Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-02 · Administracinė byla Nr. eI2-1929-872/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-02Vilniaus apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2021-07-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
eI2-1929-872/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00101-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
UAB Lideres, V. P.
Atsakovas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Audito
Administracinė byla Nr. eI2-1929-872/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00101-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ ir V. P. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“ (toliau – ir UAB „Lideres“, Bendrovė) ir V. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-397 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Lideres“ ir V. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. buvo priimta išvada Nr. D4-1908 „Dėl bankroto administratoriaus „Lideres“ neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) ir Įsakymas, kuriuo remiantis Bendrovei ir V. P. paskirta nuobauda – įspėjimas, Tarnybai padarius išvadą, kad Bendrovė, įdarbinusi 7 darbuotojus bankroto administratorius, kurie Bendrovei paskirtų bankroto procesų neadministravo, ir dalyvaudama bankroto administratorių atrankose įgijo nesąžiningą pranašumą kitų atrankoje dalyvavusių subjektų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjai su minėta Tarnybos išvada ir pareiškėjams Įsakymu paskirtomis nuobaudomis nesutinka. Jų nuomone, Tarnyba skundžiamu sprendimu nekonstatavo, kad pareiškėjai padarė akivaizdų ir šiurkštų drausminės atsakomybės pažeidimą ir visiškai nepagrindė pažeidimo esant akivaizdžiu ir šiurkščiu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimis vertina, kad Tarnybos sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų prasme. Nurodo, kad Tarnyba jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kad Bendrovė 7 administratorius įdarbino dirbtinai, nesąžiningai, t. y. tik siekdamas pagerinti pareiškėjo rodiklius bankroto administratorių atrankoje. Skunde nurodoma, kad 7 administratoriai nebuvo įgalioti administruoti įmonių bankroto procesus, tačiau jie atliko kitas jiems pavestas darbo funkcijas. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba analizavo duomenis už 2019 metus, tačiau 7 administratoriai buvo įdarbinti 2018 metais, todėl šis faktas taip pat paneigia Tarnybos poziciją, kad jie buvo įdarbinti su tikslu sukurti tariamą pranašumą administratorių atrankoje.

Taip pat teigia, kad Tarnyba neturėjo skirti nuobaudos, nes už analogiškus pažeidimus kitiems bankroto administratoriams nuobaudos nebuvo skirtos ir kaip pavyzdį pateikia bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ neplaninio patikrinimo rezultatus. Nurodo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra drausminės atsakomybės sudėties, nes teisės aktai, reglamentuojantys administratorių atranką ir Darbo kodeksas nenumato draudimo juridiniams asmenims turėti įdarbintus fizinius bankroto administratorius, kuriems nėra priskirta administruoti nemokias įmones, o ir pati Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa (toliau – Programa) nenumato jokio ribojimo. Pasak pareiškėjo, Programa yra platforma, kurioje administratoriai konkuruoja tarpusavyje per atrankoje taikomus rodiklius.

Be to, teigia, kad iš bankroto administratorių atrankos principų ir Programą reglamentuojančių teisės aktų yra aiškiai matyti, kad juridinių asmenų užimtumas yra atrankos kriterijus, kuris parodo, kad Programa ir ją reglamentuojantys teisės aktai leidžia įdarbinti fizinius bankroto administratorius, kuriems nėra pavesta administruoti nemokias įmones.

Paaiškina, kad Bendrovė buvo atrinkta administruoti įmones, nes kiti bankroto administratoriai, kurie turėjo geresnius duomenis, neteikė sutikimų administruoti mažų beturčių įmonių, iš to seka, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kuriais jam asmeniškai galėjo būti sukurta palanki situacija būti atrinktam. Teigia, kad Tarnyba skundžiamame sprendime taip pat neįrodė, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamus padarinius, o pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės, nes darbuotojai buvo įdarbinti nesiekiant nesąžiningų veiksmų, o siekiant bankroto procesų operatyvumo ir darbinių funkcijų vykdymo, todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo tikėti, kad naudojimasis Programa teisės aktų nustatyta tvarka gali būti laikomas nesąžiningu / neteisėtu elgesiu. Todėl prašo panaikinti skundžiamą Įsakymą.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo.

Pažymi, jog Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau - Elgesio kodeksas) nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administratoriaus veikla, tame tarpe ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

Tarnyba, atlikdama pareiškėjos veiklos patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. buvo įdarbinęs 7 darbuotojus, turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių pareiškėjui paskirtų įmonių bankroto procesų. Patikrinimo metu vertindama atrankas, kuriose dalyvavo pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-01-29 iki 2019-04-02, nustatė, kad pareiškėja buvo atrinkta ir teismų paskirta administruoti 12 mažų įmonių bankroto procesus, o apskritai per 2019 metus iki patikrinimo pradėjimo dienos dalyvavo (teikė sutikimą-deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 140 įmonių atrankoje. Išvados lentelėje Nr. 2 buvo pateikta keletas pavyzdžių apie pareiškėjo FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į pareiškėjos atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad eliminavus pareiškėjos 7 darbuotojus, kurie neadministravo pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais neatitiktų nustatyto atrankinio dydžio Atrankos taisyklių numatytu atveju ir pasikeistų pareiškėjos eiliškumas tarp dalyvaujančių bankroto administratorių atrankoje. Išvadoje nagrinėtais atvejais pareiškėjai įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis buvo ženkliai pagerintas ir pareiškėja nors atrankoje ir viršija A grupės, A1 ir A2 pogrupių įmonių LASĮS ribas, tačiau pasiekė aukščiausią atrankinį dydį, t. y. FASĮS ir LASĮS skirtumą, o tai leido būti atrinktai Išvados lentelėje Nr. 2 nurodytų įmonių bankroto administratoriumi.

Priešingai nei nurodo pareiškėja skunde, Tarnyba skundžiamame sprendime nebuvo nurodžiusi, kad įdarbindamas bankroto administratorius, kurie neadministruoja bankroto bylų, pareiškėja pasielgė neteisėtai, todėl šis pareiškėjos argumentas laikytinas nepagrįstu. Pažymėjo, jog fiziniam bankroto administratoriui, neketinančiam administruoti bankroto procesų, teisės aktai neapriboja galimybės sudaryti kitokio pobūdžio darbo sutartis (dirbti padėjėjais, teisininkais, konsultantais ir pan.), tačiau įvertinus sudaromos darbo sutarties tikslą, turi būti pasirenkamas ir atitinkamas elgesio modelis bei duomenys Tarnybai turi būti teikiami atsižvelgiant į darbo sutarties turinį ir tikslus, atitinkamai pareiškėja neturėjo šių 7 darbuotojų nurodyti kaip bankroto administratorių.

Pažymėjo, kad Tarnyba nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su bankroto administratorių fizinių asmenų paskyrimu ar nepaskyrimu vykdyti konkrečios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bankroto procedūros, o vertino Bendrovės elgesio atitikimą Kodekso nuostatoms. Mano, kad pareiškėjų pozicija, jog drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik už šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos vykdomos aiškiai aplaidžiai, ir turi būti sukelta žala, yra nepagrįsta. Bankroto administravimas yra profesinė veikla ir ją reglamentuoja ne tik ĮBĮ, bet ir Kodeksas.

Atsakovės vertinimu, Bendrovės dalyvavimas bankroto administratorių atrankoje su sąmoningai ženkliai pagerintais atrankos rodikliais ir taip įgijus pranašumą prieš kitus subjektus, yra akivaizdus profesinės veiklos pažeidimas. Toks elgesys laikytinas nesąžiningu, netoleruotinu ir mažinančiu kito sąžiningai dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybes konkuruoti.

Pažymėjo, kad Tarnyba nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Nagrinėjamu atveju žala turi būti suprantama plačiąja prasme. Bendrovė veikė nesąžiningai, pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Pabrėžė, jog Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019).

Nurodė, kad Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, nes, vadovaujantis Nuostatais, Tarnyba vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (Nuostatų 9.4.4 papunktis); valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (Nuostatų 9.4.5 papunktis); analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (Nuostatų 9.4.6 papunktis); kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (Nuostatų 9.4.7 papunktis).

Pažymėjo, kad Kodeksas taikomas ne tik bankroto administratoriaus veiksmams, vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, bet apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, įskaitant ir veiklą, susijusią su dalyvavimu atrankoje. Kodeksas nustato, kad laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (Kodekso 11.4.1 papunktis), kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (Kodekso 11.4.4 papunktis).

Atsakydama į skundo argumentus dėl šališkumo ir neobjektyvumo pabrėžė, kad Tarnyba iš viso atliko 41 neplaninį bankroto administratorių patikrinimą dėl Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo, iš kurių 2 atvejais pažeidimų nenustatė, 39 atvejais nustatė minėtų Kodekso nuostatų pažeidimus, iš kurių 7 atvejais poveikio priemonės netaikytos, 32 atvejais taikytos. Baigus patikrinimus buvo skirta: 17 įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 24 įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams, 15 viešų įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 4 vieši įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams. Taigi kiekvienu atveju kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai buvo vertinami individualiai. Informacija paskelbta www.avnt.lt naujienų skiltyje.

Nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, todėl Įsakymas yra teisėtas ar pagrįstas, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime. Įspėjimas buvo skirtas atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes ir direktoriui naudojantis savo diskrecijos teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-397 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Lideres“ ir V. P. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2615 Bendrovę informavo apie tai, kad turimais 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis UAB „Lideres“ dirbo 12 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 7 darbuotojai neadministruoja (neadministravo) šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų. Taigi, informavo apie priimtą sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo patikrinimą dėl galimų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – Elgesio kodeksas) 11.4.1 p. ir 11.4.4 p. pažeidimų ir nustatė pareiškėjai terminą pateikti išsamius paaiškinimus (bei juos pagrindžiančius dokumentus) iki 2019 m. spalio 14 d. dėl rašte nurodytų aplinkybių.

Tarnyboje 2019 m. spalio 15 d. gauti Bendrovės paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Bendrovė nesiekė įgyti jokio nesąžiningo pranašumo atrankoje. Paaiškino, jog pranešime nurodyti 7 darbuotojai nebuvo įgalioti administruoti administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, tačiau jie atliko kitas jiems konkrečiai pavestas darbo funkcijas, padedant administratoriaus įgaliotam asmeniui vykdyti įmonių bankroto procesus. Administratorius pagal teisės aktus turėjo teisę sudaryti su pranešime nurodytais asmenimis darbo sutartis. Paaiškino, jog paskutinį kartą administratorius buvo atrinktas administruoti įmonę per bankroto administratorių atranką tik 2019 m. balandžio 2 d. Be to, sumažėjus darbo krūviui, nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. atleido dalį darbuotojų, taip pat ir minimus pranešime.

Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 16 d. parengė išvados projektą Nr. D4-1740 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimo“ Tarnybos direktoriui siūlydama už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus Bendrovei skirti įspėjimą bei jos vadovui – įspėjimą. Išvados projektas susipažinimui išsiųstas 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu.

Bendrovės vadovas V. P. Tarnybai 2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu išsiuntė raštą dėl išvados projekto ir papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Išvados projektu bei jame siūlomomis skirti nuobaudomis.

Tarnybai, atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 31 d. parengė išvadą Nr. D4-1908 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ neplaninio veiklos patikrinimo“, kurią pateikė Tarnybos direktoriui (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė, įdarbinusi darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procedūrų), fiktyviai ir nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie Bendrovei dalyvauti atrankoje dirbtinai padidinus konkurencingumą ir dėl kurių Bendrovė buvo atrinkta. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4. papunkčių nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai bendradarbiavo su Tarnyba, paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinta aplinkybė, jog dar iki patikrinimo pradžios administratorius atleido tuos darbuotojus bankroto administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų. Išvadoje siūloma pareiškėjams skirti įspėjimus.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. V4-397 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Lideres“ ir V. P. skyrimo“, kuriuo Bendrovei ir V. P. paskyrė nuobaudą įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus Įsakymo, nuobaudas Bendrovei ir V. P. Tarnybos direktorius paskyrė už Kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčių pažeidimą.

2020 m. sausio 2 d. Tarnyba raštu „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėjus apie Įsakymą ir Išvadą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ; redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), Bankroto administratorių atrankos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės), Nuostatai.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1² dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).

ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Bankroto administratorių atranką nustato Atrankos taisyklės. Jų 21–24 punktuose nustatyti kriterijai, lemiantys atrankos rezultatus.

Žemesnės instancijos teismas

Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 punktas). Pagal Atrankos taisyklių 21 punktą sąlyginė įmonė yra visų administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių matavimo vienetas. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės sąlyginėmis įmonėmis nustatomos ir pagal darbo krūvį, t. y. darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (21.1.2. punktas).

Kodekse nurodyta, kad, laikydamasis sąžiningumo principo, administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 punktas), taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Priežiūros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjų argumentus, jog Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl įdarbinamų asmenų ir veikė ne savo kompetencijos ribose. Pirma, pagal Priežiūros taisyklių 7.2 punktą Tarnyba turi teisę atlikti neplaninį patikrinimą. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimų Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimo. Antra, Tarnyba nepriėmė sprendimo, kiek ir kokių darbuotojų gali įdarbinti UAB „Lideres“. Būtent UAB „Lideres“ vadovas priėmė tokį sprendimą ir pateikė informaciją į atrankos sistemą apie darbuotojus, kurie turi teisę teikti administravimo paslaugas, nors jie realiai bankroto bylų neadministravo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) dėl bankroto administratorių atsakomybės yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Viešai yra skelbiami duomenys apie juridinio asmens darbuotojus administratorius, kurie gali veikti juridinio asmens vardu administruojant procesus, t. y. tų, kurie gali būti paskirti atsakingu už bankroto proceso administravimą asmeniu. Vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 (toliau – ir Duomenų taisyklės), 9.2 ir 9.3 papunkčiais juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia duomenis: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir nuo tokio asmens pareigų pakeitimo (pradedant arba baigiant eiti bankroto administratoriaus ar bankroto administratoriaus padėjėjo pareigas). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė turi teisę spręsti dėl sudaromų darbo sutarčių turinio, skaičiaus ir t. t., tačiau žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys ar ilgą laiką nevykdo bankroto administravimo funkcijų, o atliks ar atlieka kitas, palaikančias, administravimo funkcijas (darbus) (dirbs ar dirba teisininkais, konsultantais ar pan.) užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą. Taigi tai, kaip juridinis asmuo pasiskirsto funkcijas tarp darbuotojų išlieka jo vidinis reikalas, ir šiuo aspektu negalima daryti išvados, kad Tarnyba įsikišo į Bendrovės veiklos organizavimo procesus.

Teismas, atsižvelgęs į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, įvertinęs skundžiamo Tarnybos Įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjai pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbino papildomai septynis bankroto administratorius, turėdami tikslą pagerinti atrankos rezultatus.

Pažymėtina, jog Išvadoje detaliai nurodyta, kiek ir kaip pagerinti atrankos rodikliai konkrečiai Bendrovės atžvilgiu. Tarnyba patikrinimo metu vertindama atrankas, kuriose dalyvavo pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-01-29 iki 2019-04-02, nustatė, kad pareiškėja buvo atrinkta ir teismų paskirta administruoti 12 mažų įmonių bankroto procesus, o apskritai per 2019 metus iki patikrinimo pradėjimo dienos dalyvavo (teikė sutikimą - deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 140 įmonių atrankoje. Išvados lentelėje Nr. 2 pateikta keletas pavyzdžių apie pareiškėjo FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į pareiškėjos atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad eliminavus pareiškėjos 7 darbuotojus, kurie neadministravo pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais neatitiktų nustatyto atrankinio dydžio Atrankos taisyklių numatytu atveju ir pasikeistų pareiškėjos eiliškumas tarp dalyvaujančių bankroto administratorių atrankoje. Išvadoje nagrinėtais atvejais pareiškėjai įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis buvo ženkliai pagerintas ir pareiškėja nors atrankoje ir viršija A grupės, A1 ir A2 pogrupių įmonių LASĮS ribas, tačiau pasiekė aukščiausią atrankinį dydį, t. y. FASĮS ir LASĮS skirtumą, o tai leido būti atrinktai Išvados lentelėje Nr. 2 nurodytų įmonių bankroto administratoriumi.

Nors Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba nevisapusiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, tačiau teismas šį argumentą atmeta, kaip prieštaraujantį byloje pateiktiems įrodymams. Kaip matyti, Išvadoje išanalizuoti visi pareiškėjos paaiškinimai – tiek paaiškinimai dėl darbo santykių su buvusiais darbuotojais, tiek dėl jų įsidarbinimo ir atleidimo aplinkybių. Teismas pritaria Tarnybos pozicijai, kad šie paaiškinimai nepaneigia pareiškėjų padaryto pažeidimo. Pareiškėjai turi pareigą elgtis sąžiningai, jiems keliami aukštesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012 ir kt.), pareiškėjai turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė (tokią išvadą teismas daro iš įdarbintų asmenų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičiaus, darbo sutarčių sudarymo datų, trukmės, fakto, jog atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti).

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Išvadoje nurodyta, kad Bendrovė, teikdama sutikimą - deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, deklaracijose nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti D. V., S. V. ir V. P.. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš visų administratoriaus darbuotojų tik trys darbuotojai bankroto administratoriai buvo nurodyti tarp pavedamų administruoti įmonių bankroto procesus ir nei vienas iš 7 darbuotojų bankroto administratorių, nurodytų lentelėje Nr. 1 (R. D., V. V., T. V., A. K., G. M., K. M., M. Š.).

Nepaisant pareiškėjos argumentų, jog minėti asmenys atliko kitas jiems pavestas darbines funkcijas ar kad jie buvo įdarbinti dar 2018 metais, teismas konstatuoja pareiškėjų elgesio nesąžiningą tikslą ir vertindamas kaip gynybinę pareiškėjų versiją, juos atmeta. Teismas nesąžiningą tikslą konstatuoja remdamasis ekonomine logika (nėra paaiškinimo, kodėl tiek laiko tokio dydžio Bendrovei buvo reikalinga tiek daug bankroto administratorių, jei ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo), elgesio trukme, faktu, jog Bendrovės atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti. Be to, pareiškėjų argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir pareiškėjų atsakomybės pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį nešalina.

ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Taigi Tarnyba teisėtai už Kodekso pažeidimus pareiškėjams paskyrė nuobaudas.

Pareiškėjai teigia, kad tik šiurkštus Kodekso pažeidimas užtraukia atsakomybę ir remiasi LVAT praktika (LVAT 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 ir kt.). Pareiškėjai teigia, kad jie nepadarė nusižengimo, nes dėl jų elgesio nekilo pasekmių. Atsakovė nurodo, kad Tarnyba nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Tačiau Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019). Be to, atsakovė nurodo, kad Bendrovė veikė nesąžiningai, pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Teismas pritaria atsakovės pozicijai. Tokią teismo išvadą lemia atrankos sistemos paskirtis, svarba ir reikšmė, savanaudiški pareiškėjos elgesio motyvai, poreikis apsaugoti sąžiningus kitus atrankos dalyvius.

LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertina, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjams inkriminuotas pažeidimas padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administratorius ir juridinio asmens vadovas ištaisė pažeidimą; bendradarbiavo su Tarnyba, anksčiau pažeidimų nebuvo nustatyta.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad pareiškėjams švelniausios nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimas būtų pagrįstas, o sprendimo turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjai ginčijamą įsakymą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (žr. pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016). Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V4-397, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti ginčijamo įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ ir V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė