- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- 2-314-839/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00081-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Ona Vitartienė
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovei advokatei Onai Vitartienei, institucijos, teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, nedalyvaujant atsakovui L. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui L. B., institucijai, teikiančiai išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo L. B. valdžią jo vaikų G. B. ir D. B. atžvilgiu.
Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad 2008 m. spalio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės santuoka su L. B. nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ja, vaikų motina. Vaikams iki jų pilnametystės priteistas išlaikymas iš atsakovo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo pervesta 162,26 Lt, o įsiskolinimas 2009-12-01 yra 8937,74 Lt. 2009 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu L. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį nubaustas septyneriems metams laisvės atėmimo. Ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su vienerių metų laisvės atėmimo bausme, L. B. paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta jam galutinę subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Atsakovas, būdamas laisvėje nuolat girtavo, nesirūpino vaikais, vengė juos auklėti, prieš ieškovę, jos dukrą naudojo ir naudoja psichologinį smurtą. Tokiu savo elgesiu atsakovas daro žalingą įtaką vaikams, jie jo bijo. Netinkamą atsakovo elgesį vaikų atžvilgiu patvirtina 2008 m. spalio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendime ir 2009 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovas nustatytu laiku pateikė atsiliepimą (49-51 b.l.). Nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kada jo veiksmai būtų žalingi vaikams. Nurodė, kad vaikais domisi, rašė jiems laiškus, gali pervesti lėšų vaikų išlaikymui, tačiau nežinoma ieškovės sąskaita. Prašo ieškinį atmesti.
Institucija, teikianti išvadą - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (44-45, 97-98 b.l.). Atstovė nurodė, kad institucija išvadą palaiko, prašo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią, nes tėvo elgesys ir veiksmai turi neigiamą įtaką vaikams, ypač dukrai G. B..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo L. B. ir ieškovės R. M. vaikai (8, 9 b.l.). Santuoka tarp šalių nutraukta 2008 m. spalio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu dėl atsakovo kaltės ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (10-24 b.l.). Atsakovas 2009 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį nubaustas septyneriems metams laisvės atėmimo. Ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su vienerių metų laisvės atėmimo bausme, L. B. paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, ir jam nustatyta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose (27-32 b.l.).
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Atsakovas, būdamas vaikų tėvu, t.y. vienodai su motina atsakingas už vaikų auklėjimą, taip pat ir už socialiai saugios aplinkos jiems sudarymą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo elgesys daro nepataisomą žalą dukters ir sūnaus sveikatai. Iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2010-05-10 išvados (97, 98 b.l.), ieškovės paaiškinimų (88 b.l.), G. B. sveikatos kortelės istorijos (102-108 b.l.), liudytojos Utenos PSPC vaikų psichiatrės R. D. paaiškinimų (88 b.l.) matyti, kad vien tik po pokalbio telefonu su tėvu dukra priversta lankytis pas gydytojus, jai sutrikęs miegas ir skiriami raminantys vaistai, ji bijo tėvo ir nori nuo jo pabėgti, bijo miegoti tamsoje. Vaiko būklės pagerėjimui būtina rami aplinka ir bet koks bendravimas ar susitikimas su tėvu mergaitės sveikatai sukeltų didesnių problemų. 2010-02-22 ir 2010-05-10 Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodyta, kad atsakovas su sūnumi Domantu nebendrauja (44-45, 97-98 b.l.). Įrodymų, kad atsakovas siektų atstatyti vaiko ir tėvo ryšį tarp savęs ir Domanto byloje nėra. Sūnus D. yra mažametis ir gyvena kartu su motina bei seserimi, todėl jų patiriami stresai ir elgesys turi įtakos ir jam.
Atsakovas L. B. teigia, kad rūpinasi vaikais, siuntė jiems atvirukus, tačiau nepateikė jokių tokius faktus buvus galinčių patvirtinti įrodymų. Atsakovas teigia, jog turi lėšų ir gali jas skirti vaikų išlaikymui, tačiau nepateikia jokių duomenų nei kiek, nei kur jas turi. Nurodyta priežastis, kad yra nežinoma sąskaita kur pervesti pinigus, laikytina nepagrįsta, nes yra kitų būdų mokėjimui atlikti (per antstolius, pašto perlaidos ir pan.). Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas siekia panaikinti vaikus traumuojančias aplinkybes, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas elgiasi prieš vaikų interesus augti saugioje ir darnioje aplinkoje bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, tai patvirtina aplinkybė, kad 2010-01-14 Utenos rajono prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 145 str. 1 d. dėl atsakovo grasinimų ieškovei ir jos artimiesiems giminaičiams (96 b.l.).
Iš byloje esančių duomenų, t.y. 2008-05-06 ieškovės pareiškimo Vaikų teisių apsaugos skyriui (76 b.l.), 2008 m. spalio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės (10-24 b.l.), 2009 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje (27-32 b.l.), nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad atsakovo elgesys vaikų, jų artimųjų atžvilgiu, net ir jam esant laisvės atėmimo vietoje, nepasikeitė.
2008 m. spalio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad ieškovė išsikėlė gyventi skyrium nuo atsakovo dėl jo smurto jos atžilgiu. Atsakovas VSDFV duomenimis (137-138 b.l., t.1, 83-90 b.l., t.2), santuokos laikotarpiu dirbo įvairiose darbovietėse ( N. J. įmonėje „Asneka“, UAB „Mavylė“, AB „Lietuvos kuras“, UAB „Luktarna“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Advitas“, AB „Utenos trikotažas“, iš kur atleistas LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t.y. dėl atsakovo kaltės, UAB „MJ statyba“), šiais darbo laikotarpiais yra gavęs darbinių pajamų: 2004 m. nedirbo ir pajamų negavo, 2005 m. - 1.931,40 Lt, 2006 m. - 7.135,84 Lt, 2007 m. – 5.542,25 Lt, 2008 m. – 1.580,52 Lt. Minėtame teismo sprendime nustatyta, kad pagal antstolės duomenimis atsakovo skola vaikų išlaikymui 2008-05-01 yra 1749,20 Lt. Nagrinėjamoje byloje anstolės duomenis 2009-12-01 skola yra 8937,74 Lt (26 b.l.). Taip pat minėtame teismo sprendime nustatyta, kad Utenos rajono PK duomenimis (11-14 b.l., t.2), atsakovas buvo baustas administracine tvarka: 2007-01-13 už tai, kad vairavo, kai tokia teisė buvo atimta, buvo nubaustas 1.900,00 Lt bauda, baudos mokėjimas išdėstytas, 2006-07-06 už tai, kad vairavo, kai tokia teisė buvo atimta, buvo nubaustas 1.800,00 Lt bauda, baudos mokėjimas išdėstytas, 2005-08-07 už tai, kad vairavo, kai tokia teisė buvo atimta, buvo nubaustas 1.700,00 Lt, atlikti viešieji darbai, 2005-02-15 už tai, kad vairavo neblaivus, buvo nubaustas 1.850,00 Lt bauda, jam atimta teisės vairuoti, atlikti viešieji darbai. Tai įrodo, kad atsakovas, net ir būdamas laisvėje, ne tik nepaisė įstatymų reikalavimų, bet ir neveikė šeimos interesais. Pažymėtina, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio 2008 m. spalio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, jam kaip tėvui, su vaikais buvo leista matytis tik kartu dalyvaujant vaikų motinai (10-24 b.l.).
Atsakovo prašomi apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, kad atsakovas siekia pakeisti savo elgesį, atstatyti tėvo ir vaikų socialinį - dvasinį ryšį. Duomenų, jog atsakovas serga psichine liga, asmenybės sutrikimu byloje nėra, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes jis laikytinas kaltu dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo.
Iš bylos duomenų konstatuotina, jog vaikai yra patyrę emocinį stresą dėl tėvo agresijos šeimoje, neturi ryšio su tėvu, jaučia jam baimę, nerimą dėl jo elgesio, kas neigiamai įtakoja vaikų psichinę sveikatą.
Įvertinant nurodytas aplinkybes, laikytina, kad yra pakankamas pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią, vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nepaliekant teisės su jais matytis, nes atsakovas netinkamai elgdamasis su kitais šeimos nariais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi savo amoraliu elgesiu, piktnaudžiauja tėvo valdžia priešingai vaikų interesams, nesirūpina vaikais ir nėra pagrįstų duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 1, 2, 3 d.).
Atsakovui minėtų vaikų atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (LR CK 3.180 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str.).
Tenkinant ieškinį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 27,25 Lt, ieškovės naudai 134 Lt žyminio mokesčio ir su jo sumokėjimu susijusių išlaidų (6 b.l.) už ieškinio reikalavimą apriboti tėvo valdžią (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nepaliekant atsakovui teisės su jais matytis.
Priteisti iš atsakovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M. naudai 134 Lt žyminio mokesčio ir su jo sumokėjimu susijusių išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 27,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.