- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-46-337/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, R. B. bei jo gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria patenkintas Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-02-22 nutartimi R. B., padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-08-30 nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas R. B. buvo pratęstas.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. B. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas pratęstas.
Šalies argumentai
3. R. B. bei jo gynėjas advokatas K. Paspirgėlis pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 nutartį, kuria R. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas bei priimti naują sprendimą – R. B. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, jog šiuo metu R. B. pavojingumas yra tiek sumažėjęs, kad nebėra pagrindo jį gydyti stacionare, taip pat yra visos sąlygos užtikrinti tolimesnį R. B. gydymą taikant švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą. Pažymi, jog šiuo metu R. B. jau daugiau kaip metus yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o 2020-01-29 Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo išvada taip pat patvirtina sumažėjusį asmens pavojingumą, tai yra išvadoje nurodoma, jog ligonio būsena nepablogėjusi, režimo pažeidimų, agresijos nebuvo, R. B. vaistus vartoja pagal gydytojų nurodymus, laikosi ligoninėje nustatytos tvarkos, lanko užsiėmimus, taip pat supranta, kad serga psichine liga ir žino, kad pritaikius ambulatorinį gydymą reikės lankytis pas gydytojus. Akcentuoja, jog didelės smurto rizikos nenustatyta, o smurtą mažinantis veiksnys - gyvenimas su mama ir jos pagalba, kuri teismo posėdžio metu taip pat patvirtino padėsianti sūnui. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad R. B. piktnaudžiautų alkoholiu, taip pat R. B. neneigia ir alkoholio neigiamo poveikio jam, sergant tokia liga.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pateiktą skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. B. bei jo gynėjo advokato K. Paspirgėlio skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą bei pratęsė R. B. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą. Šiuo metu egzistuojančios aplinkybės, priešingai skunde dėstomiems teiginiams, dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog R. B. psichikos būklė yra pakankamai stabili ar jo socialinis pavojingumas yra ženkliai sumažėjęs ar išnykęs, jog būtų galima keisti jam šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę švelnesne.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Tiek BK 98 straipsnio 6 dalyje, tiek BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš teismui kartu su teikimu pateiktos 2020-01-29 Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 50 (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomenduodama pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis R. B., nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu R. B. psichinė būklė nepablogėjusi, režimo pažeidimų, agresijos nebuvo. Komisijos metu skundų neišsako, jo kontaktas formalus. Jis nekritiškas savo ligai, alkoholizacijai, neigia buvusią agresiją prieš mamą. Komisijos metu sudirgsta, nesugeba paaiškinti savo ligos simptomų, bet teigia, kad serga psichikos liga ir savo agresyvų, neprognozuojamą elgesį teisina psichine liga. Jo emocijos stokoja adekvatumo, mąstymas gana nuoseklus. Išvadoje taip pat nurodoma, jog R. B. elgesys įstaigoje yra formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, taip pat jo mąstymas gana nuoseklus, priešiškumas motinos atžvilgiu sumažėjęs, skyriuje siūloma veikla užsiima. Kritika veikos atžvilgiu atsirado, o alkoholio atžvilgiu svyruoja tarp pažadų nebegerti ir nuvertinimo - „kaip visi“. Vaistus vartoja, supranta gydymosi būtinybę. Ketina lankytis Kaišiadorių PSC, palaiko ryšius su mama, kuri ketina ateityje juo rūpinti.
8. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės apylinkės teisme sutiko su komisijos išvada ir ją palaikė, taip pat paaiškino, jog ligonis nekritiškas savo veikai, ligai, alkoholio vartojimui, kas iš esmės yra pagrindinė bėda, nes išgėręs tampa agresyvus, naudoja fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Struktūruotoje aplinkoje ligonis elgiasi teisingai, tačiau psichologinę pagalbą priima sunkiai. Jam du kartus padarius smurtines veikas buvo taikytas gydymas ambulatoriškai. Jis ambulatoriškai nesigydė. Taip pat ligonis mėnesį laiko gulėjo psichiatrijos ligoninėje Kaune, kur išleidžiamas pasižadėjo, jog alkoholio nevartos, tačiau tą patį vakarą grįžęs namo pas mamą vartojo alkoholinius gėrimus bei būdamas neblaivus sumušė mamą. Ligonis stokoja kritikos, o savo neprognozuojamą smurtinį elgesį teisina psichikos liga.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į gydytojų komisijos išvadą bei atstovės paaiškinimus, tinkamai įvertino R. B. psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą bei pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra būtino medicininio kriterijaus – R. B. psichikos sveikatos būklės pagerėjimo dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė šiuo metu dar negali būti keičiama. Kartu sprendė, kad ambulatorinis gydymas R. B. nebūtų efektyvus, nes jis stokoja kritikos veikai, ligai, alkoholio vartojimui dėl ko ambulatorinis gydymas tikėtina neduotų teigiamų rezultatų. Su šiomis išvadomis aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, jog, priešingai skunde išsakomiems teiginiams, bylos duomenys patvirtina R. B. piktnaudžiavimą alkoholiu iki patenkant į gydymo įstaigą. Kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, R. B. priverčiamosios medicinos priemonės taikomos jau trečią kartą, visais atvejais dėl smurtinių veikų. Iš gydytojų komisijos išvados ir komisijos pirmininkės paaiškinimų matyti, kad R. B. savo agresyvų elgesį teisina psichikos liga, jis taipogi nekritiškas alkoholio vartojimo atžvilgiu. Anksčiau išleidžiamas iš psichiatrijos ligoninės, būdamas pasižadėjęs nevartoti alkoholio, tą pačią dieną jį vartojo ir būdamas neblaivus smurtavo prieš mamą, dėl ko ir buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, kad ligonis veiką padarė tą pačią dieną, kai buvo išleistas iš psichiatrijos ligoninės. Taigi darytina išvada, jog alkoholio vartojimo problema išlieka aktuali, ypač, kaip matyti teismo posėdžio metu pateiktų VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimų, R. B. atsisakant psichologinės pagalbos dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina ir tai, jog, kaip nustatyta iš byloje pateikto Smurto rizikos įvertinimo, šiuo metu R. B. nustatyta vidutinė smurto rizika, akcentuojant, jog ji gali didėti asmeniui nesilaikant ambulatorinio gydymosi bei vartojant alkoholį. Visos šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog tolesnis priverstinio gydymo tęstinumas R. B. šiuo metu galėtų būti užtikrintas priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą R. B. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo taikyta minėto pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
R. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, bei jo gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.