Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-402-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00863-2019- Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-3555-431/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl pagal vykdomuosius įrašus išieškomų sumų sumažinimo, tretieji asmenys notarė D. J., bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „SNORAS“, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sumažinti pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220 atsakovės (bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ buvo pakeistas teisių perėmėju UAB „Intrum Lietuva“) iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškomos skolos dydį nuo 2 697 371,84 Eur iki 2 502 742,57 Eur, sumažinant išieškomų palūkanų dydį nuo 216 820,07 Eur iki 184 979,43 Eur, o išieškomų delspinigių dydį nuo 253 926,46 Eur iki 91 137,76 Eur, atitinkamai sumažinti Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2015 m. sausio 2 d. išduoto vykdomojo įrašo, kurio notarinio registro Nr. DJ-8, ir 2015 m. sausio 2 d. tos pačios notarės išduoto vykdomojo įrašo, kurio notarinio registro Nr. DJ-10, iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškomo skolinio įsipareigojimo sumą nuo 2 697 371,84 Eur iki 2 502 742,57 Eur, iš jų palūkanų sumą sumažinant nuo 216 820,07 Eur iki 184 979,43 Eur, o delspinigių sumą nuo 253 926,46 Eur iki 91 137,76 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė atsakovei UAB „Intrum Lietuva“ 1 836,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. 3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė sumažinti pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220 atsakovės UAB „Intrum Lietuva“ (UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teisių perėmėjas) iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškomos skolos dydį nuo 2 697 371,84 Eur iki 2 502 742,57 Eur, sumažinant išieškomų palūkanų dydį nuo 216 820,07 Eur iki 184 979,43 Eur, o išieškomų delspinigių dydį nuo 253 926,46 Eur iki 91 137,76 Eur, atitinkamai šias sumas sumažinant ir Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2017 m. sausio 2 d. išduotuose vykdomuosiuose įrašuose, kurių notarinio registro Nr. DJ-8 ir Nr. DJ-10. 4. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1580-430/2019 pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BAB bankas „Snoras“, Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J., kurioje ieškovė prašė sumažinti atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220 iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalautą negrąžinto kredito sumą iki 125 268,32 Eur, palūkanas iki 24 225,06 Eur, delspinigius iki 0 Eur, atliekant atitinkamus notarės D. J. 2017 m. sausio 2 d. išduotų vykdomųjų įrašų, notarinio registro Nr. DJ-8 ir Nr. DJ-10, pakeitimus, ir pripažinti ieškovę pilnai atsiskaičiusia su atsakove. 5. Teismas nustatė, kad tiek nagrinėjamoje, tiek jau išnagrinėtoje byloje bylos šalys ir tretieji asmenys sutampa. Abiejose bylose ieškovė siekia to paties materialinio rezultato – sumažinti notarės D. J. vykdomuosiuose įrašuose nurodytą sumą. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašoma sumažinti prievolės dydį, t. y. kreditoriaus prašomų sumokėti palūkanų bei delspinigių sumą. Tuo tarpu išnagrinėtoje byloje reikalaujama sumažinti kreditoriaus reikalaujamų sumų dydį ir pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiskaičiusiu su kreditoriumi. Abiejose bylose pareikštais ieškiniais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siekia įrodyti, jog kreditoriaus reikalaujamos sumos iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra per didelės, o notarė D. J., išduodama vykdomuosius įrašus, visiškai nevertino UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reiškiamų reikalavimų dydžio ir apimties tikrumo. Abiejose bylose ieškovė prašo įvertinti ir modifikuoti, t. y. sumažinti UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal vykdomuosius įrašus reikalaujamas sumas. 6. Abiejose bylose UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teikė ir reikalavimus grindė tapačiais įrodymais, t. y. kredito sutartimi, notarės D. J. 2016 m. gruodžio 7 d. pranešimu, vykdomaisiais įrašais, 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. liepos 22 d., 2016 m. spalio 24 d. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pranešimais dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Ieškovė į išnagrinėtą bylą buvo pateikusi mokėjimų suvestinę, kuria grindė atliktus mokėjimus kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal kredito sutartį. Mokėjimų suvestinė apėmė tiek pagrindinę prievolę, tiek šalutinę prievolę, t. y. palūkanų bei delspinigių mokėjimą. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teikti mokėjimai buvo išsamiai analizuoti ir dėl jų pasisakyta priimtame sprendime – teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir atmetė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimus. 7. Nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė vėl remiasi tais pačiais mokėjimais, dėl kurių jau yra priimtas sprendimas išnagrinėtoje byloje, todėl konstatavo, kad reikalavimai abiejose bylose grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, tik sumažinta reikalavimų apimtis. 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškimą paliko nenagrinėtą. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 9.1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė procesinės teisės normas. Nors šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 ginčo šalys ir tretieji asmenys sutampa, tačiau šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs kitoje civilinėje byloje ieškovės pareikšto ieškinio dalykui ir pagrindui. 9.2. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė reikalavo sumažinti pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220 atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškomas sumas, atitinkamai sumažinant išieškomo skolinio įsipareigojimo sumas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2015 m. sausio 2 d. išduotuose vykdomuosiuose įrašuose, notarinio registro Nr. DJ-8 ir Nr. DJ-10, tačiau reikalavimų sumos yra skirtingos. Šioje civilinėje byloje nebuvo reikalaujama sumažinti pagrindinės skolos sumą, o civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 buvo prašoma sumažinti ir pagrindinės skolos sumą. Reikalaujamų sumažinti palūkanų ir delspinigių sumos abiejuose civilinėse bylose skiriasi. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė sumažinti išieškomų palūkanų dydį nuo 216 820,07 Eur iki 184 979,43 Eur, o išieškomų delspinigių dydį nuo 253 926,46 Eur iki 91 137,76 Eur, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 ieškovė patikslintu ieškiniu prašė sumažinti išieškomų palūkanų dydį iki 24 225,06 Eur, o išieškomų delspinigių dydį iki 0 Eur. 9.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas abiejuose bylose grindžiamas tais pačiais įrodymais. 9.4. Civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 ieškinio reikalavimas (pagal patikslintą ieškinį) buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė pagal kredito sutartį gavo 3 243 744,21 Eur, o sutarties galiojimo metu sumokėjo bankui 3 118 475,89 Eur įmokų. Ieškovė buvo negrąžinusi 125 268,32 Eur kredito ir nesumokėjusi 413 769,63 Eur palūkanų. Įvertinus tai, kad atsakovė (UAB „Baltijos kredito sprendimai“) iš antstolio gavo 389 544,57 Eur sumą, kuri buvo gauta paskirstant iš 2018 m. birželio 27 d. paskelbtų varžytinių dalyvio gautą mokestį, todėl turi būti mažinama ieškovei priskaičiuota palūkanų suma iki 24 225 06 Eur. Delspinigių sumos sumažinimą vykdomuosiuose raštuose ieškovė grindė tuo, kad nėra pagrindo ją pripažinti netinkamai įvykdžiusia iš sutarties kylančias prievoles, nes bankas buvo nurodęs, kad ieškovė privalo sustabdyti savo prievolių vykdymą, todėl reikalavimas ieškovei mokėti delspinigius už įsipareigojimų nevykdymą, atliktą paties banko nurodymu, laikytinas visiškai nepagrįstu. Civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 reikalavimas sumažinti pagal kredito sutartį išieškomas sumas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė yra sumokėjusi sumas, kurios nurodytos notaro išduotuose vykdomuosiuose įrašuose, t. y. ieškovė yra iš dalies įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį – įvykdžiusi pagrindinę prievolę ir iš dalies yra įvykdžiusi šalutinę prievolę. 9.5. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė pateikdama prašymą notarui dėl vykdomųjų įrašų išdavimo iš ieškovės prašė išieškoti per dideles palūkanų ir delspinigių sumas, t. y. atsakovė neteisingai paskaičiavo pagal kredito sutartį priskaičiuotas palūkanas ir prašo išieškoti delspinigius už ilgesnį nei įstatyme nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties laikotarpį. Ieškovė vadovavosi atsakovo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 kartu su atsiliepimu į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį pateiktame priede „Pažyma apie gautus mokėjimus iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220“ esančia informacija apie tai, kaip bankas įskaitė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktus mokėjimus pagal kredito sutartį, dengiant pagrindinę skolą, palūkanas ir delspinigius. Civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 ieškovė, teikdama pradinį ir patikslintą ieškinį, nurodyta pažyma nesivadovavo ir joje atliktų paskaičiavimų neginčijo. 10. Atsakovė UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir konstatavo, kad ieškinys, pareikštas šioje byloje, yra tapatus ieškiniui, kurį ieškovė pareiškė civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019. Tiek šioje, tiek jau nagrinėtoje civilinėje byloje sutampa pareikštų ieškinių šalys, ieškinių dalykas bei pagrindas. 10.2. Šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma sumažinti UAB „Intrum Lietuva“ šalutinės prievolės dydį, t. y. UAB „Intrum Lietuva“ prašomų sumokėti palūkanų ir delspinigių sumą. Tuo tarpu anksčiau nagrinėtoje byloje reikalaujama sumažinti UAB „Intrum Lietuva“ reikalaujamų sumų dydį ir pripažinti ieškovę atsiskaičiusia su UAB „Intrum Lietuva“, o UAB „Intrum Lietuva“ dar ir likusia skolinga ieškovei. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šios ir jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1580-430/2019 pareikšto ieškinio pagrindai yra panašūs, o ne tapatūs. Tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė jokių šią poziciją pagrindžiančių duomenų. Abiejose bylose ieškovė siekia įrodyti, kad UAB „Intrum Lietuva“ iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalaujamų sumokėti palūkanų bei delspinigių dydis yra per didelis ir kad išduodama vykdomuosius įrašus notarė D. J. visiškai nevertino UAB „Intrum Lietuva“ reiškiamų reikalavimų dydžio ir apimties tikrumo. Abiejose bylose ieškovė teikė ir reikalavimus grindė tapačiais įrodymais, t. y. kredito sutartimi, notarės D. J. 2016 m. gruodžio 7 d. pranešimu, vykdomaisiais įrašais, 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. liepos 22 d., 2016 m. spalio 24 d. UAB „Intrum Lietuva“ pranešimais dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Taigi reikalavimai abiejose bylose buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. 10.3. Ieškovė nurodo, kad šioje byloje ji be kitų įrodymų remiasi ir UAB „Intrum Lietuva“ 2019 m. vasario 15 d. pažyma, kuria nesirėmė ankstesnėje byloje. Šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas ir jokiu būdu neįrodo jos pozicijos. Priešingai, ieškovės minima 2019 m. vasario 25 d. UAB „Intrum Lietuva“ pažyma buvo analizuota nagrinėjant bylą Nr. e2-1580-430/2019, dėl jos turinio UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasisakė teismo posėdžio metu, ji buvo aptarta ir teismo 2019 m. balandžio 10 d. priimtame sprendime. Šioje byloje ieškovė vėl remiasi tais pačiais mokėjimais, kurie buvo analizuoti byloje Nr. e2-1580-430/2019 ir dėl kurių jau yra priimtas sprendimas. Tik šioje byloje ieškovė atsirinko mokėjimų dalį, susijusią su delspinigiais bei palūkanomis. 10.4. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad sutampa ieškinių dalykas. Iškovė tiek ieškiniu šioje byloje, tiek ieškiniu išnagrinėtoje byloje, siekia to paties rezultato – įrodyti, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola atsakovei yra mažesnė, nei yra nurodyta notarės D. J. vykdomuosiuose įrašuose. Jeigu byloje Nr. e2-1580-430/2019 ieškovė prašė pripažinti ją visiškai atsiskaičiusia su atsakove, tai šioje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo pripažinti, kad atsakovės reikalaujamų palūkanų bei delspinigių dydis yra mažesnis. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). 12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. 14. Pažymėtina, kad civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti užbaigiama nepriėmus sprendimo. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi paliekant ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. 15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis, 2) ieškinio dalyką ir 3) pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). 16. Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios. Tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 ieškovas – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atsakovas – UAB „Intrum Lietuva“, tretieji asmenys – notarė D. J. ir BAB bankas „SNORAS“. 17. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo (ne)tapatumo. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatus kitoje civilinėje byloje ieškovės pareikšto ieškinio dalykui ir pagrindui. 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. 19. Nustatyta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 pateiktu patikslintu ieškiniu apeliantė prašė sumažinti kredito sumą, palūkanas ir delspinigius ir laikyti ją atsiskaičiusia su atsakove, tuo tarpu šioje civilinėje byloje prašo sumažinti delspinigius ir palūkanas. Nors, kaip nurodo apeliantė, reikalaujamos sumažinti sumos ir skiriasi, tačiau abiejose bylose ieškovė iš esmės siekia to paties materialinio rezultato – sumažinti prievolės dydį, t. y. siekia įrodyti, kad kreditoriaus reikalaujamos sumos iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220 yra per didelės. Jeigu ieškinio dalyko tapatumas būtų vertinamas pagal apeliantės nurodomus argumentus, bet koks sumos pakeitimas turėtų būti traktuojamas kaip kitas ieškinio dalykas, o tai galėtų lemti visiškai absurdišką situaciją, kuomet šalis galėtų reikšti, o teismai turėtų nagrinėti neribotą skaičių ieškinių, kuriuose skiriasi tik prašoma priteisti ( ar – kaip šiuo atveju – prašoma sumažinti) suma. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliante, kad ieškinių dalykas šiuo atveju nėra tapatus. 20. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantės skundo argumentai dėl ieškinių pagrindo tapatumo iš dalies yra pagrįsti. 21. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 pateiktą patikslintą ieškinį ieškovė grindė tuo, kad sutarties galiojimo metu sumokėjo bankui 3 118 475,89 Eur įmokų (rėmėsi savo pateiktais buhalterinės apskaitos duomenimis, banko išrašais), taip pat tuo, kad atsakovė iš antstolio gavo 389 544,57 Eur, gautus paskirstant iš 2018 m. birželio 27 d. paskelbtų varžytynių dalyvio gautą mokestį, todėl šia suma turi būti mažinamos palūkanos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu apeliantė, remdamasi atsakovės jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2010 su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikta 2019 m. vasario 15 d. pažyma, kurioje pateikta informacija apie tai, kaip bankas įskaitė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktus mokėjimus pagal kredito sutartį, dengiant pagrindinę skolą, palūkanas ir delspinigius, reikalavimą mažinti palūkanas grindė tuo, kad atsakovė paskaičiavo per dideles sumas. Nors, apeliantės teigimu, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 atsakovo 2019 m. vasario 15 d. pažyma ji nesirėmė ir jos neginčijo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad paminėta atsakovės pažyma, vertinant ieškovei paskaičiuotų palūkanų dydį, buvo analizuota ir vertinta Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019. Taigi ginčas dalyje dėl atsakovės apskaičiuotų palūkanų dydžio buvo išspręstas, dėl jo priimtas sprendimas. Pažymėtina, kad rėmimasis įrodymais, kurie buvo pateikti prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje ir kurie buvo vertinti, o apeliantei apie jų buvimą buvo žinoma (nors jų ir neginčijo), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė šioje byloje nurodė naujas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateiktas ieškinys šioje dalyje dėl palūkanų yra tapatus ieškiniui, pateiktam civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019. 22. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ieškovės tiek šioje, tiek ir išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštus ieškinius, sutinka, kad ieškinį dalyje dėl delspinigių mažinimo apeliantė grindė visiškai kitomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019 pateiktą patikslintą ieškinį dalyje dėl delspinigių mažinimo apeliantė, remdamasi CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, grindė tuo, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes nėra pagrindo pripažinti ją netinkamai vykdžiusia prievolę. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje delspinigiams prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą. Pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paminėtomis aplinkybėmis nesirėmė ir taikyti delspinigiams senaties termino neprašė, todėl ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, jų dydžio senaties termino taikymo aspektu nevertino, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų netaikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad šio ieškinio pagrindas dalyje dėl delspinigių yra tapatus ieškiniui, pareikštam Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019, todėl skundžiama teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą dalyje dėl delspinigių mažinimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina teismui nagrinėti iš esmės. 23. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas dėl delspinigių dydžio grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti ne visa apimtimi. 24. Nustatyta, kad ieškovei buvo apskaičiuoti 253 926,45 Eur delspinigiai: 208 924,49 Eur delspinigiai už pavėluotai grąžintą kreditą ir 45 001,96 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas. Apeliantė, prašydama taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą, nurodo, kad nuo negrąžinto 2 226 625,31 Eur kredito turi būti skaičiuojami ne atsakovės 2019 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyti delspinigiai, o 76 029,52 Eur, o nuo negrąžintų palūkanų ne 45 001,96 Eur, o 15 108,24 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė delspinigius už negrąžintas palūkanas už 6 mėnesių senaties terminą skaičiavo nuo 184 979,43 Eur, t. y. nuo prašytos sumažinti palūkanų sumos. Minėta, kad ginčas dėl palūkanų dydžio buvo spręstas civilinėje byloje Nr. e2-1580-430/2019, dėl to 2019 m. balandžio 10 d. priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškiniai šioje dalyje yra tapatūs, todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų mažinimo pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dalyje dėl delspinigių dydžio pagrįstumo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, turėtų vertinti jų dydį, apskaičiuotą už negrąžintą 2 226 624,31 Eur kreditą, o dalyje už negrąžintas palūkanas ne nuo apelianto nurodytos 184 979,43 Eur sumos, o nuo 216 820,07 Eur. 25. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio pagrindo tapatumą dalyje dėl delspinigių mažinimo, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai šioje dalyje nustatė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindo egzistavimą. 26. Atsakovė UAB „Intrum Lietuva“ pateikė prašymą priteisti 815,54 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą. Kadangi apeliantės atskirasis skundas patenkintas iš dalies, o skundžiama nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą dalyje dėl delspinigių mažinimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu naikinama ir byla šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nutaria : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu dalyje dėl delspinigių mažinimo nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punktą, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Teisėja Rasa Gudžiūnienė