Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įkaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2022 m. liepos 29 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 19 (devyniolika) dienų.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau jo elgesyje dar stebimi statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie privalo būti koreguojami ir tik tokiu atveju ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų spręsti apie pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis iš viso teistas du kartus, nusikalstamas veikas padarė jauno amžiaus, nusikaltimai sunkėjo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės nuteistasis pabėgo į užsienį ir slapstėsi, o slapstydamasis toliau gyveno savo gyvenimą – mokėsi, dirbo, sukūrė šeimą. Įvertinęs neatliktos bausmės dalį teismas sprendė ir tai, kad šiuo atveju dar nėra įgyvendinti bausmės skyrimo tikslai, juolab nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga dar neleidžia spręsti, kad V. M. pataisos procesas jau yra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. M. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Skunde V. M. teigia, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams ir juos įvertino formaliai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, teik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra motyvuotas dirbti ir dirba laisvėje, yra sukūręs šeimą, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, su jais bendrauja skambučiais, laiškais, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, struktūrizuotoje aplinkoje neužfiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų, bausmės atlikimo metu jis du kartus skatintas ir drausmine tvarka nebaustas, išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos turėtų galimybę įsidarbinti dar keliose įmonėse arba kurti savo verslą ir gyvenamąją vietą, neturi finansinių įsipareigojimų, sietinų su nusikalstamos veikos įvykdymu ir dėl to kilusiomis pasekmėmis, atlygino ekstradicijos išlaidas bei nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje V. M. akivaizdžiai stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes paminėjo ir įvertino, tačiau šiuo metu V. M. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų šiuo metu nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

10. Nors nuteistasis atitinka formalias BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas bei jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau ir turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Be kita ko, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką vertinamuoju atveju tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.

11. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus, atitinkamai priskiriamus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Viena iš nusikalstamų veikų sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes – jos metu buvo nužudytas kitas žmogus. Nors nuteistasis realią laivės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau prieš įvykdydamas plėšimo bei nužudymo nusikaltimus, jis taip pat buvo teistas už plėšimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmasis nuteistojo kontaktas su teisėsauga įvyko jam būnant dar jauno amžiaus – 18 metų, tuo tarpu šias nusikalstamas veikas, už kurias atliekama laisvės atėmimo bausmė, jis įvykdė būdamas 21 metų. Be kita ko, nuteistasis nužudymą įvykdė veikdamas kartu su kitais asmenimis, t. y. bendrininkų grupėje, o nusikaltimas buvo siejamas su finansinės naudos gavimu. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga tai, kad nuteistasis baudžiamojo proceso metu pažeidė jam taikytas kardomąsias priemones ir pabėgo į (duomenys neskelbtini), kurioje ilgą laiką slapstėsi nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.3., 4.5. punktų matyti, kad nuteistasis, siekdamas nebūti surastas bei vengdamas baudžiamosios atsakomybės užsienio valstybėje mokslus baigė ne savo tikruoju vardu, taip pat sukūrė šeimą – susituokė (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas ne savo vardu. Taigi, kaip teisingai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, nors nuteistasis pažymi, kad gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų ir savo veiksmus vertina kritiškai, tačiau pakankamai ilgą laiko tarpą gyveno bei slapstėsi užsienio valstybėje, kurioje vedė visiems įprastą gyvenimo būdą – mokėsi, dirbo, sukūrė šeimą, kartu su sutuoktine susilaukė dviejų vaikų. Šios aplinkybės iš dalies rodo, kad nuteistasis būdamas laisvėje vedė socialiai priimtiną gyvenimo būdą, tačiau tai jokiu būdu negali paneigti fakto, kad slapstydamasis jis ne tik vengė jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, tačiau vengė ir prisiimti atsakomybę už savo teisei priešingus veiksmus, kurie, kaip jau minėta, sukėlė negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys suponuoja išvadą, kad įstatymų paisymas ir laikymasis nebuvo nuteistojo prioritetas, tuo tarpu jo įvykdytos nusikalstamos veikos atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės laikytinos itin svarbiomis.

12. Be kita ko, šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teik iš Socialinio tyrimo išvados, tiek iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jam yra leidžiama darbo reikalais išvykti už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, taip pat jam skirtos ir trumpalaikės išvykos, kurių metu jis vyksta į mamos namus (duomenys neskelbtini) mieste. Taigi, nuteistajam šiuo metu yra sudarytos pakankamos sąlygos dirbti bei tam tikrą laiko tarpą praleisti laisvėje taip sudarant galimybę įrodyti, kad jis savo elgesį dar labiau gali koreguoti teigiama linkme. Visgi, apygardos teismo vertinimu, būtent šios pakankamai lanksčios bausmės atlikimo sąlygos kol kas yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, tuo tarpu nuo bausmės atlikimo pradžios (2022 m. liepos 29 d.) yra praėjęs pakankamai nedidelis laiko tarpas, todėl nuteistojo elgesio korekcija vis dar turi būti stebima struktūrizuotoje aplinkoje. Tik nuosekliai, nepertraukiamai ir ilgalaikiai paisant laisvės atėmimo vietų įstaigos režimo bei taisyklių ir savo elgesį toliau sistemingai kreipiant teigiama linkme, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be kita ko, apygardos teismas pastebi, kad nors Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte nurodoma, jog nuteistojo elgesys būnant laisvėje nepasižymėjo asocialumu, tačiau jis pats pripažino, kad jo nusikalstamus veiksmus iš esmės lėmė bendravimas su asocialiais draugais, per didelis pasitikėjimas aplinka, stokojant saugaus ryšio šeimoje. Nors toks elgesys nuteistajam buvo būdingas jauname amžiuje, t. y. nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau visgi tai kelia abejonių ar nuteistasis, būdamas laisvėje jau gebės tinkamai atsirinkti jo socialinei aplinkai palankius asmenis. Be to, nors Socialinio tyrimo išvados 4.10. punkte nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu palankiai žiūri į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, tačiau vis tik jo itin ilgas slapstymasis nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų suponuoją išvadą, kad nuteistojo pozicija šiuo klausimu nebuvo nuosekli ir tokia susiformavusi dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Teismo manymu, šios aplinkybės šiuo metu taip pat dar neleidžia teigti, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

13. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 19 (devyniolika) dienų. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

14. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių su artimaisiais palaikymas bei nuosekliai pozityvus elgesys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai dar nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas formaliai vertino lygtinio paleidimo pagrindų buvimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais V. M. argumentais. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos Nutarimo taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nutiestojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu neabejotinai progresuojantį V. M. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.