- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-294-86-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zenonas Birštonas
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
teismo posedyje nagrinedamas pareiškejos Z. S. skunda del Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustate:
Zarasu rajono apylinkes prokuraturoje 2007-08-17 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d.
Ikiteisminis tyrimas pradetas pagal Z. S. prašyma, kuriame ji nurode, kad matininkas A. L. galejo piktnaudžiauti tarnybine padetimi ar pažeisti istatymus atkuriant nuosavybes teises D. B..
Vadovaujantis LR BPK 3 str. l d. l p. Zarasu rajono apylinkes prokuraturos l.e. vyriausiojo prokuroro pareigas S. G. 2009 m. rugsejo 23 d. nutarimu ikiteismini tyrima nutrauke, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Nutarime buvo nurodyta, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Z. S. 2007-08-17 kreipesi i Zarasu rajono apylinkes prokuratura, prašydama išsiaiškinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama tarnybine padetimi atkuriant nuosavybes teises D. B., padeti jai iteisinti namu valda ir patraukti baudžiamojon atsakomyben asmenis, kuriu neteiseti veiksmai padare jai žala. Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-01-19 sprendimu Nr. 13-14654 D. B. neatlygintinai nuosavyben buvo perduota žeme, kurioje like V. P. nuosavybes teise priklausanciu pastatu pamatai. 2006-06-23 ši žeme parduota V. L., o 2007-08-16 J. G.. Pats V. P. nebuvo pateikes prašymo del jam namu valdos suformavimo išlikusiems pastatu pamatams, esantiems (duomenys neskelbtini), o Z. S. 2007-07-03, t. y. tuo metu, kai ji dar buvo nepriemusi mirusio brolio palikimo ir jau pasibaigus V. P. išduoto igaliojimo galiojimui, kreipesi i Zarasu rajono žemetvarkos skyriu del namu valdos žemes sklypo suformavimo V. P. vardu. Utenos apskrities viršininko administracija, atsakydama i ši prašyma, 2007-08-01 raštu praneše, kad negali suformuoti jos pageidaujamo namu valdos žemes sklypo, nes žeme po pastatais Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-01-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota neatlygintinai D. B. nuosavyben. 2009-08-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žeme po V. P. pastatu griuvesiais, Zarasu r. Deguciu seniunijos Baibiu kadastro vietoves valstybes išperkamos ir neprivatizuojamos žemes 2003 m. plane pagristai buvo pažymeta kaip laisvas žemes fondas, o taip pat ši žeme po V. P. pastatais negalejo buti suprojektuota kaip naudojamas namu valdos žemes sklypas, del to matininkas A. L. teisetai ir pagristai suprojektavo D. B. gražintinos žemes, kurioje buvo like V. P. priklausanciu pastatu pamatai, sklypa. Be to, Vilniaus apygardos prokuraturos Civiliniu bylu skyriaus prokuroro 2009-04-01 nutarimu atsisakyta kreiptis i teisma ginant viešaji interesa del Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-01-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nes jis yra teisetas ir pagristas. Z. S. jokios teises i po jos broliui, o veliau ir jai nuosavybes teise priklausanciu pastatu pamatu reikalingo žemes sklypo suformavima ir išnuomavima igyti negalejo. Istatymo nustatyta tvarka neigijus teises i nuosavybes teise turimu pastatu pamatu eksploatacijai nustatyto dydžio žemes sklypo suformavima ir išnuomavima, nei ji, nei jos brolis V. P. nuomininkais nebuvo, todel jokia žala nepadaryta ir negalejo buti padaryta. Kadangi, prokurores manymu, nera žalos ir veikos, nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str, 2 d., nepadaryta.
2009-10-12 Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas Z. S. skundas del Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009-09-23 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, kuriuo ji praše panaikinti minima nutarima ir atnaujinti ikiteismini tyrima. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad nutarime visiškai nebuvo vertinami ir analizuojami UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriaus A. L. veiksmai, meginant isigyti jai ir jos broliui V. P. priklausiusias statiniu liekanas, esancias (duomenys neskelbtini), nepilnai išnagrineta ir šališkai ivertinta 2009-02-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-09-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat skunde buvo nurodyta, jog Nacionalines žemes tarnybos specialiste J. G., rengdama Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos specialisto 2009-02-06 išvada, netinkamai aiškino teises aktus, o prokuroro nutarime visai nebuvo vertinama šios specialistes išvada.
Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas — ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras 2009-11-24 nutarimu Z. S. 2009-10-07 skunda del Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009-09-23 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima atmete, kaip nepagrista. Prokuroras nutarime nurode, kad visos tyrimui reikšmingos aplinkybes yra ištirtos, nustatyti visi sprendimui priimti duomenys, abejoniu del ju objektyvumo bei teiseto gavimo budo nekilo. Ikiteisminio tyrimo metu jokiu duomenu, kad administracinius sprendimus del nuosavybes teisiu i žemes sklypa atstatymo prieme asmenys veiksmus butu atlike esant kuriai nors kaltes formai, nenustatyta, todel nera nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d., požymiu. Administraciniu sprendimu gincijimo ir naikinimo procesas yra vykdomas kita proceso (administracinio, civilinio) teises normu nustatyta tvarka ir vien pripažinimas sprendimo neteisetu ir nepagristu nerodo buvus ji priemusiu asmenu veiksmuose piktnaudžiavimo požymiu. Todel konstatavo, jog prokurores 2009-09-23 nutarimas yra teisetas ir pagristas ir ji naikinti nera pagrindo.
Šalies argumentai
2009-12-07 Zarasu rajono apylinkes teisme buvo gautas Z. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo - ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro 2009-11-24 nutarima. Skunde pareiškeja nurode, jog nepagristas prokuroro teiginys, neva jokiu duomenu, kad administracinius sprendimus prieme asmenys veiksmus butu atlike esant kuriai nors kaltes formai (tycia ar del neatsargumo) byloje nera ir kad vien pripažinimas sprendimo neteisetu ir nepagristu jokiu budu nerodo buvus ji priemusiu asmenu veikose piktnaudžiavimo požymiu. Ji siekia ivertinti A. L. veiksmus baudžiamojo istatymo plotmeje, nes sprendimas atstatyti nuosavybes teise i žemes sklypa yra neteisetu A. L. veiksmu rezultatas.
Zarasu rajono apylinkes teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškejos skunda atmete. Ivertines ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancius duomenis, teisejas padare išvada, kad kaip Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo — ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro 2009-11-24 nutarimas atmesti pareiškejos skunda, taip ir pats Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. rugsejo 23 d. nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagristi ir teiseti, ikiteisminio tyrimo byloje požymiu del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 2 d., padarymo nera.
Šalies argumentai
Pareiškeja Z. S. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo panaikinti 2010 m. kovo 22 d. Zarasu rajono apylinkes teismo nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima – panaikinti apylinkes prokuraturos prokurores, l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas S. G. 2009 m. rugsejo 23 d. nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškeja savo skunde Vilniaus apygardos teismui nurodo, jog A. L. kaip žemes reforma vykdantis matininkas privalejo elgtis pagal istatymus ir nuosavybes teisiu atkurimo proceduras, ir baudžiamojo istatymo prasme. Todel iš jo veikos padarymo metu galima buvo reikalauti istatymus atitinkancio elgesio, taciau A. L., formindamas nuosavybes teisiu gražinimo dokumentus D. B. i esancia po V. P. priklausiusiais pastatais žeme, negalejo pažeidineti imperatyviu teises normu, draudžianciu suteikti lygiaverti žemes sklypa už gražintina miško sklypa bei sutartiniais ženklais nepaženklinti sklype esanciu pastatu.
Pareiškejos nuomone, teismo nutarties argumentas, kad priimant sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo D. B. esminiu pažeidimu nebuvo, yra atmestinas, nes mineti sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias teises normas, kas yra negincijimas pagrindas priimtus sprendimus panaikinti.
Taip pat minetos nutarties motyvas, kad nuosavybes teises V. P. i pastatus, esancius Zarasu rajono Deguciu seniunijos Drobu kaime buvo užregistruotos tik 2007-01-25, yra atmestinas. Daiktines teises i minetus pastatus 2007-01-25 buvo iregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o iki minetos datos jos buvo iregistruotos Zarasu rajono savivaldybes administracijos Deguciu seniunijos ukineje knygoje (b.l. 58). Išraše iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko kaip daiktiniu teisiu i minetus pastatus Nekilnojamojo turto registre iregistravimo pagrindas nurodytas apylinkes (seniunijos) pažymejimas, kuris yra tinkamas dokumentas daiktiniu teisiu iregistravimui NTR. Todel negalima teigti, kad nuosavybes teises i pastatus V. P. atsirado tik 2007-01-25. Vykdydamas nuosavybes teisiu atkurimo procedura D. B., A. L. turejo pasitikrinti pastatu priklausomybe, be to, iš bylos medžiagos akivaizdi aplinkybe, kad jis puikiai žinojo, kam pastatai priklauso (ir net siule V. P. juos parduoti jam).
Pažymetina, kad 2009-04-01 nutarimas atsisakyti kreiptis i teisma ginant viešaji interesa del Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-01-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pareiškejai nei išsiustas, nei iteiktas nebuvo, todel ji neturejo galimybiu ji apskusti.
Nutartyje remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.4 p. ir 30.11 p., nera visiškai atsižvelgiama i tu paciu taisykliu 5 p. nuostatas, kuriose itvirtinta, kad „ kaimo vietoveje <.. .> parduodami ne didesni kaip 2 ha namu valdos žemes sklypai (beveik tokio ploto žemes sklypas suteiktas D. B.). Jeigu atskiro namu valdos naudojamo žemes sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal istatymus ir nera parengta technines apskaitos bylu, parduodama namu valdos žeme, kuria užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemes sklypas. Parduodamas žemes sklypas paprastai turi buti sodybos teritorijoje, atitikti namu valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi buti nustatytos naujai parengtame <...> žemes reformos žemetvarkos projekte." Teismas, nepagristai neatsižvelges i šios normos nuostatas, detalizuojancias namu valdos žemes sklypo ribu ir ploto nustatyma teritoriju planavimo dokumentuose, prieme nepagrista nutarti.
Be to, teismas visiškai nevertino bylos medžiaga pagristo fakto, kad A. L., rengdamas D. B. suprojektuoto Drobu kaime žemes sklypo plana 2005 m. birželio 6 d., ribu nustatymo brežinyje pažymejo dvieju pastatu konturus. Visiškai nebuvo tiriama, kodel A. L. pažymejo tik dvieju iš triju esamu pastatu konturus, kurie veliau visiškai "dingo" iš dokumentacijos.
Lietuvos Respublikos Žemes ir mišku ukio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. isakymo Nr. 207 „Del žemes reformos žemetvarkos projektu kaimo vietoveje rengimo metodikos patvirtinimo" (toliau - Metodika) 7 priede nustatyta žemes sklypo ribu paženklinimo-parodymo akto forma. Pagal mineta forma A. L. 2005 m. birželio 8 d. sudare mineto žemes sklypo parodymo-paženklinimo akta pagal nustatyta forma. Akto 4 punkta butina užpildyti, jeigu ženklinamame sklype yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ir statiniai. Teismas visiškai nevertino, kodel šie teises aktu nustatyti veiksmai licencijuoto matininko, vykdancio žemes reformos funkcijas, atlikti nebuvo.
Išvadoje specialiste pažymejo, kad atsižvelgiant i tai, kad žemes sklype buvo pastatu (gyvenamojo namo, tvarto, pirties) griuvesiai, o du iš šiu pastatu pažymeti 2005 m. birželio 6 d. ribu nustatymo brežinyje, jie turejo buti aprašyti 4 punkte.
Metodikos 75 punkte nustatyta, kad žemes sklypo planas turi buti parengtas ir jame žemes naudmenu konturai pažymeti pagal topografiniu žemelapiu sutartinius ženklus. Valstybes geodezijos ir kartografijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. isakymu Nr. 45 „Del statiniu topografiniu planu M:500; 1:1000, l :2000 ir l :5000 ženklu" tarp 7 punkte patvirtintu sutartiniu ženklu irašyta kad objektai -nugriauti, sugriuve ar dalinai nugriauti pastatai žymimi ir grafiškai vaizduojami pagal pridetoje lenteleje nurodyta žymejima (žymens kodas - 6015). Nurodytos teises normos imperatyviai nustato matininko pareiga rengiamuose planavimo dokumentuose pažymeti žemes sklype esancius statinius nežiurint i tai, kam jie priklauso. A. L., samoningai nepažymejes pastatu naujai formuojamame sklype, tokiu budu „padare" gražinimui tinkama laisva neužstatyta sklypa. Todel pareiškeja mano, kad A. L. šiais savo veiksmais galejo padaryti nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. l d. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad vadovaujantis LR BPK 160 str. l d. 2 p., šiuos A. L. veiksmus prokurorai turejo tinkamai ivertinti, kas akivaizdžiai padaryta nebuvo.
Taip pat nurodo, jog apylinkes teismas visiškai nevertinio aplinkybiu, kad A. L. suprojektavo gražintina žemes sklypa asmeniui, neturinciam teises i nuosavybes teisiu atkurima (E. B. perleido D. B. teise i nuosavybes teisiu atkurima i 0,97 ha žemes ir 1,72 ha miško, neturedama teises atkurti nuosavybes teisiu ( šia žeme (miško), ir Zarasu rajono žemetvarkos skyrius neturejo teises jai šioje dalyje rengti nuosavybes teisiu atkurimo dokumentacijos, 2009 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) 3 ir 2009 m. rugpjucio 13 d specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l. 204-215, 221-229) neteisetai parenge dokumentus neatlygintinam pageidaujamo isigyti žemes sklypo suteikimui už tureta miška (lygiavercio žemes sklypo suteikimo už tureta miško sklypa procedura A. L. atliko pažeisdamas imperatyvia teises norma: Lietuvios Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta igyvendinimo tvarkos 46p., (mineta specialisto išvada). Nurodyti ir kiti imperatyviu teises normu pažeidimai ir yra nusikalstomos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., objektyvieji požymiai.
Pažymetina, kad Nekilnojamojo turto Registro istatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka. V. P. priklause pastatai yra iregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir iki atlikta ju rekonstrukcija nera butinybes pripažinti juos tinkamais naudoti, todel apylinkes teismo nutartyje minimos STR normos šiuo atveju neturi teisines reikšmes.
Visiškai nesuprantamas ir nutarties motyvas, kad ginco pastatai turi bendra plota 0,00 kv.m. Be to, toks teiginys ne tik nera pagristas jokiais irodymais, bet ir prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Pavyzdžiui, Valstybes imones Registru Centro Nekilnojamojo turto registro išrašo - pažymejimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima Nekilnojamojo turto registre yra duomenu, kad pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turi 101,00 kv.m užstatyto ploto, nurodytas ir kitu pastatu užstatytas plotas, taciau duomenu, kad šiu pastatu bendras plotas yra 0,00 kv.m niekur nenurodyta. Todel šis teismo argumentas atmestinas kaip prieštaraujantis byloje esantiems dokumentams.
Šalies argumentai
Pareiškeja nurodo, jog ji turi nuosavybes teise i minetus pastatus, taip pat ir teise rekonstruoti (atstatyti) jos nuosavybes teise valdomus pastatus. Nutarties motyvas, kad ji negali jos nuosavybes teise valdomus pastatus eksploatuoti pažeidžia jos konstitucine teise i nuosavybe, itvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Ši svarbi aplinkybe paneigia nutarties teigini, kad A. L. neteisetais veiksmais nei pareiškejos broliui, nei jai paciai jokia žala nepadaryta ir negalejo buti padaryta. Tuo labiau, A. L., savo veiksmais padare didele žala ne tik Z. S. teisei i nuosavybe, bet ir tuo paciu buvo padaryta didele žala valstybes tarnybos autoritetui bei valstybes interesams.
Susiformavusi Lietuvos Respublikos teismu praktika teigia, kad:"Teismas piktnaudžiavimo tarnybine padetimi bylose nustatydamas, ar padaryta žala yra didele, atsižvelgia i konkrecias bylos aplinkybes, t. y. padarytos žalos pobudi, kokiais teises aktais ginami interesai pažeisti, nukentejusiuju skaiciu, nusikalstamos veikos laika, trukme, kaltininko einamu pareigu svarba, rezonansa visuomeneje del padarytos veikos ir šio rezonanso itaka valstybes tarnautojo ir valstybes institucijos autoritetui.<...> Neturtinio pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Konstitucijoje itvirtintu teisiu ar laisviu pažeidimo, ja sumenkinamas valstybes institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Nuo A. L. neteisetu veiksmu akivaizdžiai nukentejo žemetvarkos, kaip valstybines institucijos autoritetas, buvo griaunamas pasitikejimas šia institucija, kurios atstovas, turedamas konstitucine ir kitais svarbiais teises aktais reglamentuota pareiga užtikrinti teisinga nuosavybes teises i žeme ir kita nekilnojamaji turta, atstatyma bei teisinga teisiu i nuosavybe igyvendinima, dare tycinius aiškiai prieštaraujancius šios pareigos atlikimui veiksmus, nuo kuriu nukentejo valstybe ir fizinis asmuo.
Nera pagrindo abejoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) inžinierius A. L., kuris veikos padarymo metu buvo Zarasu rajono Baibiu kadastro vietoves reformos žemetvarkos projekto autorius, t.y. asmuo, prilyginamas valstybes tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, siekdamas turtines naudos, ty. jo veiksmuose yra LR BK 228 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo požymiai.
Teismas, priimdamas mineta nutarti, visiškai nevertino ir nepasisake del Z. S. argumento, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys (liudytoju D. B., P. S. parodymai, akistatos su A. L. protokolas) leidžia pagristai teigti, kad A. L. sieke isigyti jos broliui V. P. priklausiusiu statiniu liekanas, esancias Drobu kaime, Deguciu seniunijoje, Zarasu rajono savivaldybeje, kurie suteiktu teise isigyti 2 ha žemes sklypa Antalieptes mariu pakranteje, taciau kaip jis pats nurode akistatos metu (b.l. 117-119), kaina jam pasirode per didele. Tada jis, pažeisdamas imperatyvias teises aktu, reglamentuojanciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarka, normas, parenge žemes sklypo, esancio prie nurodytu pastatu, neatlygintino suteikimo D. B. dokumentus. Ši žemes sklypa, nepraejus nei pusmeciui nuo neatlygintino sklypo suteikimo D. B., nusipirko A. L. sutuoktine V. L., VI Valstybinio Žemetvarkos instituto darbuotoja, už nerealiai žema kaina.
Rengdamas sklypo dokumentacija, A. L. galiojanciu teises aktu pažeidimus padare samoningai, siekdamas isigyti savo šeimai patikusi žemes sklypa. Tai patvirtina D. B. 2009 m. birželio 26 d. papildomos liudytojo apklausos protokolo (b.l. 87) medžiaga bei kitu byloje esanciu faktiniu duomenu, nurodanciu A. L. kalte, kompleksinis vertinimas. D. B. parode, kad A. L. šio sklypo norejo sau, rengesi tam iš anksto, o juo, D. B., tik pasinaudojo. D. B. suprato, kad kitokiu atveju jis šio sklypo nebutu gaves.
A. L. sutuoktinei V. L., VI Valstybinio Žemetvarkos instituto darbuotojai, už nerealiai žema kaina isigijus pageidaujama neteisetai D. B. suteikta žemes sklypa, tikslas buvo pasiektas. Darytina išvada, kad A. L., budamas licencijuotas specialistas, suvoke pavojinga nusikalstomos veikos pobudi, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir ju norejo (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.), t.y. šiuos veiksmus atliko tycia. Tai taip pat yra nusikalstomos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., objektyvieji požymiai.
Teismo posedyje pareiškeja, jos atstovai prašo skunda patenkinti, prokuroras prašo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejos Z. S. skundas netenkintinas.
Apeliacines instancijos teismas nurodo, jog tam, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas, butini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Nesant bent vienam iš šiu požymiu, baudžiamasis procesas negali buti pradetas, o pradetas turi buti nutrauktas. Pagal LR BPK 168 str. 1d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas gali atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi. Pareiškeja nepateike jokiu irodomaja verte turinciu duomenu, galinciu patvirtinti jos teiginius, ir vadovavosi tik savo subjektyviaja nuomone bei prielaidomis. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. numato, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik istatymo. Pagal Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 3 str. 2 d. prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai. Be to, BPK 168 str. 4d. nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima gali buti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejo priimtas sprendimas skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Iš istatymo formuluotes akivaizdžiai matyti, jog istatymu leidejas, siekdamas, kad butu išvengta klaidu baudžiamojo proceso pradžioje (pradedant baudžiamaji procesa), suteikia teise teismams nagrineti ir spresti pilieciu ir pareigunu gincus del šio pobudžio sprendimu teisetumo.
Apeliacines instancijos teismas sutinka tiek su apylinkes teismo nutartyje, tiek prokuroru nutarimuose išdestyta pozicija, kad pareiškeja iš esmes nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigunu atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais bei Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokuroru priimamais procesiniais sprendimais, kuriuos pareiškeja skundžia istatymu nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisejams, o šiu sprendimus skundžia Vilniaus apygardos teismui. Teismas atkreipia pareiškejos demesi, kad visi jos skundai buvo atmesti. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo nutartys del pareiškejos skundo isigalioja nuo priemimo dienos ir yra neskundžiamos (LR BPK 442 str. 2.). Pažymima, jog pareiškejos skunduose jokiu nauju reikšmingu ivykio aplinkybiu aktualiu šiuo atveju juos vertinant baudžiamajame procese nepateikia, tik subjektyviai vertina ankstesnes aplinkybes.
Ivertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancius duomenis, pirmos instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisejas priejo teisingos išvados, kad kaip Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo — ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro 2009-11-24 nutarimas atmesti pareiškejos skunda, taip ir pats Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. rugsejo 23 d. nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 58-1-00008-07 yra pagristi ir teiseti, ikiteisminio tyrimo byloje požymiu del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 2 d., padarymo nera.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti. Nusikalstamos veikos sudetis - baudžiamajame istatyme numatytu objektyviu ir subjektyviu požymiu visuma, apibudinanti pavojinga veika, kaip tam tikra nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, ir sudaranti pagrinda tokia veika kvalifikuoti pagal tam tikra baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsni. Nusikalstamos veikos sudeties požymiai yra butini, kad pavojinga veika butu pripažinta nusikalstama, o asmuo, padares ta veika, patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Jei asmens veikoje nera bent vieno sudeties požymio, tai nera ir nusikalstamos veikos sudeties - vienintelio baudžiamosios atsakomybes pagrindo.
Piktnaudžiavimas LR BK 228 str. prasme yra valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijimas, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismu praktikoje laikoma, kad piktnaudžiavimas tarnybine padetimi objektyviai turi pasireikšti valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu pareigu ir igaliojimu panaudojimu arba nepanaudojimu priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. LR BK 228 straipsnyje numatyta sudetis yra materiali, todel veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam istatyme numatytiems padariniams — didelei turtinio ar kitokio pobudžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-01-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. buvo atkurtos nuosavybes teises i A. P. nuosavybes teise valdyta ir nacionalizuota žeme, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiavercius turetajam 0,90 ha žemes ir 0,05 ha miško sklypa, esanti Zarasu rajono Degaciu seniunijos Daneikiu kaime, ir 2,05 ha žemes sklypa, esanti Zarasu rajono Deguciu seniunijos Drobu kaime. Esminiu pažeidimu, ruošiant ir priimant ši sprendima padaryta nebuvo.
Vilnaius apygardos teismas sutinka su Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 03 22 nutartyje išdestytais motyvais, kad nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str. 2 d., nepadaryta, nes nera šios nusikalstamos veikos objektyviosios puses sudeties požymiu: dideles žalos ir veikos, t. y. valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimo ar nepanaudojimo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.
Del aukšciau nurodytu motyvu taip pat nera pagrindo A. L. patraukti baudžiamojon atsakomyben ir pagal BK 300 str. 1 d.
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 11 24 nutarime atmesti Z. S. skunda pagristai nurodyta, kad del priimtu administraciniu sprendimu kylantys gincai turi buti sprendžiami administracinio, civilinio proceso teises normu nustatyta tvarka. Tokiu sprendimu pripažinimas neteisetais ir nepagristais neduoda pagrindo daryti išvadai, kad asmenu, kuriu paruoštu dokumentu pagrindu priimti tokie sprendimai, veiksmuose yra piktnaudžiavimo ar kito nusikaltimo, baudžiamojo nusikaltimo valstybes tarnybai ar viešiesiems interesams požymiai.
Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, apygardos teismas daro išvada, kad Zarasu rajono apylinkes teismo 2010-03-22 nutartis yra teiseta ir pagrista. Ja naikinti nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti Z. S. skunda ir palikti galioti Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarti.
Teismo nutartis galutine ir neskundžiama.