Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimo O. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

O. Š. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „Svetra“ vadove, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi ir tuo galimai padarė administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. Z. įmonė kreipėsi į teismą, prašydama patraukti UAB „Svetra“ vadovę O. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5000 iki 10 000 litų.

Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Vertinant pirmąją sąlygą – negalėjimą laiku atsisakyti su kreditoriais – teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tuo atveju, kai skolininkas ginčija piniginę prievolę kreditoriui, klausimas dėl reikalavimo dydžio ir fakto turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos kėlimo stadijoje, o bendra ieškinio teisenos tvarka, arba jau iškeltoje bankroto byloje, jeigu toks kreditorinis reikalavimas reiškiamas bylos procese (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614/2010). Nagrinėjamuoju atveju, remdamasi informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog tarp šalių kilo ginčai tiek dėl krovinio pervežimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Radviliškio rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-953-767/2011), tiek dėl A. Z. įmonės reikalavimo sumokėti skolą pagrįstumo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-81-728/2012). Dėl šių priežasčių, iki kol nėra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo, spręstina, kad A. Z. įmonės reikalavimas UAB „Svetra“ 10 461,98 Lt sumai taip pat yra ginčytinas, nes kilęs iš teisminio ginčo objektu esančių 2009 m. liepos 10 d. krovinio vežimo sutarties Nr. 2009/08, CMR važtaraščių 0495440, 0581098, PVM sąskaitos faktūros GCB Nr.0001233.

Kita vertus, apeliantas mano, kad byla turi būti grąžinta apylinkės teismui, kad būtų įvertinta įmonės finansinė padėtis. Tačiau iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-3995-258/2011 pagal ieškovo A. Z. įmonės skundą atsakovui UAB „Svetra“ vertino įmonės mokumą. Minėtoje byloje teismas nenustatė UAB „SveTra“ nemokumo. Be to konstatuota, jog įmonė yra aktyviai veikianti, kas matyti iš pardavimų žurnalo, įmonė neturi įsiskolinimų nei darbuotojams, nei biudžetui, nei VSDFV. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Ši apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl minėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai iš naujo neturi būti įrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.).

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Z. įmonės apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimą O. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.