- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-245-1036/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- Č. I.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Č. I. (Č. I.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Č. I. (Č. I.) skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-163 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam Č. I. (Č. I.), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu Č. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis Č. I. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 (dešimties) mėnesių ir 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais paskirtos galutinės laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams. Palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Č. I. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. birželio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugsėjo 24 d., 1/3 paskirtos bausmės atliko – 2021 m. lapkričio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 1 (vienas) mėnuo 14 (keturiolika) dienų.
4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 58-163 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam Č. I. (toliau – Skundžiamas nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam Č. I. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi atmestas nuteistojo Č. I. skundas dėl Komisijos Skundžiamo nutarimo netaikyti nuteistajam Č. I. lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas nustatė, kad pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, įvertino teigiamus nuteistojo elgesyje stebimus pokyčius, tačiau konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad Č. I. pakankamai pakeitė savo elgesį taip, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Nuteistasis Č. I. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos Skundžiamą nutarimą.
6.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, bet teismas to nepaisė, konstatuodamas, kad rizika sumažėjo tik vienu balu. Tačiau vienas balas daug ką reiškia, kadangi tai yra riba tarp aukštos ir vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Nuteistojo Č. I. manymu jo pokyčiai, kurie lemia pakartotinio nusikalstamumo rizikos nustatymą iš aukštos į vidutinę, yra akivaizdi pažanga. Dėl stebimos teigiamos jo elgesio dinamikos, nėra teisinga kalbėti apie tai, kas būdavo anksčiau.
6.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nors dalyvauja anoniminių alkoholikų ir narkomanų susirinkimuose, tačiau teismas pabrėžia Komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes, kad jis neigia turintis šią problemą, nesikreipia į įstaigos psichologus. Anot nuteistojo kelių darbų iškarto daryti nereikėtų, be to nesutaptų grupių ir psichologų darbo laikas.
7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Č. I. skundas atmestinas.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo bei aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam netaikytinas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas Č. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teisingai vadovavosi BPK nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti Č. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytas bausmės dalis. Nuteistasis Č. I. skundo nagrinėjimo metu yra atlikęs vieną trečdalį (1/3) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atitinka vieną iš formalių įstatyme numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų kriterijų.
10. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
11. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.
12. Iš nuteistojo Č. I. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto antrą kartą. Nuteistasis vykdė anksčiau Komisijos siūlytas rekomendacijas, t. y. lankė savitarpio pagalbos grupių anoniminių alkoholikų (AA) ir anoniminių narkomanų (NA) susirinkimus, siekė valdyti nusikalstamo elgesio, apsvaigus nuo alkoholio, kriminogeninę sritį. Į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgė ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, t. y. kad nuteistojo Č. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, kad nustatyta pažanga reiškiant palankias nuostatas darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu kietėsi teigiama linkme. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
13. Aukštesnysis teismas įvertina socialinio tyrimo išvadoje konstatuotą nuteistojo Č. I. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultato pokytį, t. y. kad iš aukštos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ji tapo vidutinė. Tačiau ir toks pokytis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos rezultato. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsižvelgiant į vertinimo metu išskirtą smurtinio elgesio modelį, nuteistajam nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika, tačiau jis pat nerodė iniciatyvų dalyvauti tikslinėse į smurtinio elgesio prevenciją orientuotose priemonėse, nors apie galimybes buvo informuotas. Kartu atsižvelgtina ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo Č. I. kriminogeninius, o būtent dinaminius veiksnius, kuriuos priešingai nei statinius, nuteistasis gali keisti savo elgesiu, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš nustatytų dinaminių veiksnių siejamas būtent su nuteistojo agresyviu/ kontroliuojančiu bei smurtiniu elgesiu, susijusiu su alkoholio vartojimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtoje socialinėje išvadoje nustatyta, jog nestebimas nuteistojo Č. I. gebėjimas kritiškai atlikti savo nusikalstamo elgesio analizės, asmens pasisakymai nėra susiję su nusikaltimų pasekmių žala nukentėjusiųjų atžvilgiu, jis vengė analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, minimizuodamas bei racionalizuodamas savo asmeninės atsakomybės laipsnį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti šią, nors santykinai ir žemą, riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.
14. Aptartos nuteistojo Č. I. socialinio tyrimo išvados kontekste tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, aukštesnysis teismas negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu.
15. Kartu iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenų nustatyta, kad Č. I. ankščiau teistas trylika kartų, tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą, pasižymintį išskirtiniu pavojingumu (žmogaus nužudymą), terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo bei smurto panaudojimo metodika. Pažymėtina, į ką pagrįstai atsižvelgė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog asmens teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis yra svarbūs nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, į kuriuos negali būti neatsižvelgiama sprendžiant apie asmens pavojingumą (nuteistasis Č. I. identifikuojamas recidyvistu). Asmens ankstesni teistumai yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia ir tai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmes, keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, du kartus lygtinio paleidimo metu nuteistasis Č. I. padarė naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Matyti, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė pakartotinai nusikaltęs. Nuteistojo praeities teistumai rodo, kad nei bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedarė, savo požiūrio į visuomenėje priimtas taisykles nekeitė.
16. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nustatyti nuteistojo Č. I. pakankamai tamprūs socialiniai ryšiais su artimaisiais (kaip jis pats santykius su šeimos nariais apibūdina kaip labai gerus, jaučia artimųjų palaikymą, jie domisi jo gyvenimu laisvės atėmimo įstaigoje, laukia jo sugrįžtant) ir yra vertinami teigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Be to, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė Č. I. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo. Kartu svarbu pažymėti ir tai, kad Č. I. teistas ir už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą artimoje aplinkoje, t. y. nusikalstamą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taip pat nors stebimos teigiamos nuteistojo nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu, jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl galimo įdarbinimo galimybių, tačiau šiuo laisvės atėmimo bausmės metu nedirba, kiekvieną mėnesį gauna pinigines perlaidas iš sutuoktinės, nustatyta jo lėšų paskirstymo, finansų valdymo įgūdžių stoka, yra skolingas pagal vykdomąjį dokumentą dėl vaiko (nesantuokinio) išlaikymo išieškojimo, kurio jis nemoka.
17. Skunde nuteistasis nurodo, kad vertinti jo ankstesnio elgesio nėra teisinga. Tačiau tokie skundo argumentai atmestini. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė, kuri vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne tik į aplinkybes, atsiradusias po tam tikrų jo elgesio pokyčių. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino visumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima. Be kita ko, teismas itin svarbia aplinkybe sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo laiko tai, kad Komisijos Skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Nurodytos aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad Č. I. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.
18. Skundą nagrinėjantis teismas nepagrįstu nuteistojo argumentu laiko ir tai, kad jis nesikreipia į įstaigos psichologus, sprendžiant piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemą, motyvuodamas, jog nereikia iškarto daryti kelių darbų bei lankomų susirinkimų ir psichologų darbo laiko nesutapimu. Teismo vertinimu, tai rodo nuteistojo motyvacijos stoką, o be kita ko, ir nustatyta, kad jis linkęs minimizuoti savo vartojimo patirtį, neatrodo, jog suvokia vartojimo pasekmių rimtumą ar adekvačiai vertina psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą bei pasekmes tiek savo, tiek visuomeniniu atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis du kartus teistas už psichotropinių narkotinių medžiagų turėjimą bei naudojimą savo reikmėms, paskutiniu nuosprendžiu teistas už transporto priemonės valdymą esant apsvaigus nuo alkoholio, jo nusikalstamas elgesys siejamas būtent su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu.
19. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtinis institutas, kuris taikomas tuo atveju, jei yra pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti asmeniui būnant laisvėje. Jei tokiam manymui pagrindo nėra, teismo sprendimu paskirta bausmė turi būti vykdoma visa apimtimi – bausmė paskiriama įvertinus daugybę bylos aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir panašiai, bei nusprendus, kokio dydžio ar trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Taigi nuteistojo teiginys, kad bausmės tikslai buvo pasiekti priėmus sprendimą ar atlikus dalį bausmės, yra nepagrįsti.
20. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas negali daryti išvados, kad Č. I. yra padaręs pakankamą ir būtiną pažangą, kad lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai tokiu būdu bus įgyvendinti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, padarė motyvuotą išvadą, jog nuteistasis nepadarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam Č. I. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo Č. I. (Č. I.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.