- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-431-113-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Valentinas Janonis, Zigmas Pocius
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos meisto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-02 nuosprendžio, kuriuo J. B. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. buvo kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros: būdama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2004-10-31, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neįsitikinusi jo tapatybe bei jo pateiktuose prekių pardavimo ir transportavimo dokumentuose įrašytų įrašų teisingumu, įsigijo žuvį ir jos produktus, tačiau į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė neatitinkančius tikrovės dokumentus, kad prekes įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini), tai yra į apskaitą įtraukė šio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktus prekių įsigijimo dokumentus – 53 PVM sąskaitas –faktūras, kuriose nurodyta prekių įsigijimo kaina 3759240,65 Lt, tame tarpe PVM 253015 Lt. Šiose PVM sąskaitose – faktūrose tikrovės neatitinka prekių pardavėjo rekvizitai: pavadinimas – UAB (duomenys neskelbtini), kodas – (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini), ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška, asmens, pasirašiusio dokumentą, vardas – K., pavardė – D. bei parašas. Tokiu būdu J. B. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. „apskaitos dokumentų rekvizitai“, kurioje numatyti privalomų apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkio subjekto, surašiusio PVM sąskaitą faktūrą pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos turinys; ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir kiekybine išraiška. Dėl šių pažeidimų pagal UAB (duomenys neskelbtini) tvarkytą apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2004-03-01 iki 2004-10-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir J. B. pripažinti kalta pagal BK 223 str. 1 d. bei nuteisti ją 20 MGL (2500 Lt) bauda. Prokuroras mano, kad teismas siaurai traktuoja sąvoką „organizavimas“. Jo nuomone, apskaitos tvarkymas – tai tik vienas iš apskaitos organizavimo elementų ir įmonės vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, tuo pačiu yra atsakingas ir už jos tvarkymą. 2005-12-29 Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose nurodyta, kad tiek apgaulingos, tiek aplaidžios apskaitos nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str. Būtent 21 str. ir išskiria įmonės vadovo atsakomybę už apskaitos organizavimą, taip pat ir tvarkymą. Prokuroras nurodo, kad vienas iš pagrindinių buhalterinės apskaitos principų yra tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentu gali būti laikomas tik tas dokumentas, kuris teisingai užpildytas ir turi visus būtinus rekvizitus. Už įmonėje gaunamuose apskaitos dokumentuose įrašytų įrašų, rekvizitų teisingumą atsako įmonės vadovas. Buhalteris atsako tik už jo paties įrašytų įrašų teisingumą, o ne už jam pateikiamų dokumentų įrašų teisingumą. Prokuroras tvirtina, kad šias aplinkybes patvirtina teisme ištirti įrodymai. Liudytoja apklausta pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) vadovė D. M. parodė, kad apskaitą tvarkantis buhalteris netikrina jam patiekiamuose dokumentuose esančių įrašų teisingumo, jis tik patikrina, kad šie dokumentai turėtų būtinus rekvizitus ir juos būtų galima įtraukti į apskaitą. Patikrinti įrašų teisingumą buhalteris ir neturi galimybės, nes ne jis, o įmonės vadovas sudarinėja sutartis. Specialisto išvadose nurodyta, kad pagal direktorės J. B. organizuojamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2004-10-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Teisme apklausta specialistė J. Daukšaitė nurodė, kad įmonės vadovas turi imtis priemonių, kad patikrintų, ar sandoryje dalyvaujanti įmonė yra realiai veikianti, yra PVM mokėtoja. Įmonės vadovas gali kreiptis dėl informacijos gavimo į Valstybinę mokesčių inspekciją. Įmonės vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir gaunamų buhalterinės apskaitos dokumentų įrašų teisingumą. Pats apskaitos tvarkymas tai techninis darbas.
Išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. veikoje nėra BK 223 str. 1 d. sudėties požymių.
BK 223 str. 1 d. numato atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str.: tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su apskaitos paslaugas teikiančia įmone, atsako šios įmonės specialistai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005 12 29 Nutarime Nr. 55 konstatuota, kad ūkio subjekto vadovas už aplaidžiai tvarkomą buhalterinę apskaitą atsako tik tada, kai nusikalstamai aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjekto vadovu.
J. B. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, atsakinga už apskaitos organizavimą įmonėje pagal įstatymų reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad, organizuodama buhalterinės apskaitos tvarkymą, ji sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 89, t. 1).
Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. B. pati netvarkė buhalterinės apskaitos, todėl negalėjo pažeisti konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminio tyrimo dalį pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., pažymėjo, kad byloje nesurinkta duomenų, jog realus prekių tiekimas nevyko, jog J. B. žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi įmonė, nemokanti PVM, t.y. byloje nebuvo nustatyta, kad J. B. buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus.
Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad buhalterinės apskaitos organizavimas apima ir apskaitos tvarkymą ir įmonės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, yra atsakingas ir už jos tvarkymą, yra nepagrįstas, nes plečiamai aiškinant organizavimą, kaip siūloma prokuroro skunde, visais atvejais būtų nustatoma absoliuti vadovo atsakomybė, nežiūrint į tai, jog už atskirų veiklos sričių vykdymą yra atsakingi arba sutarčių pagrindu įsipareigoję asmenys.
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą nustatydamas, kad išteisintoji J. B. tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą jos vadovaujamoje įmonėje, todėl negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. l d. l p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.