- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2VP-7533-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03225-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: antstolis Darius Bliznikas, R. B., S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. B. priklauso ½ sutuoktinės įgyto turto, t. y., pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos. Nurodė, kad pareiškėja gavo antstolio 2023 m. vasario 13 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
3. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/14/00942 medžiagos nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2603-302/2012 dėl 12 537,65 Eur sumos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
4. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio turto, kurio pakaktų vykdomojoje byloje išieškomai sumai padengti. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) skolininkas yra sudaręs santuoką su S. B.. Antstolis 2023 m. sausio 12 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės S. B. lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. sausio 12 d. priimtu patvarkymu Nr. S-23-35-1061 pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą. Atsižvelgdama į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-23-35-4409 pasiūlė išieškotojai per 60 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo iš sutuoktinio turto, pajamų, gaunamų iš darbinės ir intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
6. 2023 m. kovo 6 d. teisme gautas išieškotojos prašymas nustatyti, kad skolininkui R. B. priklauso ½ sutuoktinės S. B. įgyto turto, t. y., pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos.
7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.
8. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).
9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. B. pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?–292, 667 straipsniais,
nutaria:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti, kad skolininkui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.