- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2-2744-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00678-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- R. P.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. 219,34 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03326-19 dėl įtariamojo R. P. nusikalstamos veikos buvo sužalotas A. V., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina 219.34 Eur.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2019-07-05 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-03326-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatytas įtariamasis R. P. ir nukentėjusysis A. V.. Įtariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis A. V., kuris buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 219.34 Eur buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius buvo nutrauktas. Atsakovui R. P. 2019-04-15 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą padarytą PSDF biudžetui, tačiau byloje duomenų, apie tai, kad žala atlyginta, nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčio nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26-27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nusikalstamais veiksmais sužaloto nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c) pp.).
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 219,34 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį visiškai tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 219,34 Eur (du šimtus devyniolika eurų ir 34 ct) žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, žalą sumokant Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank” AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Atsakovas šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.