- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-3092-758/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00398-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Pareiškėjas
- Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo
- Suinteresuotas asmuo
- N. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, ginant viešąjį interesą pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo N. J., institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginant viešąjį interesą pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti terminą nepilnamečio D. S. rūpintojai ir turto administratorei N. J. nepilnamečio D. S. (D. S.) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. E., mirties (duomenys neskelbtini), išduoti leidimą rūpintojai ir turto administratorei N. J. nepilnamečio D. S. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. E., mirties (duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog 2020 m. balandžio 29 d. Panevėžio apygardos prokuratūra gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Pareiškime nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip institucija, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, inicijuoja M. E., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą valstybės vardu. Notaras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kadangi palikėja turėjo nepilnametį sūnų D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). M. E. sūnus palikėjos mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnametis, todėl jo interesus atstovauja atstovas pagal įstatymą, kuris per įstatymo nustatytą terminą atstovaujamojo vardu notaro biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Siekiant išvengti nepilnamečio D. S. atžvilgiu galimų neigiamų turtinių padarinių, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams (globėjams) nepilnamečio vaiko vardu tiek palikimą priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus, nepilnamečių teisės į mirusio tėvo palikimą negali būti ribojama dėl jo atstovo pagal įstatymą neveikimo. Todėl atstovas pagal įstatymą turi teisę nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą tik gavus išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Mirusiosios M. E. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Sūnaus D. S. deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime pažymėjo, kad CK 3.163 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog tėvams ar globėjams (rūpintojams) pažeidinėjant vaikų teises, priemonių vaiko teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, taigi, šie subjektai gali būti pareiškėjai tais atvejais, kai tėvai, globėjai ar rūpintojai nesikreipia dėl leidimo arba atsisakymo priimti palikimą. Nepilnamečio teisių įgyvendinimas yra ne tik privatus, bet ir viešas interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis tiek nepilnamečio artimieji, tiek valstybės institucijos bei pareigūnai, kurie, prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Prašo kreiptis į teismą, padedant įgyvendinti nepilnamečio D. S. teises, tvarkant mirusios mamos palikimą. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-79-758/2017, proceso Nr. 2-11-3-00833-2016-1, neterminuotai apribota tėvų valdžia M. E. ir N. S. nepilnamečio sūnaus D. S. atžvilgiu. D. S. nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta N. S., gyv. (duomenys neskelbtini). D. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja. Gyventojų registro duomenimis N. S. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už A. J.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomai pateikė duomenis apie mirusiosios M. E. palikimą ir įsipareigojimus. M. E. palikimą sudaro piniginės lėšos: „Swedbank“ pensijų kaupimo fondo (turto išsaugojimo pensijų fondas) kaupimo sąskaitoje fondo vienetų likutis (2020-04-23) buvo 1159,387 vnt., AB Swedbank sąskaitoje -1,75 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus neišmokėta 49,47 Eur nedarbo draudimo išmokos suma. M. E. liko skolinga Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui - 4258,74 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Antstolis Leonas Jankauskas informavo, kad skolininkės M. E. pagal vykdomąją bylą Nr. 0053/18/00626 liko skolinga 230,15 Eur, pagal vykdomąją bylą Nr. 0053/12/00697/1 liko skolinga 188,30 Eur. Viso 418,45 Eur. M. E. įsipareigojimai yra žymiai didesni už paveldimą turtą. Palikimo priėmimas sūnui D. S., mano, būtų nenaudingas, nuostolingas. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, turi būti atsižvelgiama išimtinai į vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Pažymėjo, jog neišsprendus klausimo dėl nepilnamečio D. S. palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Prokuroras, reikšdamas šį pareiškimą, gina nepilnamečio D. S., teises ir teisėtus interesus kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės šalies interesus, kaip socialiai saugomą asmenį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. 3 dalyje pažymėta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, įvertinus susiklosčiusią teisminę praktiką darytina išvada, kad vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimas vertintinas kaip viešasis interesas.
Suinteresuotas asmuo – N. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prieštaravimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 d. yra taikoma įstatymo analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečio D. S., gim. (duomenys neskelbtini) motina M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Prokuroro pareiškime nurodytos aplinkybės dėl gautos informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), kurių pagrindu inicijuojama byla , pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateiktais prie teikiamo prokuroro pareiškimo, patvirtinančiais, kad palikėjos M. E. skolos ženkliai viršija palikėjos turtą, buvusį palikimo atsiradimo momentu.
Iš VMI pareiškime prokurorui nurodytų duomenų matyti, kad M. E. palikimą sudaro piniginės lėšos: „Swedbank“ pensijų kaupimo fondo (Turto išsaugojimo pensijų fondas) kaupimo sąskaitoje fondo vienetų likutis (2020-04-23) buvo 1159,387 vnt., AB Swedbank sąskaitoje -1,75 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus neišmokėta 49,47 Eur nedarbo draudimo išmokos suma. M. E. liko skolinga Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui - 4258,74 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Antstolis Leonas Jankauskas pateikto rašto duomenimis, skolininkė M. E. pagal vykdomąją bylą Nr. 0053/18/00626 liko skolinga 230,15 Eur, pagal vykdomąją bylą Nr. 0053/12/00697/1 liko skolinga 188,30 Eur. Viso 418,45 Eur.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis M. E. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.
Suinteresuotam asmeniui, nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei N. S. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tokį prašymą teismui pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginant viešąjį interesą.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio – D. S. vardu atsisakyti priimti po jo motinos M. E. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2020 m. vasario 13 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė N. J. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad mirusios M. E. nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė šios pareigos įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino, o pareiškėjui Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui teisinis pagrindas kreiptis į teismą atsirado 2020-04-29, kuomet Panevėžio apygardos prokuratūra gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (reg. Nr. AP-11005) dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Prokuroras su pareiškimu į teismą kreipėsi 2020-05-19.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, laikytina, kad jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po M. E. mirties (duomenys neskelbtini) būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Aukščiau nurodyti duomenys apie mirusiosios M. E. skolas, jai priklausančio turto vertę ir apimtį, tai, kad palikėja nekilnojamojo turto neturi, patvirtina, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl pareiškėjo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, leistina suinteresuotam asmeniui N. J. atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio D. S. vardu, atsiradusį po jo motinos M. E. mirties (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pareiškimą, ginant viešąjį interesą, tenkinti.
Atnaujinti terminą N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Leisti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu , atsiradusį po jo motinos M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Ši teismo nutartis yra leidimas, suteikiantis teisę suinteresuotam asmeniui N. J. atsisakyti priimti palikimą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jo motinos M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), šią nutartį pateikiant notarui pagal palikimo atsiradimo vietą.
Nutarties dalis dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus. Likusi nutarties dalis neskundžiama.