Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-6-269/2016, kurioje pareiškėja A. T. prašo panaikinti VDAI 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 3R-344(2.13-1) ir grąžinti bylą VDAI nagrinėti iš naujo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-269/2016 ir šioje administracinėje byloje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Be to, teismas pažymėjo, kad Specialiajai teisėjų kolegijai konstatavus, jog pareiškėjos reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-4699-643/2016 priimtą pareiškėjos skundą yra pagrindas palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 103 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjos reikalavimai bus išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Dėl prašymo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį teismas nurodė, kad ABTĮ 42 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, tačiau įstatyme nėra įtvirtinta galimybė susigrąžinti žyminį mokestį, kai skundas paliekamas nenagrinėtu, teismui konstatavus, kad jis paduotas pakartotinai.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-269/2016 ir šioje administracinėje byloje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, bei atsisakė grąžinti pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nesutinka tuo aspektu, kad jai nebuvo grąžintas žyminis mokestis ir nurodo, kad būtų skundo atsisakiusi.

Pastaruoju pareiškėjos nurodytu aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 52 straipsnį, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, t. y. tol, kol teismas pareiškėjo skundo nėra priėmęs. Pirmosios instancijos teismui nutartimi priėmus skundą nagrinėti, pareiškėjas turi teisę skundo atsisakyti, tačiau tokiu atveju, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies reguliavimu, sumokėtas žyminis mokestis nėra grąžinamas.

Pasisakant dėl teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis nagrinėjamu atveju turėjo būti išspręstas klausimas dėl pareiškėjos skundo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į specifines byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Pareiškėja su skundu 2015 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VDAI 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 3R-344(2.13-1) ir įpareigoti VDAI per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti jos 2015 m. spalio 5 d. skundą.

Pareiškėja su skundu 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikšdama analogiškus reikalavimus (byla perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, bylos Nr. II-6-269/2016).

Vilniaus rajono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegija, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-81/2016 nuspręsta, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl grąžinta Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu (2016 m. spalio 20 d. nutartyje klaidingai nurodytas ABTĮ 103 str. 3 p.), o sumokėtą žyminį mokestį atsisakytina grąžinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi specifines bylos faktines aplinkybes, su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu situacijos vertinimu sutinka.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju Specialiosios teisėjų kolegijos byloje nuspręsta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vilniaus rajono apylinkės teisme inicijuota byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, laikytina, kad abiejuose teismuose pradėta ta pati byla tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo, todėl tolesnis šios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra negalimas, o sprendimas turi būti priimamas Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-269/2016.

Apibendrinant nurodytus motyvus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai pritaikytas ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme neturėjo būti priimtas, kadangi bylos rūšinio teismingumo klausimas gali kilti ir skundą priėmus nagrinėti. Tokiu atveju, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsniu, turėtų būti kreipiamasi į Specialiąją teisėjų kolegija ir šiai teisėjų kolegijai priėmus atitinkamą sprendimą (bendrąja prasme), byla persiunčiama pagal teismingumą.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pati beveik tuo pačiu metu kreipėsi į 2 skirtingų kompetencijų teismus, persiųsti bylos pagal rūšinį teismingumą nebeliko pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties pagrindas – ABTĮ 103 straipsnio 4 dalis – savo esme neprieštarauja ABTĮ 21 straipsnio 1 daliai, pagal kurią „byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą“.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina atvejus, kada sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami. Šios teisės normos dispozicijoje neįtraukta situacija, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ir tais atvejais, kai skundas paliekamas nenagrinėtas dėl to, jog teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina pareiškėja, nelaikytina teisės spraga. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio paskirtis – dalį teisingumo vykdymo išlaidų perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems suinteresuotumą bylos baigtimi (šiuo aspektu žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1774-186/2015). Pareiškėjai sąžiningai įgyvendinant savo teises ir kreipsusis teisminės gynybos į vieną teismą, jos byla, esant pagrindui, būtų perduota pagal teismingumą tinkamam teismui kartu su sumokėtu žyminiu mokesčiu ir būtų sprendžiamas šio mokesčio permokos ar nepriemokos klausimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė skundus dviem skirtingų kompetencijų teismams dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl jos patirtos išlaidos sumokant žyminį mokestį laikytinos adekvačiu atlyginimu teismui už procesinius veiksmus nagrinėjant pareiškėjos skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.