Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-303-209/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-12-31
Bylos Nr.
1-303-209/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Civilinis ieškovas
J. Č.
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr.1 – 303 – 209 2008 m.Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1, 1.1.7.2.7, 1.1.8.6.2, 1.1.8.7.9,1.2.3.1, 1.2.4.8.2, 2.1.16.1.2.1.8,2.3.2.1, 2.3.4.6, 2.3.5.1, 2.3.6.4.2,2.3.6.4.5.1, 2.3.4.5.2, (S).
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2008 m. gruodžio 31 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjai Liudmilai Karvelienei,civilinei ieškovei J. Č.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis KŪB „J.“ UAB „G.“ staliumi, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1973-11-14 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1975-03-04 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu trims metams, bausmes atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas savo žmoną N. D., sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2008-05-27 6 val. iki 2008-06-02 6.25 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių konfliktų su savo žmona N. D. metu, tyčia sudavė pastarajai rankomis ir kojomis 188 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne, t.y. tyčia padarė N. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Taip pat, R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia nužudė savo uošvienę K. B., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, o būtent:

jis, 2008 m. birželio 3 d. laikotarpyje nuo 16 val. iki 19 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su uošviene K. B., tyčia sudavė pastarajai rankomis ir kojomis 15 smūgių į galvą, 4 smūgius į pilvą, 9 smūgius į rankas, 3 smūgius į šlaunis, 1 smūgį į kairįjį žastą, 3 smūgius į juosmenį bei 13 smūgių į krūtinės ir nugaros sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimą su muštine žaizdele kairiame žaste, juosmens kairės pusės sumušimą, pasireiškusį trimis poodinėmis kraujosruvomis juosmens kairėje pusėje ir kairio inksto sužalojimu bei krūtinės ir nugaros sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, nugaroje, dešiniųjų IV, V, VIII, X, XI ir kairiųjų II, V-XII viengubais šonkaulių lūžiais su plaučių sužalojimais, dėl ko K. B. vietoje nuo krūtinės ir nugaros sumušimo, komplikavusio kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu įvykio vietoje mirė ir taip tyčia pastarąją nužudė.

Kaltinamasis R. D. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 129 str. 1 d. kaltu prisipažino iš dalies, nes žmonai N. buvo sudavęs smūgių rankomis, bet ne tiek daug, o uošvienės užmušti nenorėjo, ją sumušė supykęs, nes ji tuštindavosi kur tik įmanoma, grįžęs namo užmynė ant išmatų, supyko ir dėl to sumušė uošvienę. Prieš metus į jų butą atsikraustė gyventi žmonos motina K. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Jis su žmona gyveno kambaryje, o K. B. – virtuvėje, kur buvo pastatyta jos lova. K. B. sunkiai vaikščiojo, nelaikė šlapimo, tuštindavosi visur, tai kambaryje ant kilimo, tai koridoriuje, dėl to jis dažnai su ja konfliktuodavo. K. B. kartu su N. D. pastoviai gerdavo alkoholinius gėrimus, žmona pinigus paimdavo iš seifo, pinigų turėjo ir uošvienė, nes buvo pardavusi savo butą Vilniuje. 2008-06-02 jis savo bute rado žmonos N. lavoną, atvykę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, lavoną išvežė į lavoninę. Išvežus žmonos lavoną jis buvo nuėjęs pas seserį, po to visą vakarą ir naktį gėrė, birželio 3 d. buvo nuvažiavęs į turgavietę, po to visą dieną gėrė. Naktį, tiksliai laiko neprisimena, ėjo į tualetą, koridoriuje, prie tualeto, įlipo į K. B. išmatas. Jis dėl to labai supyko, jį erzindavo ir siutindavo tai, kad K. B. tuštindavosi ir šlapindavosi kur papuola, o ne tualete. K. B. gulėjo virtuvėje savo lovoje, jis ją aprėkė necenzūriniais žodžiais, ji tylėjo, nieko jam nesakė. Jis buvo labai įsiutęs, pribėgo prie B. ir jai gulinčiai kumščiais sudavė į šonus, per rankas, kur daugiau sudavė nepamena. Kiek sudavė smūgių nepamena, nes buvo aptemęs protas. Prisimena, kad K. B. rusiškai rėkė „pomogite“. Virtuvės langas buvo iš viršaus praviras, jos riksmus galėjo girdėti praeiviai ir kaimynai. Jis mušė K. B. gulinčią lovoje, iš lovos jos nukėlęs nebuvo. Kiek laiko ją mušė pasakyti negali. Prisimena, kad tuo metu kažkas skambino į duris, bet jis durų neatidarė. Į virtuvę jis daugiau neužėjo, virtuvės durys buvo uždarytos. Nei vakare, nei naktį, nei kitos dienos ryte jis jokių aimanų negirdėjo. 2008-06-04 ryte jis nupirko gėlių žmonos laidotuvėms, po to atvažiavo sesuo su vyru, jie į virtuvę užėję nebuvo, K. B. apie jos dukters mirtį niekas nieko nesakė. Apie tai, kad jis sumušė K. B., jis nei savo seseriai, nei jos vyrui nieko nesakė. Palaidojo žmoną, po laidotuvių jis sugrįžo namo ir virtuvėje rado negyvą K. B.. Apie tai jis paskambino seseriai, kuri liepė iškviesti policiją, ką jis ir padarė. Žmoną mušdavo už tai, kad ji pastoviai su motina gerdavo, joms daug nereikėjo, nepareidavo namo, kur būdavo nesakydavo, už tai supykęs ją sumušdavo. Uošvienės užmušti nenorėjo, norėjo tik paauklėti, kad nesituštintų kur papuola, norėjo ją pripratinti prie tvarkos. Su žmona buvo kalbėta, kad ją reikia atiduoti į senelių namus, tačiau N. nesutiko. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi.

Analogiškus parodymus R. D. dėl K. B. sumušimo davė ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje, tik neigė mušęs žmoną N. (2 t. 71-74, 81, 82-87 b.l.). Tik teisiamajame posėdyje prisipažino, kad mušė žmoną už tai, kad paskutiniu metu pastoviai gerdavo, nors jai daug alkoholio nereikėjo, buvo visiškai nusigėrusi.

K. D. savo 2008-06-05 nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad uošvės jis užmušti nenorėjo, tik pastaroji jį „davedė“, darydama betvarkę namuose, virtuvėje ir koridoriuje, kuriuose dergdavo, šlapindavosi. Kai grįžo namo iš kapinių, palaidojęs žmoną, virtuvėje rado negyvą uošvę ant grindų. Prieš važiuojant į laidotuves, naktį jis ėjo basas į tualetą ir koridoriuje įlipo į uošvės išmatas, tada jis labai įsiuto ir pradėjo ją mušti į visas kūno vietas. Ši ėmė šauktis pagalbos, po kiek laiko kažkas skambino į duris, tačiau jis neatidarė. Jis uošvienei sudavė gal 3, gal 10, gal ir daugiau kartų, kadangi jam iš pykčio aptemo protas. Kad uošvienė negyva jis pastebėjo kitą dieną, grįžęs iš žmonos laidotuvių. Jis jos užmušti nenorėjo, tik paauklėti reikėjo (2 t. 76-77 b.l.).

Iš įvykio vietos 2008-06-04 apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, guli K. B. lavonas su smurto žymėmis ant kūno, lavonas guli prie lovos (1 t. 28-68 b.l.).

Teismo medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr.M1067/08(01) nurodyta, kad K. B., gimusios 1926 metais, mirtis įvyko nuo krūtinės ir nugaros sumušimo, tai rodo daugybinės poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, dešiniųjų IV, V, VIII, X, VIII, X, XI ir kairiųjų II, V-XII (viengubi) šonkaulių lūžiai su plaučių sužalojimais. Tai komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ūmiu kvėpavimu nepakankamumu. K. B. mirtis galėjo įvykti 3-6 valandų laikotarpyje iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje (2008-06-04 18.00 – 18.30 val.). K. B. lavone rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 48 trauminiais poveikiais. Lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šonkaulių lūžiai su plaučių sužalojimais ir kairiojo inksto sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. 162-170 b.l.).

Iš įvykio vietos apžiūros 2008-06-02 protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų guli N. D. lavonas su smurto žymėmis (1 t. 9-27 b.l.). Iš foto nuotraukų matosi, kad ant lavono veido yra ryškiai šviežios kraujosruvos.

Iš teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr.M1053/08(01) matyti, kad N. D., gimusios (duomenys neskelbtini) m., mirtis įvyko nuo lėtinio toksinio alkoholio poveikio – tai rodo alkoholinė miokardo distrofija (dešinio širdies skilvelio išsiplėtimas, širdies raumens distrofija), kepenų cirozė, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozė. N. D. lavono tyrimo metu rastos daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 188 trauminių poveikių, 1-6 parų laikotarpyje iki mirties, sužalojimų visuma ir lokalizacija yra būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui suduodant smūgius. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (1 t. 144-146 b.l.).

Greitosios medicinos pagalbos stotyje iškvietimas užregistruotas 2008-06-02 10.55 val.

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bendrauja su R. D., kuris stipriai girtuokliaudavo, jo žmona N. gerdavo be perstojo. Dažniausiai R. gerdavo su žmona N., jų išgertuvių metu kieme sklisdavo didelis triukšmas, nes R. mušdavo savo žmoną, ji prašydavo vyro jos nemušti, ją matydavo su mėlynėmis. 2008-06-03 apie 16 val. jis prie kioskų pastebėjo girtą R. D., kuris svirduliavo ir nerišliai kalbėjo. Priėjęs prie R. D. jam priminė, kad rytoj jo žmonos laidotuvės ir rytoj reikia būti blaiviam. R. D. jis palydėjo į butą, kur virtuvėje, ant lovos jis pamatė R. D. gulinčią uošvienę. Bute daugiau nieko nebuvo. Jis išėjo į kiemą ir netrukus išgirdo iš R. D. buto moters šauksmą. Moters riksmas truko apie 5 min., jokių žodžių, tik „oi, „ai“. Retkarčiais šauksmas nutrukdavo, tačiau po 10-20 sekundžių vėl prasidėdavo. Jis suprato, kad R. D. muša savo uošvienę, nes tik jo buto langas buvo praviras, o kiti uždaryti. Jis neiškentė ir paskambino į policiją, paprašė atsiųsti patrulius. Jis ar kaimynai į policiją skambindavo kas 5 minutes, skambino 3 kartus, triukšmas bute nesiliovė. Po trečio skambučio atvyko policijos pareigūnai, užėjo į laiptinę, triukšmas liovėsi, policijos pareigūnai išvažiavo ir jis nuėjo namo. Visas triukšmas ir šauksmai R. D. bute vyko apie 15-20 minučių. Kitą dieną, birželio 4 d., apie 16.30 val. jis pamatė kieme policijos pareigūnus ir iš kaimynų sužinojo, kad rasta negyva R. D. uošvė.

Liudytojas V. L. parodė, kad gyvena su kaltinamuoju tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. Iš N. žinojo, kad R. ją pastoviai muša, ji vaikščiodavo su mėlynėmis. Kaltinamasis kartu su žmona N. gerdavo, o po to jis ją mušdavo. 2008-06-03 apie 16 val. pas jį atėjo kaimynas S. Š. ir paprašė leisti paskambinti iš jo laidinio telefono. S. jam paaiškino, kad R. muša savo uošvienę ir ji garsiai šaukia. Jis leido S. paskambinti į policiją ir paprašė atsiųsti patrulius, nes kaimynas muša uošvienę. Paskambinęs S. išėjo, o jis su žmona M. L. taip pat išėjo į kiemą ir išgirdo, kad iš 41 buto šaukia senyvo amžiaus moteris. S. jiems papasakojo, kad jis neseniai parvedė R. D. namo ir iš karto prasidėjo triukšmas bute. Atvyko policija, bet jų į butą niekas neįleido, tačiau triukšmas nutilo, o išvykus policijai bute vėl prasidėjo triukšmas ir tos pačios moters šauksmai. Po pusvalandžio vėl atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau niekas jų vėl neįleido į butą. Jis kieme su kaimynais išbuvo apie 2 valandas, per tą laiką vis girdėjo moters šauksmus, moters balsas buvo vis silpnesnis, o paskui šauksmas nutilo.

Liudytojo V. L. parodymus patvirtino liudytoja M. L., kuri papildomai paaiškino, kad kaltinamasis pastoviai mušdavo savo žmoną, kuri labai dažnai gerdavo, vaikščiodavo po lauką girta ir sumušta, vyras ją išvarydavo iš namų vien su naktiniais marškinėliais ir net nuogą. Jis jos gailėjo ir siūlė kreiptis į policiją, bet N. nesikreipė, sakydavo, kad būdamas blaivus jis yra geras, o girtas – blogas. 2008-06-03 kai atvažiavo policijos pareigūnai ir kaltinamasis jiems durų neatidarė, ji sakė, kad reikia laužti duris, bet pareigūnai atsisakė. Kol buvo policija triukšmas buvo nutilęs.

Liudytoja J. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. 2007 metais brolio uošvienė Vilniuje pardavė savo butą ir pradėjo gyventi brolio bute, visi trise pradėjo pastoviai gerti, brolis gėrė dažniausiai vienas, o jo žmona gerdavo su savo motina K. B.. 2008-06-02 ryte pas ją į sodą su taksi automobiliu atvažiavo brolis R. D. ir pasakė, kad bute guli mirusi N., tuo metu brolis buvo išgėręs. Nuvykusi į vietą kartu su vyru T. Č. brolio bute ant grindų rado negyvą N., iškvietė policijos pareigūnus, po to ji rūpinosi N. laidotuvėmis, pinigų davė kaltinamasis. Kitą dieną ryte buvo atvažiavusi pas brolį, liepė nuvažiuoti į turgų ir nusipirkti kelnes, pasiruošti žmonos laidotuvėms. Birželio 3 d. buvo atvažiavusi į brolio butą, bet niekas neįsileido, vakare prisiskambino broliui, kuris buvo girtas, liepė jam nustoti gerti, nes rytoj, t.y. birželio 4 d., laidos N.. Birželio 4 d. ryte atvažiavo su vyru pas kaltinamąjį, užėjo į butą, bet į virtuvę, kur gyveno K. B., užėję nebuvo ir jos nematė. Brolio elgesyje nieko neįprasto nepastebėjo, jis buvo išgėręs. Išvažiavo į laidotuves, o po laidotuvių, apie 16 val. jai paskambino brolis ir pasakė, kad uošvienė šalta, daugiau nieko nesakė. Ji patarė broliui paskambinti telefonu 112, o pati su vyru nuvažiavo į brolio butą, tačiau ten buvo policijos pareigūnai ir jų į vidų neįleido. Brolį areštavo, K. B. palaidojo ji, nes kitų giminių nėra. Būdamas girtas, brolis yra agresyvus.

Liudytojas T. Č. davė analogiškus parodymus kaip ir žmona liudytoja J. Č. ir parodė, kad kaltinamasis pastaruoju metu dažnai gerdavo, būdavo bute, niekur neišeidavo, tik gerdavo ir miegodavo. Pastaruoju metu jie su žmona labai retai ten lankydavosi, nes nepritarė jo asocialaus gyvenimo būdui. K. B. buvo labai netvarkinga, šlapindavosi į savo rūbus, bute buvo smarvė, dėl to tarp jų vykdavo konfliktai.

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2008-06-03 dirbo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patruliu kartu su Apsaugos policijos patruliu M. R.. Tą dieną 17 val. 15 min. iš Vilniaus VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute yra triukšmas, vyras muša pagyvenusią moterį. Po 5 minučių, 17.20 val., jie atvyko minėtu adresu, tačiau durų kodas netiko ir jie patekti į vidų negalėjo. Ant suoliuko sėdėjo pagyvenę vyras ir moteris, jie ir pasakė, kad vakar, t.y. birželio 2 d. vyras užmušė savo žmoną, o dabar muša uošvienę. Taip pat jie sakė, kad policija jau buvo atvažiavusi, tačiau tuo metu jokių garsų nesigirdėjo. Minimame bute nieko nesimatė, jie su M. R. pakilo į antrą aukštą, skambino į duris, tačiau durų niekas neatidarė, jokio garso iš buto nesigirdėjo. Nusileido į apačią, pabendravo su senukais, kurie pasakė, kad tas vyras pastoviai girtauja. Kol stovėjo lauke jokių garsų iš buto negirdėjo, dar kartą pakilo prie 41 buto, tačiau bute jokio garso nesigirdėjo, niekas nevaikščiojo, tada jie nusileido į apačią, pasakė, kad jų niekas neįsileidžia, apie tai pranešė budinčiajam ir išvažiavo į kitą iškvietimą. Kitą dieną jis dirbo nuo 8 iki 20 val., apie 16.15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute mirė moteris, pranešė giminaitis. Nuvykus į vietą rado ikiteisminio tyrimo tyrėją, buto savininkas paaiškino, kad buvo laidotuvėse, o apie 16 val. grįžęs namo rado negyvą uošvienę. Vyras buvo susijaudinęs, sakė, kad po žmonos laidotuvių išgėrė alkoholinių gėrimų. Medikė konstatavo moters mirtį. Buto savininkas buvo sulaikytas.

Analogiškus parodymus davė liudytojas M. R., kuris su policijos patruliu M. Š. buvo nuvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą, tačiau jų į butą niekas neįsileido, tuo metu jokio triukšmo iš buto nesigirdėjo.

Iš kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. D. nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to jokia psichikos liga nesirgo ir neserga, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. R. D. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Jam diagnozuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertams R. D. aiškino, kad 2008-06-03 eidamas į tualetą įlipo į uošvienės išmatas, jį užkratė. Nuėjęs pas ją į virtuvę pasakė: „sterva, srat nebudeš“, o ji rusiškai atsakė: „ja srala, budu srat, o ty budeš lezat“. Jis užpyko, pradėjo ją mušti rankomis, kiek smūgių sudavė nežino, ar kojomis mušė neprisimena. Kitą dieną grįžęs iš žmonos laidotuvių rado uošvienę negyvą (2 t. 155-157 b.l.).

Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad Bendrojo pagalbos centre užfiksuoti pokalbiai telefonu 2008-06-03 16 val. 16 min., 16 val. 19 min., 16 val. 22 min., 16 val. 52 min., 17.00 val. Vyras ir moteris praneša, kad (duomenys neskelbtini) bute žentas muša uošvienę, vakar užmušė savo žmoną, o šiandien muša žmonos motina. Reikalaujama kuo skubiau atsiųsti patrulius, nes jis ją užmuš, keliamos pretenzijos, kad policija neatvažiuoja. Kol atvažiuos policija, jis ją užmuš. Žentą parvedė girtą namo ir dabar jis muša uošvienę, reikalinga pagalba kuo skubiau (2 t. 51-54 b.l.). Iš šių pokalbių stenogramų matyti, kad kaltinamasis pradėjo mušti nukentėjusiąją 2008-06-03 16 val. ir tai tęsėsi ilgą laiką, kol namo kaimynai girdėjo mušamos K. B. balsą, kuris palaipsniui silpnėjo.

Dėl veikos kvalifikavimo

Išnagrinėjus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinus, išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. D. pastoviai mušdavo savo žmoną N. D., tai jis darė ir visą savaitę iki jos mirties, t.y. nuo 2008-05-27 iki 2008-06-02 6.25 val. Jo kaltė įrodyta pačio kaltinamojo daliniu prisipažinimu teisiamajame posėdyje, kad jis ją mušdavo už tai, kad ji pastoviai gerdavo, išeidavo iš namų ir nepareidavo. Šias aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai S. Š., V. L., M. L.. Iš teismo medicinos eksperto J. P. specialisto išvados Nr.M1053/08(01) matyti, kad N. D. lavono tyrimo metu rastos daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau 188 trauminių poveikių 1-6 parų laikotarpyje iki mirties. Nurodyta, kad sužalojimų visuma (skaičius) ir lokalizacija yra būdingi sužalojimams padaromiems kitam asmeniui suduodant smūgius. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (1 t. 144-146 b.l.). Padaryti sužalojimai yra skirtingo senumo, padaryti 6 parų laikotarpyje, todėl jų poveikis organizmui buvo ištęstas ir praktiškai neturėjo įtakos mirčiai, tačiau jeigu šios kraujosruvos būtų padarytos vienu metu, jos galėjo turėti įtakos mirtinų komplikacijų vystimuisi (2 t. 147-148 b.l.).

Kaltinamojo R. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., nes mušdamas N. D. kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis visų aplinkybių neprisimena, nes pastoviai buvo girtas, neprasiblaivydavo, gerdavo dieną ir naktį.

Pagal BPK 407 str. baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 dalyje, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. O toks atvejis ir yra, nes nukentėjusioji N. D. dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, nes yra mirusi, giminių neturi. Prokuroras pagrįstai pradėjo baudžiamąjį procesą (BPK 409 str. 1 d.), baudžiamojo proceso normos pažeistos nebuvo.

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia nužudė uošvienę K. B.. Konflikto priežastis – K. B. netvarkingumas, kad ji šlapinasi į drabužius, atlieka gamtinius reikalus ant grindų virtuvėje ir koridoriuje. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs namo girtas, pradėjo auklėti uošvienę, kad daugiau taip nedarytų. Buvo tiek girtas, kad neprisimena kokiu paros metu tai įvyko, aiškina, kad naktį eidamas į tualetą įlipo koridoriuje į išmatas, tačiau kaimynas S. Š. jį parvedė namo apie 16 val. ir išėjęs iš buto išgirdo K. B. šauksmus, suprato, kad R. D. muša savo uošvienę, todėl paskambino į policiją ir prašė kuo skubiau atsiųsti patrulius. Kaimynai skambino Bendrojo pagalbos centrui net 5 kartus, ragindami kuo skubiau atvykti policijos pareigūnus, nes žentas užmuš uošvienę. Kaimynai K. B. šauksmus ir aimanas girdėjo nuo 16 val. iki 17 val., t.y. kaltinamasis mušė nukentėjusiąją ilgą laiko tarpą. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad K. B. suduota ne mažiau 48 trauminių poveikių, sukėlusių nukentėjusiosios mirtį.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir K. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Po patirtų sužalojimų K. B. kita diena mirė.

Kaltinamasis tvirtina, kad nužudyti nukentėjusiosios nenorėjo. Teismas įrodymų, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia atimti gyvybę, neturi, nes jis norėjo tokiu būdu pamokyti, paauklėti nukentėjusiąją, kad tinkamai naudotųsi tualetu. Teismas daro išvadą, kad R. D. veikė neapibrėžta tyčia. Jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis negalvojo. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, šiuo atveju – pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Kaltinamasis apie uošvienės elgesį, sveikatos būklę žinojo metus laiko, dėl to su žmona ir uošviene bardavosi, tačiau nukentėjusioji išvadų nedarė. Pats būdamas girtas, nevaldydamas savo emocijų ir veiksmų mušė ilgą laiką K. B., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji kitą dieną mirė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje. Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad kaltinamajam įvykio situacija nebuvo netikėta, keista ar neįprasta, jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Elgesys būdingas paprasto girtumo būsenai (2 t. 157 b.l.).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisiamajame posėdyje pripažino esmines nusikaltimų padarymų aplinkybes, papasakojo tą, ką prisimena, nes buvo toks girtas, kad ne viską galėjo prisiminti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (nužudžius K. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes; sumušęs žmoną N. D. padarė nesunkų nusikaltimą), nusikaltimai tyčiniai. Atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, suduotų smūgių kiekį, kad smurtą vartojo prieš moteris, ilgą laiko tarpą, kad yra atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaltinamajam skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė. Skirti bausmę mažiau numatyto bausmės vidurkio teismas neranda pagrindo.

Į bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2008 m. birželio 4 dienos.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinė ieškovė J. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl K. B. laidojimo išlaidų atlyginimo sumoje 2575 Lt. Laidojimo išlaidos įrodytos byloje pateiktais kvitu ir sąskaita-faktūra (2 t. 24-27 b.l.), jos yra pagrįstos ir tenkintinos. Pagal Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pateiktas ieškinys nėra aiškiai per didelis, išlaidos yra protingos, susijusios su žalos įvertinimu (Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p.). Tačiau iš priteistinos turtinės žalos atlyginimo išskaitoma valstybės išmokėta laidojimo pašalpa sumoje 1040 Lt (Civilinio kodekso 6.291 str. 2 d.) ir iš kaltinamojo priteisiama 1535 Lt turtinės žalos atlyginimo J. Č..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., ir paskirti bausmes pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimą 11 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2008-12-31 dienos.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2008 m. birželio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2008 m. gruodžio 31 dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. D. 1535 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis) litus laidojimo išlaidų J. Č..

Daiktinius įrodymus: antklodės užvalkalą, tuščią degtinės butelį, tuščią alaus skardinę, apatines moteriškas kelnaites, pagalvės užvalkalą, 3 nuorūkas, degtuką, 9 tepinius nuo dėmių, cigarečių pakelį, 2 „Teleloto“ bilietus, žiebtuvėlį, elementą, nuoplovas bei seilių pavyzdžius, sijoną ir chalatą, saugomus Vilniaus miesto VPK saugojimo patalpose, sunaikinti kaip beverčius. Laikrodį „Rolex“, R. D. džinsus, marškinėlius, liemenę, batus, saugomus Vilniaus miesto VPK saugojimo patalpose (1 t. 77, 123, 126, 182, 2 t. 92, 129 b.l.), grąžinti nuteistajam R. D..

Pinigus sumoje 18000 litų, paimtus įvykio vietos apžiūros metu ir 529 Lt 36 centus, paimtus poėmio iš R. D. metu, saugomus Vilniaus miesto VPK Finansų skyriuje (1 t. 104 b.l., 2 t. 121 b.l.) grąžinti nuteistajam R. D., prieš pinigų grąžinimą iš šių pinigų patenkinti J. Č. priteistą civilinį ieškinį sumoje 1535 Lt.

R. D. asmens tapatybės kortelę Nr.10885479 ir invalidumo pažymėjimą perduoti bausmės atlikimo vietos PN administracijai.

Vaizdo kasetę su įrašu, darytu įvykio vietos apžiūros metu, grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūrai. CD diską su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro, sunaikinti. N. D. asmens tapatybės kortelę, K. B. pensijos gavėjos pažymėjimą, K. B. nukentėjusios nuo 1939-1990 metų okupacijos asmens pažymėjimą grąžinti šiuos dokumentus išdavusioms įstaigoms.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Lemežis