- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1111-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00510-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos motorai“
- Atsakovas
- I. V., R. A., L. P.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1111-112/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2015 m. rugsėjo 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Mariaus Dobrovolskio, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui M. M., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Klaipėdos motorai“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Klaipėdos motorai“ ieškinį atsakovams I. V., R. A., L. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 53 118,62 Lt (15 384,22 Eur) žalos atlyginimo. Nurodė, kad, nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, ieškovas, be kita ko, turėjo tokį turtą: 42 736 Lt (12 377,20 Eur) vertės atsargas, 8541 Lt (2473,64 Eur) vertės kitą trumpalaikį turtą ir lėšų – 7929 Lt (2296,40 Eur), kuris bankroto administratoriui neperduotas. Ieškovo teigimu, šis turtas neperduotas bankroto administratoriui dėl neteisėtų atsakovų – ieškovo vadovų ir akcininkų – veiksmų. Jie nesiėmė priemonių įmonės turtui išsaugoti; iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė įmonės turto administratoriui, įmonės lėšas galbūt panaudojo ne bendrovės veiklai ir naudai, todėl įmonei buvo padaryta žalos; pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad dalis pavogto turto priklausė ieškovui, o ne asmeniškai atsakovui R. A.. Ieškovo teigimu, atsakovų kaltė preziumuojama, o žalos dydį patvirtina įmonės balansas, pagal kurį dalis turto ir lėšų bankroto administratoriui neperduota ir to turto nėra; nors atsakovas L. P. laikinai ėjo ieškovo vadovo pareigas, tačiau sudarė sandorius, pasirašė kitus įmonės dokumentus, todėl suprato, kokie jam gali kilti padariniai, netinkamai vykdant šias pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo I. V. civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 10 d. UAB „Klaipėdos motorai“ nutraukė veiklą, išsikraustė iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), ir įmonės turtas pervežtas saugoti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. A. patvirtino, kad jis rūpinosi įmonės turto pervežimu ir kad dalis turto, kuris nepavogtas, iki šiol yra nurodytu adresu. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti atsakovai, ieškovas jų nepaneigė. Kadangi atsakovas I. V. nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, tai jis negalėjo pasirūpinti nurodytu turtu; pranešė apie tai bankroto administratoriui, tačiau nesiėmė veiksmų, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, būtų taikomos sankcijos dėl netinkamo pareigų vykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad bankroto administratorius neįrodė šio atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių, iškėlus ieškovui bankroto bylą ir neįvykdžius pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, jam galbūt buvo padaryta žalos. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo L. P. civilinės atsakomybės, nurodė, kad jis ieškovo vadovo I. V. įsakymu nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. laikinai ėjo ieškovo vadovo pareigas; atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovo direktoriaus pareiginius nuostatus direktorius skiriamas įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo (šiuo atveju – vienintelio įmonės akcininko) sprendimu, darė išvadą, jog atsakovas L. P. taip pat turėjo būti paskirtas akcininko sprendimu, be to, jis nebuvo supažindintas su direktoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose nustatyta įmonės direktoriaus kompetencija; rėmėsi šio atsakovo paaiškinimais, kad jis atliko tik tokias pareigas, kurios buvo būtinos įmonės veiklai užtikrinti. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, sprendė, kad atsakovas L. P. nėra materialiojo teisinio santykio dėl žalos atlyginimo dalyvis, todėl neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą, taip pat neįrodyti ir nenustatyti jo neteisėti veiksmai (neveikimas), kurie (kuris) galėjo lemti žalos ieškovui atsiradimą; bankroto administratorius netaikė jam jokių sankcijų dėl įpareigojimo perduoti ieškovo turtą ir lėšas pagal įmonės balansą nevykdymo. Teismas sprendė, kad bankroto administratorius taip pat neįrodė ir atsakovo R. A. civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Įmonei nutraukus veiklą, atsakovas, kaip vienintelis ieškovo akcininkas ir savininkas, ėmėsi veiksmų jos turtui apsaugoti, tačiau dalis jo pavogta. Teismo nuomone, tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimuose nurodyta, jog buvo pavogtas R. A. priklausantis turtas, nepaneigia aplinkybės, jog dalis šio turto priklausė ieškovui. Teismas pažymėjo, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus bankroto bylos iškėlimo nutarčiai, įmonės bankroto administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti rūpintis bankrutuojančios įmonės turtu, kad užtikrintų kreditorių interesus; jis, be kita ko, turi galimybę dalyvauti ikiteisminiame tyrime dėl įmonės turto vagystės, prašydamas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, tačiau iki šiol to nepadarė; dalis įmonei priklausančio turto iki šiol yra adresu Sandėlių g. 24, Klaipėda, todėl bankroto administratorius turi pareigą patikslinti įmonės turto balansą ir perimti šį turtą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje apklaustos finansininkės L. B. parodymus, kad ji 2013 m. balandžio 25 d. sudarė įmonės balansą pagal turėtus dokumentus, tačiau apie įmonės turto vagystę nežinojo, tokie duomenys jai nebuvo pateikti, todėl balansas gali būti netikslus, sprendė, jog įmonės balansas neatitinka tikrosios įmonės turtinės ir finansinės padėties, todėl už jame nurodytą ir bankroto administratoriui neperduotą turtą negali būti reikalaujama žalos atlyginimo, nes galbūt dalis turto pavogta, o kita – neperimta. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, sprendė, kad byloje nenustatyta neteisėtų atsakovo R. A. veiksmų (neveikimo), todėl nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius neįrodė vienos iš pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo fakto ir dydžio, todėl atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą priteisti jos atlyginimą iš atsakovų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Klaipėdos motorai“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nesutinka su teismo išvadomis, jog nė vienas iš trijų atsakovų nėra atsakingas už turto neperdavimą bankroto administratoriui. Mano, kad yra visos atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos, ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Argumentuoja kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo veiksmų vertinimo ir pažymi, kad atsakovas I. V. buvo laikinai nedarbingas, tačiau neatleistas iš pareigų ir pats iš jų neatsistatydino, taigi formaliai jis buvo atsakingas už įmonės turto perdavimą ir jis privalėjo pasirūpinti tinkamu įgaliojimų perdavimu. Kitas atsakovas, L. P., disponavo įmonės turtu I. V. laikino nedarbingumo laikotarpiu, puikiai žinojo įmonės vadovo pareigas ir faktiškai jas vykdė, taigi taip pat yra atsakingas už turto neperdavimą administratoriui. Atsakovas R. A. neišsaugojo įmonės turto, o tariamos šio įmonės turto vagystės iš (duomenys neskelbtini), nepatvirtina joks bylos įrodymas. Šiose patalpose turtą paliko R. A., taigi jam kyla atsakomybė už turto neišsaugojimą, o priešingos teismo išvados yra nepagrįstos. Administratorius neturi galimybės patikslinti įmonės balanso duomenų ir perimti (duomenys neskelbtini), esantį turtą, nes neturi duomenų apie šių patalpų savininkus ar valdytojus, apie tai, koks įmonės turtas ten yra. Vien turto buvimo vietos nurodymo negalima laikyti tinkamu pareigos perduoti turtą įvykdymu.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, padarė teisingas išvadas, o apelianto argumentai nepagrįsti.
Atsakovas L. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Paaiškina, kad teismas visiškai pagrįstai jo veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų. Kokie konkretūs jo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, jam laikinai einant įmonės direktoriaus pareigas, ieškovas taip pat nenurodė. Nurodo, kad Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įmonės turto pagrobimo. Dalis nepagrobto turto tebėra saugoma pas įmonės akcininką atsakovą R. A.. Pažymi, kad ieškovas, žinodamas, jog įmonei priklausantis turtas sandėliuojamas pas R. A., nesidomėjo, nesikreipė ir neperėmė iš R. A. dalies likusio įmonės turto, taip pat iki šiol nepasinaudojo teise įstoti į minėtą ikiteisminio tyrimo bylą civiliniu ieškovu. Šias aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip paneigiančias žalos faktą ir atsakovų neteisėtus veiksmus. Ieškovas neįrodė žalos fakto ir jos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-24 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-25 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-24 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį atsakovui R. A., o Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-24 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį atsakovams I. V. ir L. P., paliko nepakeistas. Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį bei į tai, jog konstatuota, kad ieškinys dėl atsakovų I. V. ir L. P. atmestas pagrįstai, šioje byloje revizuojamas Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys atsakovui R. A., teisėtumas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. UAB „Klaipėdos motorai“ valdyba nebuvo sudaryta, vienasmeniu valdymo organu bendrovėje buvo jos direktorius. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. balandžio 5 d., UAB „Klaipėdos motorai“ iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje nustatytas įpareigojimas UAB „Klaipėdos motorai“ valdymo organams (vadovui, savininkui – akcininkams), tarp jų ir atsakovui R. A., perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nuo 2013 m. sausio 10 d. UAB „Klaipėdos motorai“ nutraukė veiklą, išsikraustė iš nuomojamų patalpų ir įmonės turtas pervežtas saugoti į kitą vietą. Įmonės turto ir dokumentų pervežimu rūpinosi bendrovės akcininkas – atsakovas R. A.. Nors pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą tik įmonės valdymo organams nustatyta pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, o atsakovas R. A. nėra valdymo organas (jo narys), šiuo atveju jo atsakomybė kyla ne įstatymo, o teismo sprendime nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą bei dokumentus nevykdymo pagrindu. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi pareiga perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus nustatyta ne tik vadovui, bet ir įmonės savininkui – akcininkams (šiuo atveju – vieninteliam akcininkui atsakovui R. A.). Atsakovo R. A. civilinei atsakomybei už nurodyto įpareigojimo nevykdymą kilti būtina nustatyti jo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl jų atsiradusią žalą (CK 6.249 straipsnis), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui. Konstatavus, kad teisės aktų reikalavimus pažeidė bendrovės akcininkas – R. A. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), būtent jis turi pareigą per protingą terminą bankroto administratoriui perduoti pas jį esantį ar jo saugomą bendrovės turtą, taip pat teikti duomenis apie įmonės turtą, kuris nors ir prarastas, bet ne dėl jo kaltės, t. y. įrodyti, kad įmonės turto jis neprarado (ar prarado tik jo dalį) ir nėra teisinių pagrindų jo deliktinei atsakomybei kilti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas R. A. bankroto administratoriui perdavė 2013-04-26 sandėlio likučių apyrašą bei automobilį VOLKSWAGEN GOLF ir teigė, kad įmonės turtas po to, kai buvo perkeltas į kitas patalpas, adresu Sandėlių g. 24, Palanga, buvo pavogtas ir jis neturi galimybės jo perduoti. Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2013-05-02 atsakymo nustatyta, kad buvo pavogti R. A. priklausantys įrankiai. Tačiau šiame atsakyme nenurodyta nei pavogtų daiktų galima vertė, nei pavogtus daiktus identifikuojantys duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti, ar buvo pavogti įmonės, ar asmeniški R. A. daiktai. Iš byloje esančio 2013-04-26 įmonės sandėlio likučių apyrašo, kuris sudarytas jau po 2013-01-26 įvykdytos vagystės, nustatyta, kad įmonės sandėlio likučių vertė – 8543,66 Lt, tačiau šiame sąraše nurodytas turtas neperduotas administratoriui. Taip pat administratoriui neperduoti ir sandėlio likučiai pagal 2013-05-03 sudarytą (taip pat po atsakovo minimos vagystės) sandėlio likučių apyrašą, kurių vertė 42 582,71 Lt, bei 1841,63 Lt piniginių lėšų, įtrauktų į įmonės kasą. Duomenų, kad 2013-01-26 vagystės metu buvo pavogti būtent paminėtuose sandėlio likučių apyrašuose nurodyti įmonės daiktai bei piniginės lėšos, atsakovas nepateikė (CPK 178, 185 str.). Atsakovas taip pat nenurodė priežasčių, kodėl į įmonės balansą (nors ir nepasirašytą) bei sandėlių likučių žiniaraščius įtrauktas įmonės turtas, kuris, jo teigimu, buvo pavogtas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui R. A. buvo sudarytos visos procesinės prielaidos pateikti šiuo įrodymus (byloje paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas) ar imtis aktyvių veiksmų, siekiant paneigti aplinkybę, jog jis nėra atsakingas už įmonės turto praradimą. Tačiau atsakovas nesidomėjo bylos eiga, nebendradarbiavo su administratoriumi, aktyviai savo teisių negynė. Atsakovas nesirūpino ir įmonės balanso sudarymu pagal faktinę padėtį, t. y. į įmonės balansą bei apyvartos žiniaraščius buvo įtrauktas visas įmonės turtas, nors, atsakovo teigimu, įmonės turtas buvo pavogtas. Nors tokiu atveju į įmonės sandėlio likučių apyvartos žiniaraščius bei įmonės balansą neturėjo būti įtrauktas ne dėl atsakovo kaltės prarastas turtas.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas R. A., būdamas įmonės vieninteliu akcininku, nevykdė teismo sprendime nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą bei dokumentus, nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog į įmonės apskaitą įtrauktas turtas prarastas ne dėl jo kaltės (CPK 178, 185 str.), dėl to yra pagrindas ieškovui iš atsakovo R. A. priteisti įmonei padarytą 15 384,21 Eur žalą, kurią sudaro į įmonės apskaitą įtrauktas, tačiau administratoriui neperduotas turtas: 12 377,20 Eur vertės atsargos, 2473,64 Eur vertės kitas trumpalaikis turtas ir 533,37 Eur lėšos.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.): iš atsakovo R. A. ieškovei BUAB „Klaipėdos motorai“ priteistina 15 384,21 Eur žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUAB „Klaipėdos motorai“ iš atsakovo R. A. 15 384,21 Eur žalos atlyginimą.