Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. P., I. P., trečiasis asmuo J. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. V. su ieškiniu sutiko. Papildomai paaiškino, kad tėvai su vaikais ir su ja nebendrauja, neskambina, neapsilanko, dukrų gyvenimu ir poreikiais nesidomi, išlaikymo neteikia. E. P. ir I. P. visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros. Paaiškina, kad nežino kur gyvena ir kuo užsiima dukra E. P. Pažymėjo, kad vaikų mama jau ne pirmą kartą palieka savo vaikus. Mano, kad nėra tikimybės, jog atsakovų veiksmai pasikeis.

Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 130 straipsnio 1 dalis), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai yra S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. psl. 135-136). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-l1851-323/2018 buvo tenkintas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas - leista iš tėvų - E. P. ir I. P. paimti jų mažamečius vaikus - K. P. ir S. P. 2018 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu K. P. ir S. P. buvo nustatyta laikinoji globa. Vaikų globėja buvo paskirta J. V. Iš į bylą pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie E. P. matyti, jog ji yra teista už vagystes, taip pat ne kartą bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimu autobusu be bilieto (el. b. psl. 14-64), o atsakovas I. P. teistas už vagystes, plėšimus, ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, narkotinių medžiagų vartojimą, vagystę (el. b. psl. 65-81). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai vaikais nesidomi, jų neaplanko.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui, tačiau žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai tinkamai neatlieka savo kaip tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovai savo veiksmais darė žalą savo dukroms, nesugebėjo tinkamai jomis pasirūpinti, jau daugiau nei metus laiko savo dukromis nesidomėjo, yra nusišalinę nuo dukrų priežiūros, t. y. vaiko gyvenime nė vienas iš tėvų nedalyvauja, išlaikymo neteikia. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovų gyvenimas dėl nesirūpinimo ir abejingumo vaikų poreikiams, yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl vaikų interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos E. P. ir tėvo I. P. valdžią nepilnametėms dukroms (CK 3.180 straipsnis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams E. P. ir I. P. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 dėl minimaliojo darbo užmokesčio, sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga yra 555 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti dukrų išlaikymui iš kiekvieno atsakovo po 200 Eur kasmėnesinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra įrodymų apie atsakovų sveikatos sutrikimus, dėl kurių jie negalėtų teikti išlaikymo vaikui, į tai, kad atsakovai kitų išlaikytinių, kuriems turi teikti išlaikymą nėra, į tai kad yra jauno darbingo amžiaus, darytina išvada, kad yra pagrindas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės iš kiekvieno atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienai dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki teismo sprendimo dėl S. P. ir K. P. globos nustatymo įsiteisėjimo paskirtina vaiko laikina globėja J. V. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

2018 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu K. P. ir S. P. buvo nustatyta laikinoji globa. Mergaitės gyvena pas laikinąją globėją, kuri yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą (el. b. psl. 89-95, 110). Siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, K. P. ir S. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jų dabartinės laikinosios globėjos J. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Kiti klausimai.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atsakovų mokėtinas žyminis mokestis sudaro po 108 Eur (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į nepilnametes dukras S. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienai po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 22 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienai po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 22 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečių S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaikų globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikinąja globėja J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos S. P. ir K. P. nustatymo įsiteisėjimo skirtina vaikų laikinoji globėja J. V.

Priteisti iš atsakovų E. P. ir I. P. po 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams S. P. ir K. P. nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.