- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- I-3068-243/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01796-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A.M. skundu nurodo, jog atskirais laikotarpiais nuo 2015-04-16 iki 2016-05-20 buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje sąlygomis, žeminančiomis jo orumą, sukeliančiomis papildomų išgyvenimų, intensyviai viršijančiomis kalinimui būdingus suvaržymus ir prilygstančiomis kankinimui. Pareiškėjo teigimu, 65 paras buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus 5 kv.m. ploto reikalavimų neįskaitant baldų, bei 91 parą neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Nurodo, jog kamerų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, byrėjo tinkas, luposi dažai, kamerose buvo labai drėgna, patalynė ir drabužiai buvo šlapi, neveikė vėdinimo sistemos, todėl vėdino kameras atidarydamas langus, tačiau vasarą buvo nepakeliamai karšta, trūko apšvietimo, nes kameros įrengtos rūsyje, kameros Nr. 2 grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga, šioje kameroje buvo šalta 2015 metų spalio mėnesį, visose kamerose buvo kitokių smulkių higienos normų neatitikimų, pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose nudaužytos plytelės, tose vietose kaupėsi nešvarumai, mikrobai, baldai surūdiję, atsilupusiais dažais, todėl prie jų prisilietęs išsipurvindavo drabužius, kuriuos turėjo skalbti dažniau nei įprasta, iš rozečių kyšojo atviri laidai, iš sanitarinių mazgų sklisdavo smarvė. Taip pat teigia, jog kameroje Nr. 2 nuolat užsikimšdavo tualetas, tai sukeldavo papildomų rūpesčių, prašydavo pareigūnų pompos ir buvo priverstas dirbti santechniku 2015 metų spalio 17 ir 18 dienomis, o už šį darbą jam nebuvo atlyginama. Teigia, jog nuolat sirgo peršalimo ligomis, nuo nuolatinio oro trūkumo skaudėdavo galvą, nuo per didelės drėgmės sirgo kvėpavimo takų ligomis, slogavo. Nurodo, jog serga nepagydomomis ligomis (ŽIV ir hepatitu B), o Klaipėdos apskrities VPK areštinėje dirbančios slaugytojos negalėjo jam suteikti tinkamo gydymo, tik būtinąją pirmąją pagalbą, todėl nebuvo užtikrintas pilnavertis ir kokybiškas gydymas. Teigia, jog atvykęs į areštinę 2015-11-10, 2015-12-07, 2016-01-12 negavo karštos vakarienės ir liko alkanas, tačiau pasiskundus areštinės viršininkui kitos dienos pietums jam buvo duodama didesnė porcija karšto maisto. Pareiškėjo teigimu, tai neatleidžia valstybės nuo pareigos rūpintis etapuojamais asmenimis, o dėl minėtų ligų patyrė papildomus sunkumus ir nepatogumus, t.y. negavęs karštos vakarienės dėl alkio jautė pilvo skausmus, silpnumą, negalėjo užmigti. Taip pat nurodo, jog 2016 metais laikytas naujosiose Klaipėdos apskrities VPK areštinės patalpose kamerose Nr. 11 ir 2, kuriose nubuvo įrengtas radijo taškas, kuris jam būtinas, nes neturi artimųjų, kurie galėtų jam perduoti radijo imtuvą, televizorių ar spaudą, neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, dėl to jautėsi nesaugus. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinėje būdavo laikomas po 15 parų be teisinio pagrindo, su juo nebūdavo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nevykdavo teismo posėdžiai, tačiau jis nebūdavo vežamas atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Teigia, jog nepagrįstai jį laikant areštinėje jis negalėjo naudotis teisėmis, kurias turėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t.y. negalėjo dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, tris kartus per savaitę gauti ir skaityti spaudą, kiekvieną dieną naudotis biblioteka, bendrauti su psichologais ir socialiniais darbuotojais, dalyvauti elgesio korekcijos programoje, naudotis sporto sale, žaisti krepšinį ir stalo tenisą, sportuoti už kameros ribų ir laisvai judėti, taip pat gauti tinkamą gydymą, koks jam būdavo suteikiamas šiame izoliatoriuje. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai jį laikant areštinėje po 15 parų ir kitų nurodytų pažeidimų, jis patyrė ne tik fizinius nepatogumus, bet ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, nes sumažėjo bendravimo galimybės dėl negalėjimo naudotis Šiaulių tardymo izoliatoriuje turimomis teisėmis. Teigia, jog patirti išgyvenimai ir sunkumai ženkliai viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus suvaržymus. Taip pat teigia, jog laikotarpiu nuo 2015-04-28 iki 2015-05-13 areštinėje laikytas 16 parų, nes buvo suimtas naktį, todėl mano, jog laikymo areštinėje laiką reikia skaičiuoti valandomis, o tai sudarytų 16 parų. Pažymi, jog atsakovė neteisingai nurodo jo laikymo areštinėje pradžią, t.y. jis laikytas nuo 2015-04-16, o ne nuo 2015-04-28. Teigia, jog gyvendamas tokiomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000,00 Eur (b.l. 4-12, 57-64).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Areštinių veiklos taisyklių 80 punktą vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau 5 kv.m. gyvenamojo ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą plotą neįskaičiuojamas). Pripažįsta, jog 59 paras iš pareiškėjo areštinėje praleistų 192 parų galėjo būti itin nežymiai neužtikrintas 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimas, tačiau tokio neatitikimo pajusti neįmanoma ir jis negalėjo sukelti papildomų nepatogumų, o kitais laikotarpiais pareiškėjui teko gerokai didesnis plotas nei minimalus. Teigia, jog pareiškėjas areštinėje atskirais laikotarpiais laikytas ne ilgiau nei 15 parų, nes buvo reikalingas ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu, ir Suėmimo vykdymo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nėra pažeisti. Pažymi, jog pareiškėjas dėl jo laikymo areštinėje termino ir kitų jo laikymo sąlygų nėra reiškęs nusiskundimų. Pareiškėjo laikymo areštinėje metu 2015-03-30 ir 2015-10-02 atlikti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimai, pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko higienos normų reikalavimus, pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie užsikimšusius unitazus nėra žinomos, o visi gedimai nedelsiant šalinami. Pažymi, jog areštinėje laikomi asmenys patys tyčia niokoja patalpas, nors vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių 9.2, 9.4 punktais privalo palaikyti švarą ir tvarką kamerose, tausoti inventorių. Nurodo, jog teisės aktai nenumato vidinio ryšio sistemos (aliarminio iškvietimo) ir radijo taškų įrengimo areštinėje. Taip pat nurodo, jog pareiškėjas 28 kartus kreipėsi į slaugytojas dėl įvairių nusiskundimų, kurių dauguma susijusi dėl ilgalaikio narkotinių medžiagų vartojimo, pareiškėjui buvo teikiamas gydymas vaistais. Nurodo, jog vakarienė areštinėje tiekiama nuo 17 iki 18 val., kurią jis gaudavo pagal patvirtintą valgiaraštį. Pažymi, jog pareiškėjas laisvėje neturėjo gyvenamosios vietos, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, o jį sulaikius sudarytos geresnės sąlygos, nes jis turi gyvenamąją vietą, gauna maitinimą ir medicininę pagalbą bei kitas paslaugas. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas daugiau nei 13 kartų teistas, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl areštinės sąlygos jam buvo žinomos ir negalėjo sukelti skunde nurodytų pasekmių, išgyvenimų ir nepatogumų, kurie būtų paveikę jo sveikatą. Pareiškėjas turėjo suvokti, jog dėl savo elgesio ir pasirinkto gyvenimo būdo patirs nepatogumų ir suvaržymų, kuriuos sukelia bausmė. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į teisingumo ir sąžiningumo principus priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais nusikaltusiems asmenims yra diskriminuojami dori piliečiai, nedarantys nusikaltimų, prisidedantys prie gerovės valstybėje kūrimo. Be to, tai skatina dar didesnį visuomenės nepakantumą nusikaltusiems asmenims (b.l. 26-31).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išskiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.).
Pareiškėjas, jo teigimu, patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai taip pat dėl to, jog, jo teigimu, buvo nepagrįstai ilgai laikomas areštinėje. Nagrinėjamu atveju nustatant areštinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotą vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyresniojo specialisto 2016-09-02 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-16473 matyti, jog pareiškėjas areštinėje atskirais laikotarpiais laikytas nuo 2015-04-28 iki 2016-05-20 (b. l. 32-34). Pareiškėjui argumentuojant, jog išrašas iš jo medicininės kortelės įrodo, kad jis laikytas areštinėje nuo 2015-04-16, pažymėtina, jog paties pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės paneigia šį jo teiginį. Skunde pareiškėjas nurodo, jog buvo sulaikytas 2015-04-28 ir nors asmens kortelės išraše pažymėta, jog pareiškėjas apžiūrėtas 2015-04-16 8.33 val., teismo vertinimu, atsižvelgiant į išraše pažymėtų pareiškėjo apžiūrų chronologinės sekos darytina išvada, jog padaryta klaida nurodant apžiūros datą 2015-04-16, kuri teismo vertinimu, turėtų būti 2015-06-16 (b.l. 36-37). Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą nurodytomis aplinkybėmis, nes nėra pagrindo matyti, jog pareigūnas turėjo interesą nurodyti neteisingas aplinkybes.
Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas pažeidžiant nustatytą 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimą (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą) laikytas: nuo 2015-04-28 iki 2015-04-29 kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,21 kv.m. ploto, nuo 2015-04-29 iki 2015-05-06 kameroje Nr. 23, kurioje vienam asmeniui teko 4,95 kv.m. ploto, nuo 2015-05-06 iki 2015-05-13 kameroje Nr. 22, kurioje vienam asmeniui teko 3,84 kv.m. ploto, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-17 kameroje Nr. 23, kurioje vienam asmeniui teko 4,95 kv.m. ploto, nuo 2015-07-27 iki 2015-07-31 kameroje Nr. 38, kurioje vienam asmeniui teko 4,89 kv.m. ploto, nuo 2015-10-14 iki 2015-10-16 kameroje Nr. 35, kurioje vienam asmeniui teko 4,97 kv.m. ploto, nuo 2015-10-16 iki 2015-10-20 kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,21 kv.m. ploto, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-29 kameroje Nr. 38, kurioje vienam asmeniui teko 4,89 kv.m. ploto, nuo 2015-11-21 iki 2015-11-25 kameroje Nr. 34, kurioje vienam asmeniui teko 4,49 kv.m. ploto, nuo 2015-12-07 iki 2015-12-22 kameroje Nr. 24, kurioje vienam asmeniui teko 4,57 kv.m. ploto. Konstatuotina, jog pareiškėjas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą laikytas areštinėje iš viso 59 paras, iš kurių 7 paras šis pažeidimas, teismo vertinimu, buvo intensyvesnis, nes pareiškėjui tenkančio ploto norma sudarė 3,84 kv.m. ploto. Minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus. Tačiau tik 7 paras pažeidimas galėjo būti juntamas labiau, tuo tarpu, visą kitą laiką minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas itin nežymiai ir, teismo vertinimu, negalėjo sukelti pareiškėjui labiau juntamų nepatogumų.
Higienos reikalavimus, taikomus policijos areštinėms laikotarpiu, kuriuo buvo laikomas pareiškėjas, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), galiojusi iki 2015-11-01, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusi nuo 2015-11-01.
Iš byloje pateikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akto Nr. K3-98 matyti, kad 2015-03-30 atliktas areštinės kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39 patikrinimas ir jo metu nenustatyta oro temperatūros, oro judrumo, santykinės drėgmės reikalavimų neatitikimų. Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog visose kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, lovų čiužiniai nesuplyšę, švarūs, kamerose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per atidaromus skaidraus stiklo langus, kameros ir jų įrenginiai švarūs, pasivaikščiojimo kiemai išvalyti, atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, buitinių parazitų nepastebėta, dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją vykdo UAB „Kauno grūdai“, t.y. kameros atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, laikomi asmenys kartą per savaitę turi teisę nusiprausti duše pagal HN 37:2009 60 punkto reikalavimus, dušo patalpos sienos, grindys lygios, lengvai valomos, dezinfekuojamos, kamerose, dušinėje ant sienų ar lubų pelėsių nebuvo, pasivaikščiojimo kiemai išvalyti. Patikrinimo aktu konstatuota, jog dirbtinis apšvietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, tačiau tai nelaikytina pažeidimu, nes pagal 2 punktą šis reikalavimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (b.l. 39-42). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-02 atlikto patikrinimo ir 2015-10-08 surašyto patikrinimo akto Nr. K3-472 duomenys taip pat patvirtina, jog tikrintos areštinės kameros Nr. 14 ir 23 atitiko HN 37:2009 reikalavimus ir nepasitvirtino laikomų asmenų nusiskundimai, jog yra šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, yra pelėsis, čiužiniai smirdi ir pūva, išdraskytos rozetės, išdaužyta pertvara, skirianti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, nešvarūs langai ir pan. (b.l. 43-45). Patikrinimo akte nurodyta, jog sanitariniai mazgai įrengti pagal HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, atskirti nuo gyvenamosios patalpos 120-130 cm aukščio pertvara, juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, kanalizacija veikianti, smarvės ir tvaiko nesijaučia. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai ir nėra pagrindo manyti, kad sąlygos patikrintose kamerose ir kitose kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, galėjo iš esmės pasikeisti ar būti kitokios nei konstatuota patikrinimo aktuose.
Pareiškėjui argumentuojant, jog areštinėje nepagrįstai laikytas po 15 parų, o nuo 2015-04-28 iki 2015-05-13 16 parų, nes buvo sulaikytas naktį iš 2015 metų balandžio 27 dienos į 28 dieną, pažymėtina, jog vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01 bei nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01) asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jis be teisinio pagrindo buvo laikomas areštinėje po 15 parų. Toks terminas nustatytas įstatymu ir iš bylos duomenų matyti, kad jis nebuvo pažeistas. Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, jog skaičiuojant valandomis nuo 2015-04-28 iki 2015-05-13 jis areštinėje laikytas 16 parų, nes buvo sulaikytas naktį iš 2015 metų balandžio 27 dienos į 28 dieną. Iš minėtos teisės normos matyti, jog suėmimo terminas skaičiuojamas paromis, o ne valandomis. Konstatavus, jog pareiškėjas teisėtai laikytas areštinėje pripažintini nepagrįstais pareiškėjo argumentai, jog buvimo areštinėje laikotarpiu jis negalėjo naudotis teisėmis, turėtomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje (negalėjo dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, tris kartus per savaitę gauti ir skaityti spaudą, kiekvieną dieną naudotis biblioteka, bendrauti su psichologais ir socialiniais darbuotojais, dalyvauti elgesio korekcijos programoje, naudotis sporto sale, žaisti krepšinį ir stalo tenisą, sportuoti už kameros ribų ir laisvai judėti), nes tokios teisės nėra numatytos asmenims, kurie laikomi areštinėse.
Pareiškėjui teigiant, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas gydymas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi 28 kartus, atsižvelgiant į jo nusiskundimus duota vaistų (b.l. 35-38). Pažymėtina ir tai, jog nei karto pareiškėjas nesikreipė dėl jo skunde nurodytų ligų – hepatito B ir ŽIV. Iš asmens medicininės kortelės išrašų matyti, jog vaistai duoti pareiškėjui pagal poreikį, objektyviai įvertinus jo būklę, ne visais atvejais buvo būtina jam skirti medikamentus, todėl konstatuotina, jog medicininė pagalba pareiškėjui buvo suteikta tinkamai ir laiku, priešingai, jo interpretacijoms, kad „beveik visada“ reiškia medicininės pagalbos neužtikrinimą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl netinkamo gydymo, atlyginimo pareiškėjas turėtų reikšti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjui nurodant, jog atvykęs į areštinę 2015-11-10, 2015-12-07, 2016-01-12 negavo karštos vakarienės ir liko alkanas, iš atsakovės atstovo duomenų matyti, kad vakarienė Klaipėdos apskrities VPK tiekiama nuo 17 iki 18 val. pagal patvirtintą valgiaraštį ir jos kaloringumas turi sudaryti 20 procentų mitybos normos. Pažymėtina, jog vakarienei nebūtinai turi būti tiekiamas karštas maistas. Pareiškėjui teigiant, jog negavo karštos vakarienės ir kad pasiskundus areštinės viršininkui, karšto maisto (sriubos) jam būdavo duodama daugiau per pietus, o atsakovės atstovui neteikiant neginčijamų pareiškėjo teiginius paneigiančių įrodymų, ir atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, konstatuotina, jog galimai pareiškėjas 2015-11-10, 2015-12-07, 2016-01-12 negavo karštos vakarienės ir liko alkanas, o tai jam sukėlė tam tikrus nepatogumus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiškose savo pobūdžiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 59 paras su pertraukomis pareiškėjas laikytas areštinėje itin nežymiai neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, iš jų 7 paras nurodytas pažeidimas buvo intensyvesnis, galimai tris kartus negavo karštos vakarienės, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai po 7,00 Eur už vieną pažeidimo parą, žr. 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniškai po 8-10,00 Eur už vieną pažeidimo parą, žr. 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016, vidutiniškai po 5-7,00 Eur, žr. 2016-06-13 nutartys administracinėse bylose Nr. A-876-556/2016, A-1651-624/2016, 2016-06-17 nutartys administracinėse bylose Nr. A-906-146/2016, Nr. A-1062-146/2016, Nr. A-1016-146/2016, kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą) neužtikrinimo itin menką mastą, galimus pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus paneigus rašytiniais įrodymais, nesant teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 450,00 Eur.
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu (ABTĮ redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01). Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priteisti pareiškėjui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,
atmesti kitoje dalyje skundą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.