Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2022-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-568-1082/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
e1-568-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04334-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
M. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-568-1082/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04334-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.3; 1.1.8.13; 1.1.8.10.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Tomo Dziko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018-06-05 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos) – galutine 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui (2019-02-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro) ;

2) 2022-02-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – galutine 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 valandų) (įsiteisėjo 2022-03-15; 2022-03-16 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2022-02-06, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam S. G. į veidą, padarė S. G. muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, apatinio žandikaulio lūžį dešinėje, taip sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė S. G. sveikatą.

Kaltinamasis M. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Panevėžio mieste dažnai lankosi ir būna, nes čia turi draugę E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ji gyvena netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, tiksliai adreso nežino - lyg ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuomojasi butą. Kaip pas ją nuvykti žino, tiesiog nežino mintinai jos adreso. Ankščiau ji draugavo su S. G., su juo išsiskyrus maždaug metai laiko. Jis S. G. pažįsta irgi, nes jo tėvas ir S. G. mama apie keturis metus buvo sugyventiniai, gyveno (duomenys neskelbtini). Tai gaunasi kaip ir jau su S. jie abu pažįstami apie 4 metus. Kai S. G. su E. išsiskyrė, jie su E. pradėjo bendrauti, ir susidraugavo, yra šiuo metu pora, tiesiog pastoviai su ja negyvena, ne sugyventiniai, bet yra pora. Apie tai kad jie su E. pora jis asmeniškai S. nesakė, nematė tam reikalo. Jie su E. bendravo ir tiek. Vasario mėnesio pradžioje, nepamena kada tiksliai, S. sužinojo, kad jis su jo buvusia drauge bendrauja, abu draugauja ir yra pora, matyt supavydėjo to, gal dar norėjo ją susigrąžinti, ir tiesiog S. G. jam paskambino į jo mobilų telefoną. Paskambinęs pasakė, jog skambina dėl E., nes sužinojo, kad jie kartu. Jis pasakė, kad tai tiesa, tada S. G. pradėjo šmeižti jam E., kad ji vis dar pas jį bėgioja, kad jis su ja miega, kad ji tenkina jį visais būdais, kad turi įrodymų, gali juos parodyti. Jis S. G. pasakė, kad jei turi, tegul parodo, susitarė, kad vakare pas jį nuvažiuos ir jis jam parodys. Jis vakare nuvyko pas jį (duomenys neskelbtini), S. G. jam realiai jokių E. neištikimybės įrodymų nepateikė, tiesiog pasikalbėjo, pasakė jam, kad jis nebesikištų, paliktų juos ramybėje ir išvyko. Kiek vėliau sužinojo, kad S. G.ir E. skambino, ir gražiuoju ir piktuoju su ja kalbėjo, net grasino jai. Bet apie tai reiktų jau jos klausti pačios, ką būtent jis ir kaip kalbėjo. Esmė tokia, kad šiuo metu S. G. laukia teismo sprendimo dėl narkotinių medžiagų platinimo, ten jis kiek žino yra gavęs realią laisvės atėmimo bausmę, kiek tiksliai nežino, bet nemažai. Gal jam tai ir neduoda ramybės, kad kol jis sėdės, niekas jo laisvėje nelauks. Jie su S. susitarė, kad apie E. pabaigs kalbėti kada kitą kartą. S. G. sakė turės daugiau įrodymų, pakalbėti norės, kai jau laiko turės jis tam daugiau. Na taip sutarė ir jis vasario pradžioje išvyko iš S. G.. 2022-02-06 jis turėjo laiko, ir kadangi S. G. pats įtariamąjį buvo kvietęs vasario pradžioje, žinodamas, kad jis tikrai leidžia daug laiko namuose, pas jį ir nuvažiavo, tas buvo apie 19 val., tikslaus laiko nepamena. Jis žinojo kur jis gyvena, žinojo jo laiptinės lauko durų kodą, viską jis buvo jam pasakęs iš ankščiau. Jis nuėjo prie jo buto durų, jis jam paskambinus skambučiu pats atidarė duris. S. G. paklausė, ko jis nori. Atsakė, kad gi pats kvietė aną kartą. S. G. buvo paraudusiomis akimis, buvo lyg ir apsvaigęs - bet alkoholio kvapo nuo jo nejuto. S. G. jam pasakė užeik. Jis užėjo. S. buvo susinervavęs, elgėsi kažkaip keistai, lyg piktokai, gniaužiojo kumščius, toks neadekvatus elgesys. Jis ir paklausė jo, kas jam yra, ko kumščius gniaužo. S. G. atsakė, kad jis yra žiurkė. Supyko, klausė, kodėl jis taip vadina, jis atsakė, kad todėl, kad neva vasario pradžioje pažadėjo palikti E., o nepalieka, kad todėl ir yra žiurkė, kad papjaut už tai reikia, nes vieną sako, kitą daro. Jis S. G.užginčijo, kad nei jis jam žadėjo to, nei žada skirtis su E., kad S. G. jam negali to uždrausti, jo gyvenimas, kaip nori taip gyvena. S. G. priekaištavo, kad per jį jis negali su E. susitaikyti. Taip žodis po žodžio jie pradėjo rėkti vienas ant kito. Viskas vyko jo kambaryje, jis stovėjo prie stalo, ant jo buvo kiek pamena cigarečių pakelis, dešros, peilis virtuvinis, juoda lyg rankena, gerai jo neįsidėmėjo, dar ant stalo visokių dalykų buvo. Kai rėkė vienas ant kito, abu prie to stalo buvo. S. G. susiutęs buvo, matė, jog jis nebesitvardė, vienu momentu S. G. staiga sugriebė nuo stalo peilį, stovėjo prieš jį, S. G. paėmė peilį į dešinę ranką ir atsistojo į pozą, laikydamas peilį savo dešinėje prie šono, lyg bet kuriuo momentu pasirengęs būtų jam durti. Viskas vyko žaibiškai, pamatęs peilį jo rankoje, matydamas jo neadekvatų pyktį, jis tiesiog irgi nieko nelaukdamas, S. G. sakydamas, ką čia darai, trenkė kumščiu į veidą, užtaikė į žandikaulį matyt. Nuo to smūgio jis susmuko, prie stalo, ant grindų. Sąmonės nebuvo praradęs, ar išmetė peilį, negali pasakyti, nes jam tiesiog buvo stresas, labai išsigando, kad jis galėjo jam smeigti peiliu, realiai suprato, kad galėjo sužaloti ar net nužudyti. S. G. rėkė „dabar tau žiurke bus pyzda“, net nesuprato ar dabar jis atsistos ir pribaigs peiliu, ar pareiškimą parašys, tiesiog nieko nelaukdamas, jis tuoj pabėgo iš jo buto, lipdamas dar girdėjo, jog jis užsirakino duris, nesivijo. Realiai negalvojo, kad jis kvies policiją, tuo metu jis tiesiog džiaugėsi, kad liko sveikas, kad jo nepadūrė peiliu. Nuėjo į savo mašiną ir jau tada grįžo į Biržus, namo. Jei būtų bent įtaręs, kad S. parašė policijai pareiškimą, būtų likęs prie jo namų, paaiškinti policijai aplinkybių. Kad S. žandikaulis lūžo po jo smūgio, sužinojo po kelių dienų iš savo tėvo, jis pasakė, kad S. parašė pareiškimą. Jis nuo policijos nesislėpė, tiesiog sulaukė kai pakvies į apklausą ir atvyko pats. Jis S. G. trenkė ne pirmas, o tiesiog pamatęs konflikto metu, kad jis sugriebė nuo stalo peilį, visa povyza rodydamas, kad gali juo jam smeigti, jis jau gindamasis jam trenkė kumščiu į veidą, kad galėjo jam lūžti žandikaulis irgi tada nepagalvojo, tiesiog pamanė, kad trenkė, jis nuo to smūgio apsiramins ir viskas taip ir baigsis. Kai sužinojo, kad S. lūžo žandikaulis, jo atsiprašė, norėjo geruoju viską susitvarkyti, o jis tik grasino, kad jam dabar nuo policijos bus blogai ir nuo jo draugų. Tyčia sulaužyti jam žandikaulio nenorėjo, tiesiog gynėsi. Sužinojęs kad lūžo žandikaulis, siūlė remti gydymą, bet jis tik grasino jam, kad jam bus dabar blogai. Papildomos apklausos 2022-04-20 metu kaltinamasis M. A. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, buvo tik vienas smūgis kumščiu S. G. į veidą, yra kairiarankis, tai jam kumščiu pataikė į jo dešinį skruostą, dėl ko ir galėjo lūžti jo žandikaulis. Daugiau smūgių jam nesudavė. Savo parodymus, duotus 2022-02-15 apklausos metu ir 2022-04-20 akistatos metu, tvirtina, jų laikosi, jų keisti nenori. Jis su Panevėžio teritorine ligonių kasa padarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Jei S. G. reikš ieškinį byloje, norėtų ir su juo sudaryti sutartį dėl to ieškinio padengimo dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo S. G. apklausos protokolo matyti, kad 2022-02-06, apie 19.00 val., pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo jo mamos sugyventinio sūnus M. A., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso jis nežino, kuris užėjęs į butą praktiškai nieko nesakęs, kambaryje du kartus kumščiu smogė į veidą, o pargriuvus ant grindų, du kartus spyrė į kairįjį šoną. Tuomet M. A. iš jo namų išėjo. Dėl smūgių jis juto stiprų fizinį skausmą ir dėl sužalojimo kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Ten jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas ir lūpos žaizda. Po apžiūros buvo išleistas į namus. Tačiau prieš išleidžiant gydytojas jam davė siuntimą į Žalgirio klinikas Vilniuje. Ten jis vyks ryte. Dėl kokios priežasties M. A. taip pasielgė - nežino, tačiau mano, kad jis galėjo susipykti su savo tėvu, o jo tėvas būtent gyvena su jo mama S. G.. Jie yra sugyventiniai. Galbūt tarp jų kas nors įvyko namuose, o M. taip pasielgė kerštaudamas ar norėdamas išlieti savo pyktį. Kaip minėjo, M. A. pas jį į namus atėjo 2022-02-06, apie 19.00 val. Paskambinus į buto duris, atėjęs jas atidarė ir matė, kad laiptinėje stovi minėtas M. A.. Jis nieko blogo neįtarė, todėl įtariamąjį įsileido į vidų. Nuėjus abiem į kambarį, M. A. pasakė tik du žodžius „kas darosi“. Po šių žodžių sumušė. Baigęs mušti jis dar pasakė, kad gali kviestis ką nori, nes apačioje dar laukia daugiau. Liudytojas suprato, kad lauke laukia M. A. draugai. Po to jis išėjo. Nori pažymėti tai, kad anksčiau su M. jokių konfliktų niekada nebuvo, tiesiog mažai bendraudavo. Šio įvykio metu buvo tik dviese bute. Papildomos apklausos metu S. G. parodė, kad papildomai prie savo ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad jo M. A. atsiprašė, jam savo kaltę dėl jo nesunkaus sveikatos sužalojimo prisipažino visiškai, jam pilnai atlygino visą su gydymusi susijusią žalą, jis jam atleido, jie susitaikė. Jis M. A. jokių pretenzijų nebeturi, prašo tyrimą nutraukti jiems su juo susitaikius, o jeigu tai neįmanoma, sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jo sąlygas jam tyrėja paaiškino. Ieškinio byloje jokio nebereikš.

2022-04-20 tarp S. G. ir M. A. atliktos akistatos metu, jų paprašius papasakoti apie 2022-02-06, 19 val. įvykius, S. G. parodė, kad 2022-02-06 buvo sekmadienis, buvo grįžęs iš darbo ir atsigulęs jau miegojo, maždaug apie 19 val. išgirdo skambutį į duris. Nieko nelaukė, tad nuėjo prie durų pažiūrėti kas atėjo, pamatė, kad už durų stovi M. A., atidarė duris ir tikėdamasis jog jis užeis į vidų pasisuko nuo jo eiti į kambarį. M. A. sušuko „kas darosi?“, buvo jau iš koridoriaus nuėjęs link kambario, ir iš karto pajuto smūgį jo rankos kumščiu į dešinį skruostą, iš už nugaros. Nuo šio smūgio lūžo žandikaulis, smūgis buvo netikėtas, griuvo ant grindų, ant kairio šono, ir pradėjo ranka dešine dengti savo veidą ypač dešinę pusę, į kurią tik ką buvo smūgiuota, nes veidas iš ankščiau dėl patirtų sužalojimų yra su plokštelėmis, M. A. nieko neaiškinęs toliau smūgiavo, vėl taikė į veidą, dešinės rankos dilbiu dengėsi, pataikė į jį, ten buvo mėlynė, ir sukeltas skausmas buvo. Toliau negali pasakyti ar dar buvo smūgių, kaip minėjo, buvo tik ką atsikėlęs iš miego, smūgis buvo netikėtas, viskas vyko labai greitai, ir tiesiog gerai nepamena, ar tik tie du smūgiai kumščiu buvo, tai yra vienas iš nugaros į dešinį skruostą, o kitas jau ant grindų gulint, kai dengėsi ranka veidą į dilbį dešinės rankos, gal buvo ir daugiau, bet to nepamena dėl patirto streso. M. A. kažką šaukdamas išėjo. Tada pajutau labai didelį skausmą sutrenktame kairiame skruoste, skaudėjo žandikaulį, suprato, kad gal jis lūžęs, paskambino 112 ir išsikvietė greitąją pagalbą, atvyko ir medikai ir policija. M. A. rašė žinutę po to, atsiprašė, gyvai atsiprašyti nebuvo atvykęs. M. A. akistatos metu parodė, kad girdėjo S. G. parodymus, buvo ne taip. 2022-02-06, apie 19 val., nuėjo pas S. G. į namus, jis ankščiau jį kvietė, kad kada nors ateiti gali pas jį. Atėjo, jam atidarė duris, S. G. buvo paraudusiomis akimis, gal girtas, gal šiaip ko pavartojęs. Taigi pakvietė vidun, užėjo į jo kambarį, kuriame viduryje kambario buvo stalas, ant jo dešra, butelis kažkoks, peilis tai dešrai pjaustyti, šone buvo sofa ar kas panašaus. Užėjus į kambarį, S. G. pradėjo vadinti žiurke, kad per jį negali susitaikyti su E., su kuria anksčiau draugavo. Ir tada pradėjo grasinti, kad papjaus, juos skyrė stalas, ant kurio kaip minėjo buvo peilis, dešra, butelis. Pamatė, kaip jis pagrasinęs, kad papjaus, griebė peilį nuo stalo, nieko nelaukęs trenkė kaire savo ranka jam į dešinį žandikaulį, trenkė jam stovėdamas priešais jį, jis turėdamas peilį dešinėje juo kaip ir smūgiuot norėjo, nepasiekė, bet pasisuko korpusu savo, labiau atstatydamas dešinį skruostą, trenkė kaire ranka į dešinį skruostą, yra kairiarankis. Buvo tik vienas smūgis, S. G. po jo nugriuvo ant grindų, dar kartą norėjo jam trenkti, užsimojo, bet jis pasakė, netrenk į veidą, nes jo veidas iš ankščiau yra su plokštelėmis kaulus stiprinančiomis. Nepamena ar jam spyrė dar kur ar ne. S. G. pradėjo ieškoti telefono, jam pasakė, kad telefonas už jo nugaros yra, o pats išėjo lauk. S. G. akistatos metu parodė, kad girdėjo parodymus, M. A. sako netiesą. Jis taip daro matyt švelnindamas savo kaltę. Jokio peilio rankose nebuvo, tai jo išsigalvojimas. Akys gali būti, jog buvo paraudusios, nes kaip minėjo buvo tik ką pakeltas skambučiu į duris iš miegų, buvo blaivus, tai nustatyta ir policijos pareigūnų, kurie atvyko po įvykio pas jį. M. A. smūgiavo net nesitikint smūgio sulaukti, į jį nusisukus nugara ir einant į kambarį. Smūgiavo, po to jis griuvo, dengdamasis dešinę veido pusę, tikrai jam sakė, nebesmūgiuoti į veidą, nes ten plokštelės. Gynėsi nuo sekančio smūgio kumščiu atstatydamas priešais veidą dešinės rankos dilbį, į kurį jis susmūgiavo. Buvo mėlynė ir kairiame šone, nes ant jo griuvo po smūgio, ir dėl to irgi sukeltas skausmas buvo. Vėlgi, kad kalba tiesą, gali įrodyti ir jų su M. A. susirašinėjimu - M. A. jam rašė 2022-02-09, 13.32 val., „sveikas būtų galima pakalbėt?“ Jam atrašė: „Kurva kietuolis, pan pusiau mieganti iš nugaros užpuolei...Ir net nežinau už ką...Kurva buc tau tada nesakes nk., butų ciulpus man iki dab. As galvojo kad as vienas toks durns buvau.. nieko dabar pažiūrėsim kas bus.“, M. A. į tai atrašė : „tu galvoji kad aš norėjau , kad tau taip nutiktų, kad iki viso to ivyktų, tikrai nenorėjau, kad tau tai atsitiktų žiauriai, atsiprašau, nes tikrai nenorėjau, kad tau taip nutiktų, mes visi klystame ir darome klaidas, bet į kraštutinumus eiti irgi neišeitis. jeigu įmanoma būtų susitarti kiek nori už viską?“. S. G. klausia, ar jei jau taip kaip M. A. čia sako, būtų puolęs su peiliu jį, ar M. A. tuoj po įvykio būtų taip nuolankiai atsiprašinėjęs jo. M. A. parodė, kad lieka prie savų parodymų. S. G. taip pat parodė liekantis prie savo parodymų, nes jie teisingi.

Iš liudytojos E. P. apklausos protokolo matyti, kad ji pati deklaravusi gyvenamąją vietą Biržų rajone, bet gyvena Panevėžio mieste, nuomojamame bute, pažymoje nurodytu adresu. Buvo laikas, kai draugavo su S. G., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Su S. apie du metus gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau išsiskyrė, tas buvo maždaug 2021 metų rugpjūčio mėn. Ji žinojo, kad S. mama ir M. A. tėvas buvo sugyventiniai, ji ir S. su jais kartu gyveno Pasvalio r. Su S. išsiskyrusi ji kuriam laikui išvyko gyventi į Vilnių. Per tą laiką kažkaip pradėjo bičiuliautis su M. A., ir galima sakyti mėnesis yra su M. pora, kartu negyvena, bet draugauja. Kol S. apie šiuos jos santykius nieko nežinojo, viskas buvo gerai. Maždaug 2022 metų vasario pradžioje, S. sužinojo gal iš savo mamos, ar iš ko kito, jog ji draugauja su M., pradėjo jai skambinėti, rašinėti, paskambinęs piktuoju pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais, menkinti, įžeidinėti, kaip suprato, dėl to, kad su kitu draugauja, jam gal pikčiausia buvo, kad draugauja su jo mamos sugyventinio sūnumi. Kaip suprato, jis norėjo visaip ją išskirti su M., gal todėl ir dergė pradžioje pačią visokiais žodžiais, vėliau, perskambinęs jau gražiai kalbėdavo, kviesdavo susitikti, sakė kad gailisi, jog prarado ją, jei ji atsakydavo, kad nenori, vėl plūsdavo. Apklausos metu jai tyrėja paaiškino, jog dėl tokių S. veiksmų ji gali rašyti pareiškimą policijai, ji tiesiog šiuo metu dar dėl to neapsisprendė, ir jei nuspręs parašyti pareiškimą, taip ir padarys. 2022-02-06 jai paskambino S. mama, ir ji pasakė, jog per mane ją S. dabar sulaužytas žandikaulis, va tada ir sužinojo, kad tarp S. ir M. buvo konfliktas, kurio metu jiedu susimušė, ir M. trenkdamas S. sulaužė žandikaulį. Tai sužinojusi susisiekė su M.. M. jai susitikus papasakojo, kad S. pakvietė jį pats, neva tai, kad viską išsiaiškinti abiem viską iki galo, dėl jos. Sakė M. jai, kad S. buvo apsvaigęs, bet ne nuo alkoholio. Kad bebūnant M. pas S. jie susipyko ir tada M. pasakė, kad jis gynėsi nuo S. ir trenkė gindamasis S. į veidą, nuo ko galėjo lūžti jo žandikaulis. M. sakė, kad po smūgio jis pats išėjo iš S. namų, o S. grasino jam. Kas tai konkrečiai bus, nežino, bet matyt kažkas bloga. Ji nesismulkino ir neklausinėjo M., kas kaip konkrečiai buvo, tiek žino. S. jai neberūpi ir tiesiog to nenorėjo plačiau žinoti. Jai po to S. nebeskambino, nerašė. Pati ji M. ir S. konflikto nematė, kiek žino tik iš M. žodžių, S. jai neskambino ir nepasakojo, S. mama tik sakė, kad neva atvirkščiai, tai M. S. užpuolė ir sužalojo, kas sako tiesą - nežino. Mano, kad S. dėl lūžusio žandikaulio policijai pranešė tyčia, kad tiesiog jai ir M. gadinti gyvenimą, nes žinant jo būdą, jis kitu atveju nebūtų policijai pranešęs apie sužalojimą, jam tai ne lygis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. G. nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio į veido sritį pasekoje. Dėl nustatyto apatinio žandikaulio lūžio S. G. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nesunkiu. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam S. G. griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu S. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Iš 2022-02-18 policijos pareigūnų, dirbusių įvykio vietoje body kameros vaizdo įrašo „2022_0206_184702_023.mp4.“ matyti, kad į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai ir nustatinėja įvykio aplinkybes.

Iš 2022-02-18 Bendrojo pagalbos centro gauto ir perklausyto garso įrašo nustatyta, kad nukentėjusysis S. G. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį.

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiojo S. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Tokie jo parodymai kaltinimo apimtyje esminėse detalėse neprieštarauja nukentėjusiojo parodymuose nurodytoms aplinkybėms, apžiūrų protokolų duomenims, specialisto išvadai bei kitiems bylos duomenims. Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kuriais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo S. G. atžvilgiu ir kaltinime nurodytais savo veiksmais S. G. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė S. G. sveikatą. Nėra abejonių, kad M. A. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2022-04-13 dėl S. G. gydymo pareiškė civilinį ieškinį 540,06 eurų sumai, tačiau 2022-04-14 Panevėžio teritorinė ligonių kasa su M. A. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kas laikytina kaltinamojo įsipareigojimu atlyginti žalą. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ką patvirtina nukentėjusiojo S. G. papildomos apklausos bei jo ir M. A. susitaikymo protokolų duomenys.

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, jog kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės M. A. veiksmuose nenustatė.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Šioje byloje, nors M. A. pripažino S. G. atžvilgiu atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, nei kaltinamojo parodymų turinys (kuriuose jis beje vis pabrėžė, kad nukentėjo ne tik nukentėjusysis, bet ir jis, akcentavo nukentėjusiojo netinkamus veiksmus jo atžvilgiu), nei kiti bylos duomenys, teismo nuomone, anaiptol nerodo nuoširdaus jo gailesčio. Todėl pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šiuo atveju nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-648/2019, 2K-377-489/2018 ir kt.).

Kaltinamojo M. A. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. M. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, niekur nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant didesnę nei šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, kartu skiriant įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika padaryta dar iki Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį 2022 m. vasario 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu M. A. paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, ją pakeičiant pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3) punkto a) papunktyje nurodytą santykį (trys viešųjų darbų valandos = viena laisvės apribojimo diena).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2022 m. vasario 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Kaip minėta, byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2022-04-13 dėl S. G. gydymo pareiškė civilinį ieškinį 540,06 eurų sumai, o 2022-04-14 Panevėžio teritorinė ligonių kasa su M. A. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi civilinio ieškinio reikalavimas perkeltas į minėtą susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo atlyginti žalą, šis susitarimas yra tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti dalį 2022 m. vasario 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu M. A. paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, ją pakeičiant pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3) punkto a) papunktyje nurodytą santykį ir paskirti M. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, neskiriant intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti pagal 2022 m. vasario 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti 2022-04-14 Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir M. A. sudarytą raštišką žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria M. A. įsipareigojo atlyginti 540,06 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties eurų 6 euro centų) žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui per 13 (trylika) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, po 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) (iki einamojo mėnesio paskutinės dienos), pirmos įmokos sumą – 48,06 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 6 euro centus) įsipareigojo sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

Išaiškinti M. A., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė