau minėtą aikštelę. Iš automobilio išlipęs nebuvo. Kai pastatė automobilį aikštelėje, jokių jo kėbulo pažeidimų nepastebėjo, išskyrus tai, jog į vidinę pusę buvo užlenktas dešinysis galinio vaizdo veidrodėlis. Veidrodėlį jis atlenkė, jo korpusas buvo įskilęs jau anksčiau, naujų apgadinimų nebuvo. Tuomet apžiūrėjo savo automobilį, kadangi sugadinimų nerado (buvo tamsus paros metas), tai nusprendė, jog ir kitas automobilis negali būti sugadintas, todėl ramiai išvažiavo.

3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Apeliantas iš esmės neneigia sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tai yra automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau ginčija, kad padarė automobilio „Audi“ savininkui žalą, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Būtent todėl apeliantas nesutinka su savo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, prašo juos perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Taigi, nubaustasis iš esmės ginčija tik kilusius padarinius, tai yra, ar jie visi atsirado šio nagrinėjamo eismo įvykio metu.

6. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, esminis požymis, atskiriantis šias administracinių nusižengimų sudėtis, yra eismo įvykiu sukeltos žalos dydis.

7. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. G. P., vairuodamas automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos nesilaikydamas KET reikalavimų. Siekiant nustatyti, pagal kurią ANK normą turi būti kvalifikuojami šie apelianto veiksmai, vertintini byloje pateikti ir ištirti duomenys, susiję su transporto priemonės – „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidomis, tai ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ERGO Lietuva) pateikta 2021 m. balandžio 30 d. sąmata (b. l. 23-25) ir apelianto pateikta UAB „DP Servisas“ 2021 m. gegužės 31 d. sąmata (b. l. 82-85). Be to, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti nubaustojo apeliaciniame skunde keliamus klausimus, apygardos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą: apklausė 4 liudytojus G. Š., D. P., A. S. ir A. D., papildomai apklausė nukentėjusįjį V. M. ir nubaustąjį L. G. P., ištyrė naujai pateiktus rašytinius dokumentus ir nuotraukas. Šie įrodymai įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

8. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiojo automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti visi apgadinimai, kurie nustatyti ginčijamu apylinkės teismo nutarimu. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs eismo įvykio vietos schemą su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 3-4), transporto priemonės apžiūros protokolo duomenis (b. l. 19), taip pat nukentėjusiojo V. M. parodymus. Pastarasis patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu jo automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kairės pusės buvo apgadintos durelės, slenkstis, sparnas, bamperis, žibintas ir veidrodis. Nukentėjusysis nurodė, kad kai jis priėjo prie savo automobilio, buvo atsilenkęs veidrodėlis, sparnas pasislinkęs į priekį, atidarant duris kabino, nuo šio sparno pasislinkimo atsirado tarpas tarp bamperio ir žibinto, apgadinimai buvo gilesni nei įbraukimai, žibintas prabrauktas. V. M. taip pat paaiškino, jog jokių kitų incidentų po 2020 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio su automobiliu nėra buvę, be to, jis naudojasi dviem automobiliais, o aptariama transporto priemone po įvykio mažai naudojosi. Duomenų, paneigiančių šiuos nukentėjusiojo parodymus, nenustatyta.

9. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemos bei prie jos pridėtų papildomų duomenų apie eismo įvykį bei transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po eismo įvykio buvo nustatyti šie nukentėjusiojo automobiliui „Audi“ padaryti apgadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, sudužęs įspėjamojo posūkio signalo atkartotuvas, o pažeidimų aukštis 0,48-0,72 m.

10. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nėra automobilio „Audi“ nei kairės pusės priekinio žibinto, nei kairės pusės slenksčio nuotraukų, kas patvirtina aplinkybes, jog šių detalių sugadinimų įvykio metu nebuvo, todėl jos policijos pareigūnų nebuvo nei nufotografuotos, nei užfiksuotos transporto priemonės apžiūros protokole, pažymėtina, kad apygardos teismas apklausė policijos pareigūnus A. S. ir A. D., dalyvavusius apgadinto automobilio apžiūroje, tačiau pastarieji įvykio neprisiminė, pareigūnai nurodė, jog įprastai automobilius apžiūri tik vizualiai. Kadangi nagrinėjamu atveju apžiūra vyko tamsiu paros metu, automobilio žibinto apgadinimai nebuvo dideli, slenksčio apgadinimai yra arti durelių ir taip pat nežymūs, todėl teismas sprendžia, kad policijos pareigūnai pastarųjų apgadinimų nenurodė, nes jų nepastebėjo. Pareigūnų padarytos nuotraukos nebuvo pakankamai detalios, todėl spręstina, kad eismo įvykio schemoje ir apžiūros protokole pareigūnai užfiksavo tik akivaizdžius apgadinimus. Vėliau detaliau nustatinėjant padarytą žalą, buvo nustatyti ir kiti automobilio kėbulo pažeidimai.

11. Apygardos teismo iniciatyva, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, iš draudimo bendrovės ERGO Lietuva buvo išreikalautos nuotraukos, susijusios su automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimais 2020 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio metu. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad minėto automobilio priekinio bamperio apatinė dalis pasislinkusi iš tvirtinimo taškų, žibintas (išorinė stiklinė dalis) nubrėžtas, nestipriai įbrėžtas ir slenkstis (b. l. 131-151). Automobilio apžiūros metu ERGO Lietuva atstovo užfiksuotose nuotraukose apgadintas žibintas yra viename aukštyje ir toje pačioje pusėje, kurioje fiksuoti ir kiti automobilio apgadinimai. Tai, kad įvykio metu buvo apgadintos automobilio kairės pusės durelės, veidrodėlis ir sparnas nubaustasis neginčija, pastarasis nesutinka, jog įvykio metu buvo apgadinta priekinio bamperio kairė pusė tiek stipriai, kad jį būtų reikėję keisti, taip pat neprisiima atsakomybės dėl priekinis kairės pusės žibinto ir slenksčio apgadinimų. Patikrinus surinktus duomenis ir įvertinus nukentėjusiojo automobiliui padarytų apgadinimų braukiamąjį pobūdį, intensyvumą ir mechanizmą, pastarieji iš esmės atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismui nekilo abejonių, jog ir automobilio „Audi“ priekinio bamperio, slenksčio bei žibinto apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu.

12. Apelianto ir jį atstovaujančio advokato teigimu, visi sugadinimai ant automobilio „Citroen Xsara Picasso“ buvo padaryti iš dešinės pusės ir yra 0,48-0,72 m aukštyje, juos atitinka automobilio „Audi“ sugadinimai, kai ERGO Lietuva nuotraukose nėra mastelinės liniuotės. Šie argumentai paneigiami sugretinus draudimo bendrovės darytas nuotraukas su policijos pareigūnų su masteline liniuote darytomis nuotraukomis (b. l. 7-18) ir jas nuosekliai palyginant. Akivaizdu, jog padaryti apgadinimai ant „Audi“ automobilio slenksčio ir žibinto nėra reikšmingai nutolę nuo apgadinimų, padarytų ant automobilio sparno, bamperio ir durelių aukščio prasme.

13. Apelianto teiginiai, kad bamperio keitimas nėra būtinas, nes jis tik pasislinkęs iš tvirtinimo taškų, tereikia jį tik tinkamai pritvirtinti, kad žibintas gali būti suremontuotas poliruojant, yra nepagrįsti. ERGO Lietuva atstovė transporto žalų ekspertė liudytoja G. Š. bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu paaiškino, kad ERGO Lietuva 2021 m. balandžio 30 d. sąmata sudarė ji. Liudytoja nurodė, jog kairės pusės slenkstis, priekinis bamperis ir žibintas, tai yra visos šios detalės buvo įtrauktos į sąmatą apžiūrėjus nukentėjusiojo automobilio nuotraukas, pagal policijos pateiktą pažymą, kaip apgadintos eismo įvykio metu. Teismo posėdžio metu liudytoja G. Š. pakartotinai apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilio fotonuotraukas ir parodė, kad slenkstis yra deformuotas, kadangi sparnas buvo stipriai pažeistas, jis rėmėsi į dureles. Yra pažeisti bamperio laikikliai, o pagal gamintojo technologinio remonto rekomendacijas, bamperio laikiklių remontuoti negalima, reikia keisti visą detalę, šiuo atveju laikikliai buvo sulaužyti. Pažymėjo, kad automobilyje, kuriame nenulūžę laikikliai, bamperis niekada taip stipriai neatsikiša, kaip šį kartą. Liudytoja taip pat paaiškino, kad gamintojo technologinis remontas nurodo, kad negalima keisti žibinto stiklo, keičiama visa detalė, nes pakeitus tik stiklą, žibintas prarastų sandarumą, pradėtų rasoti, šiuo atveju žibinto stiklas subraižytas, šviesos spinduliai nebešvinta, kaip turėtų. Remontas poliruojant gamintojo nerekomenduojamas. Vertinant šiuos parodymus svarbu pažymėti, kad liudytoja, posėdžio metu papildomai susipažinusi su nukentėjusiojo ir kaltininko automobilių nuotraukomis, savo išvadų padarytų sąmatoje nepakeitė (b. l. 168-169). Pastarosios liudytojos parodymai visiškai atitinka ERGO Lietuva sąmatoje pateiktus duomenis. Šiuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo V. M. paaiškinimai, kad šiuo metu automobilis yra suremontuotas, priekinis bamperis buvo pakeistas. Tai papildomai patvirtina, kad tokio pobūdžio remontas buvo būtinas.

14. Dėl nubaustojo gynėjo argumentų, išsakytų posėdžio metu, kad V. M. iš karto po įvykio draudimo bendrovei nepaminėjo ginčijamų nukentėjusiojo automobilio apgadinimų, pažymėtina, kad draudiminį įvykį ir jo metu padarytą žalą fiksuoja ne nukentėjęs asmuo, pastarasis tik preliminariai nurodo patirtą žalą. ERGO Lietuva atstovė liudytoja G. Š. paaiškino, kad žalos sąmatų sudarymas yra jos darbo funkcijos, šiuo atveju žala buvo nustatyta pagal policijos pateiktą pažymą su nukentėjusiojo automobilio apgadintomis detalėmis bei kaltininko automobilio nuotraukomis. Vadovaujantis gamintojo technologiniu remontu buvo paskaičiuota sąmata (b. l. 168-169). Atmestini kaip nepagrįsti ir nubaustojo atstovo teiginiai, kad automobilio apgadinimai ant nukentėjusiojo automobilio slenksčio galėjo atsirasti jam atidarinėjant dureles, kadangi iš byloje turimų duomenų akivaizdu, kad apgadinimai padaryti ne durų kontakto vietoje, o žemiau.

15. Dėl žalos dydžio, esant skirtingiems duomenims, šiuo atveju bus vertinami visi byloje surinkti įrodymai. Apygardos teismas neturi pagrindo pritarti nubaustojo atstovo argumentui, jog byloje nėra įrodymų, kad jo atstovaujamojo padaryta žala viršija 15 penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Šį įrodinėtiną ANK 426 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės požymį apylinkės teismas teisingai grindė ERGO Lietuva 2021 m. balandžio 30 d. sąmata, kurioje nurodyta, kad padaryta žala V. M. yra apie 1 396,63 Eur. Pastarosios draudimo bendrovės sąmatoje nurodyti nukentėjusiojo automobilio remonto darbai: remonto/ardymo-surinkimo darbai, sparno dažymas keičiant, buferio dažymas keičiant, durų dažymas, veidrodžio dažymas, slenksčio apdailos dažymas (atliktų darbų kaina 96,90 Eur, dažymo darbų ir medžiagų kaina 379,73 Eur, automobilio dalių (buferis, žibintas, sparnas) kaina 920 Eur), viso „Audi“ automobilio remonto kainą sudaro 1396,63 Eur. Šiuos teismui pateiktus duomenis apygardos teismas vertina atsižvelgdamas ir į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir/ar vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančias padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nubaustojo atstovo iniciatyva byloje pateiktoje UAB „DP Servisas“ 2021 m. gegužės 31 d. sąmatoje nurodyta suma – 494,26 Eur, tačiau sąmatoje nėra numatytas automobilio „Audi“ žibinto, bamperio keitimas bei slenksčio remontas, kas akivaizdžiai sudaro pagrindą sumažinti paskaičiuotos žalos dydį, tačiau neatitinka byloje nustatytų objektyvių aplinkybių dėl minėtų nukentėjusiojo automobilio dalių apgadinimų. Šį faktą patvirtino bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu apklaustas pastarąją sąmatą sudaręs D. P. (b. l. 169-170). Taigi, patikrinus byloje surinktus duomenis, pagrindo išvadai, kad padaryta žala neatitinka ERGO Lietuva 2021 m. balandžio 30 d. sąmatoje pateiktus duomenis, teismas neturi. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti šio dokumento patikimumu, joje nurodytą žalos dydį pagrindžia nukentėjusiojo automobilio apgadinimai, jis atitinka teisme apklaustos liudytojos G. Š. bei nukentėjusiojo V. M. parodymus apie „Audi“ pažeidimus ir atliktus jo remonto darbus, o apelianto teiginiai, kad remonto sąmata yra padidinta, yra šio asmens subjektyvus vertinimas, kuris neatitinka objektyvių aplinkybių ir yra nepagrįsti. Pagrindo netikėti surinktais duomenimis nėra, tuo labiau, kad nukentėjusysis bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu pateikė UAB „Event administration service“ 2021 m. sausio 15 d. sąmatą, kurioje nurodyta 1 871, 40 Eur suma, tai yra didesnė, nei aptariamoji ERGO Lietuva sąmata, tačiau ji pasirinkta nebuvo. Patikrinus bylos duomenis konstatuotina, kad L. G. P. sukelto eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių nuobaudos dydžių, todėl asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16. Vertinant L. G. P. apeliacinio skundo argumentą dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo pažymėtina, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą L. G. P., atsižvelgė į tai, jog jis yra garbingo amžiaus pensininkas, tačiau minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Ši klaida taisytina apeliacinėje instancijoje. Tai, kad L. G. P. yra sulaukęs 89 metų, yra pagrindas pakeisti nutarimo dalį ir pripažinti esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

17. Sprendžiant, ar konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pagrindas pakeisti L. G. P. skirtą nuobaudą, pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1100 iki 2000 Eur, tad baudos vidurkis yra lygus 1550 Eur. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis nustatyta viena lengvinančia aplinkybe, jog L. G. P. prisipažino ir gailisi padaręs administracinius nusižengimus, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, apelianto atžvilgiu taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrė jam mažesnę baudą, nei numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje sankcijoje minimali. Be to, atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra ligotas bei prižiūri sunkiai sergančią sutuoktinę, paskirtos baudos mokėjimą jam išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui. Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apygardos teismas įvertino pateiktus duomenis apie L. G. P. sveikatos būklę (b. l. 49-50), tai, kad anksčiau jis baustas nebuvo. Apibendrinant spręstina, kad apylinkės teismo paskirta ženkliai mažesnė nei minimali bauda atitinka nustatytas skiriamos nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo ją dar labiau sumažinti, sušvelninti ar apskritai jos neskirti nėra. Pažymėtina, kad to neprašo ir apeliantas.

18. Apelianto skundo argumentai dėl skundžiamame apylinkės teismo nutarime esančių netikslumų yra pagrįsti. Nutarimo aprašomosios dalies antroje pastraipoje neteisingai nurodyti L. G. P. parodymai, o būtent, aprašomosios dalies antroje pastraipoje neteisingai nurodyti jo parodymai, kad jis stovėjimo aikštelėje dėl savo neatidumo važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį „Audi“. L. G. P. nurodė, kad jis įvažiavime į stovėjimo aikštelę dėl savo neatidumo važiuodamas kliudė stovintį automobilį „Audi. Be to, nutarimo aprašomosios dalies trečioje pastraipoje neteisingai nurodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pavardė V. M., nors turėtų būti O. U.. Tai rašymo apsirikimai, kurie nutarimo esmės nekeičia, todėl yra taisytini (ANK 638 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, apygardos teismas daro išvadą, kad objektyvių faktinių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad L. G. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimas šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus asmens veiksmų kvalifikavimo ir administracinės atsakomybės klausimus, todėl ši apylinkės teismo nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

L. G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimą pakeisti.

K. L. G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai yra, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimo aprašomojoje dalyje, o būtent:

antros pastraipos antrame sakinyje vietoj „<...> kur stovėjimo aikštelėje dėl savo neatidumo važiuodamas atbulas kliudė kitą stovintį automobilį „Audi“.“, nurodyti „kur įvažiavime į stovėjimo aikštelę dėl savo neatidumo važiuodamas kliudė kitą stovintį automobilį „Audi“;

trečios pastraipos pirmame sakinyje nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pavardę „V. M.“ ištaisyti į „O. U.“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Bielskė