Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Astos Poškutės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

Juozas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje;

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

J. E. S., 2019 m. rugsėjo 21 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tikslios datos neatsimena, maždaug prieš mėnesį, 2019 metų vasarą, per „Wikrme“ programėlę sukontaktavo su naudotoju „karma744“, iš kurio nusipirko augalinės kilmės grybų, kadangi ruošėsi į festivalį. Už grybus sumokėjo 25 Eur, jam sakė, kad turėtų būti apie 2,5 g, tačiau kiek tiksliai buvo gramų nežino. Su asmeniu susitiko prie klubo „Kablys“, vyro apibūdinti negalėtų, nes tai buvo seniai ir nepamena, kaip jis atrodė. Po to, kai įsigijo narkotinių medžiagų „grybų“, programėlę ištrynė, šioje programėlėje susirašinėjimai neišlieka, nes ten yra „taimeris“, kuriame nustatomas laikas, per kurį susirašinėjimas pats išsitrina. Laikė juos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), spintoje, striukės kišenėje, iki tol, kol rado pareigūnai. Pirmos apklausos dieną klube „Kablys“ nepažįstamas asmuo su pilka striuke, aukštas, tamsiais garbanotais plaukais, jį pavaišino narkotinėmis medžiagomis, galimai kokainu. Narkotines medžiagas, t. y. marihuaną, vartoja keletą kartų per savaitę. Narkotikus vartoja maždaug 2 metus, retkarčiais, tik vakarėliuose, klubuose. Vartoja „grybus“, „žolę“ arba kokainą. Narkotines medžiagas perka per „Wikrme“ iš naudotojų „karma744“ arba „Jurininkas“ (klube „Kablys“ prieina vyrai ir patys pasiūlo įsigyti narkotinių medžiagų bei nurodo savo „Wikrme“ slapyvardį, kuriais galima susirašyti ir gauti narkotinių medžiagų), tačiau dažniausiai perka pačiame klube „Kablys“. Sutinka, kad namuose rastos narkotinės medžiagos, kurios buvo rastos, yra jo, jas pirko savo naudojimui, tikslo platinti neturėjo. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio (b. l. 87, 90, 96).

K. S., 2019 m. rugsėjo 21 d., 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 2 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., tikslaus laiko neatsimena, mano kad truputį po 12 val. nakties, atėjo į klubą „Kablys“ su J. S. Klube vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant klube, prie pagrindinės salės, einant link tualeto, jį užkabino ir užkalbino iš matymo nematytas, jam nepažįstas, tamsaus gymio, su barzda vyras ir pasiūlė nemokamai pauostyti narkotinių medžiagų. Jis sutiko. Tada nuėjo kartu į tualetą, jis jį pavaišino – davė pauostyti baltos spalvos miltelių. Po to, asmuo jam pasiūlė ir įsigyti tokių pačių miltelių. Jis sutiko, sumokėjo 50 Eur. Nepažįstamasis davė rausvos spalvos polietileninį maišelį, kurio viduje buvo šviesios spalvos milteliai. Koks kiekis maišelio viduje, nežino. Mano, kad maišelyje gali būti arba amfetaminas, arba kokainas. Po to, kai įsigijo narkotines medžiagas, ėjo toliau linksmintis. J. kartu su juo nebuvo, jis laiką klube leido atskirai. Vėliau susitiko su J. ir pasiūlė jam važiuoti į namus. Pas J. gyvena apie mėnesį, adreso nežino, kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tik pradėjus važiuoti, juos sustabdė policijos pareigūnai ir atliko jų apžiūrą, po to, pas jį už diržo rado rausvos spalvos polietileninį maišelį, kurio viduje yra šviesios spalvos galimai narkotinės medžiagos, dėl to jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Labai gailisi, kad įsigijo narkotines medžiagas, jas įsigijo savo vartojimui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, platinti jų neturėjo tikslo. Jis maždaug dvejus metus retkarčiais pavartoja narkotinių medžiagų, tokių kaip „žolė“, kokainas. Kadangi turi problemų asmeniniame gyvenime, todėl kartas nuo karto pavartoja, t. y. dažniausiai, kai būna klube. Prašo skirti baudą, leisti ją sumokėti dalimis. Šiuo metu turi santaupų, iš kurių galėtų sumokėti paskirtą baudą, ir intensyviai ieško darbo (b. l. 114, 121, 127).

Liudytojas (policijos pareigūnas) R. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėju. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 3.30 val. dirbo su vyriausiąja tyrėja J. S., vyriausiuoju tyrėju V. L., vyresniuoju tyrėju K. V. (K. V.), tyrėju M. Š. pagal priemonę dėl galimai platinamų narkotinių medžiagų klube „Kablys“, adresu Vilnius, Kauno g. 5. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 3.30 val. buvo gauta informacija, kad į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėda asmuo, galimai platinęs narkotines medžiagas, pradėjo važiuoti iš automobilio stovėjimo aikštelės, esančios prie klubo „Kablys“, adresu Vilnius, Kauno g. 5. Tuomet jis su tarnybiniu automobiliu užblokavo išvažiavimą iš minėtos stovėjimo aikštelės ir taip jį sustabdė. Sustabdžius automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad automobilį vairuoja J. E. S., keleivio pusėje sėdėjo K. S.. Asmenys atrodė įtartinai, todėl buvo pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Tyrėjas M. Š., atlikęs K. S. asmens kratą, rado ir paėmė maišelį su milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis. Pagal turimą informaciją K. S. atitiko ieškomo asmens požymius, todėl buvo nuspręsta atlikti neatidėliotiną kratą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikinai kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą, J. E. S. kambaryje stovinčioje spintoje esančioje juodos striukės kišenėje rastas maišelis su augalinės kilmės medžiaga. Kratos metu daugiau draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Taip pat tyrimo metu vyriausiasis tyrėjas V. L. atliko automobilio „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, kurios metu buvo rasti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Huawei“, juodos spalvos piniginė priklausanti J. E. S. (b. l. 71–72).

Iš 2019 m. rugsėjo 21 d. kratos protokolo matyti, kad atlikta neatidėliotina krata bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje stovi įvairūs baldai, taip pat spinta, kurioje kabėjo įvairūs drabužiai. Vienoje ant pakabų kabėjo juodos spalvos striukė, kurios kišenėje buvo rastas polietileninis maišelis, kurio viduje buvo neaiškios kilmės grybai, galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga. J. E. S. nurodė, kad grybai yra jo, pirkti savo reikmėm (b. l. 26).

Iš 2019 m. rugsėjo 21 d. asmens kratos protokolo matyti kad, atliekant asmens kratą, K. S. savanoriškai pateikė rožinės spalvos polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais (b. l. 34–36).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad baltos spalvos miltelių iš raudonos spalvos užspaudžiamo maišelio, 2019 m. rugsėjo 21 d. asmens kratos metu rasto pas K. S. sudėtyje yra narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė yra 0,259 g. Grybai iš bespalvio užspaudžiamo maišelio, 2019 m. rugsėjo 21 d. atliekant kratą rasto K. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotnagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocino, ir šių grybų sporos, grybiena, kurių masė yra 2,468 g (b. l. 55–57).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. E. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo mažu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o K. S. nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis J. E. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis, naudodamas programėlę „Wikrme“, susitarė su naudotoju „karma744“ įsigyti augalinės kilmės grybų ir juos įgijo. Ši medžiaga buvo laikoma tarp daiktų jo ir K. S. gyvenamojoje vietoje, kurią patikrinę, policijos pareigūnai rado ir paėmė psichotropinę medžiagą. Kaltinamasis K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Kaltinamojo teigimu, jam nepažįstamas asmuo klube „Kablys“ pasiūlė išbandyti narkotinės medžiagos, išbandžius pasiūlė jos įsigyti. Kaltinamasis įsigijo rausvos spalvos polietileninį maišelį, kurio viduje buvo šviesios spalvos milteliai (manė, kad amfetaminas arba kokainas) už 50 Eur. Minėtus kaltinamųjų parodymus patvirtina liudytojo R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei 2019 m. rugsėjo 21 d. buto ir asmens kratos protokolai. Atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, nustatyta, kad J. E. S. neteisėtai disponavo iš viso 2,468 g psichotropinės medžiagos – glotnagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocino, ir šių grybų sporomis, grybiena, o K. S. – 0,259 g kokaino, (2019 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad J. E. S. ir K. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamas medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 6 d.), Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino ar psilocino, nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g (šiuo atveju J. E. S. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 5 g), o kokaino – 0,2 g (K. S. disponavo didesniu kiekiu). Byloje nenustatyta, kad J. E. S. ir K. S. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamieji suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. E. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o K. S. – BK 259 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. E. S. ir K. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau K. S. prašo baudą sumažinti ir leisti išmokėti ją dalimis (b. l. 143, 148).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – J. E. S. ir K. S. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. J. E. S. nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, K. S. – nesunkių nusikaltimų. J. E. S. ir K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš „Liteko“ teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad kaltinamieji anksčiau neteisti. Byloje nėra duomenų apie jų patraukimą administracine tvarka, gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. E. S. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) (teismui, priimančiam teismo baudžiamąjį įsakymą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą neuždrausta paskirti su laisvės apribojimu susijusius įpareigojimus, nors jų ir nenurodo prokuroras pareiškime), taip pat baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; K. S. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomų 9 mėnesių laisvės apribojimo ir 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos, kurių dydžiai mažesni nei vidurkiai (BK 48 straipsnio 2 dalis – laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas – bauda skiriama nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamųjų asmenybes ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

J. E. S. ir K. S. atitinkamai dėl baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymo kaltais prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, teismas mano, kad K. S. tikslinga nustatyti ilgesnį – dešimties mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

J. E. S. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100–101, 130). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti: 1) voką, kuriame yra K. S. rankų nuoplovos, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini); 2) objektų pakuotes, supakuotas į voką ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini); 3) tyrimo objektus, kurių sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, perduotus Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėliui-saugyklai, esančiai (duomenys neskelbtini).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. E. S. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti J. E. S. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, J. E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti: 1) voką, kuriame yra K. S. rankų nuoplovos, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini); 2) objektų pakuotes, supakuotas į voką ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini); 3) tyrimo objektus, kurių sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, perduotus Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėliui-saugyklai, esančiai (duomenys neskelbtini).

1. asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2. jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3. jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą.

4. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu jiems paskirtos baudos per teismo nustatytą – dešimties mėnesių – laikotarpį nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB Luminor Bank, (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra kaltinamojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu kaltinamasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir kaltinamojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu kaltinamasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.