Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Edvardui Kazancevui, atsakovės atstovei Rasai Karčiauskaitei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei LR finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

FNTT Utenos apskrities skyriaus vyr. tyrėjo L. K. 2007-08-10 tarnybiniame pranešime Nr. 8-10/234 taip pat nurodyta (citata): „kad atlikti VMI rašte nurodytus veiksmus, 2007-07-31 pavedimu Nr.8-10/228 man buvo pavesta patikrinti G. K. įmonę“. Taigi dar 2007-08-10 FNTT pareigūnai jokių duomenų apie esą padarytą nusikalstamą veiką finansų sistemai (t.y. galimai apgaulingai tvarkomą jo individualios įmonės apskaitą) neturėjo ir iki šiol neturi, o vadovaujasi tik prielaidomis ir spėlionėmis. Informacija apie tai pirmą kartą paminėta tik 2008-04-18 FNTT rašte Nr.25/05-4-2037 ir tik todėl, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nepalankų FNTT sprendimą.

Inspekcija yra pradėjusi jo individualios įmonės ir asmens patikrinimus, todėl privalo juos užbaigti, surašyti atitinkamus patikrinimo aktus, nustatyti pažeidimus ir tik tuomet kreiptis į FNTT. Juolab, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimuose specializuojasi būtent VMI. Tai patvirtina ir jau minėto 2006-01-25 FNTT direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr.7-V/V-28 „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“ 18-27 punktai, kuriuose nurodyta, kad FNTT pareigūnas, siekdamas nustatyti nusikalstamos veikos požymius, įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su buhalterine apskaita, mokesčius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, gali pavesti mokesčių administratoriaus specialistams pateikti išvadą. Tokia praktika, kai kelių valstybės institucijų veikla yra dubliuojama, prieštarauja LR viešojo administravimo įst. 3 str. 6 ir 7 p. įtvirtintiems efektyvumo (viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis) ir subsidiarumo principams (viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi).

Inspekcija, kreipdamasi pagalbos į FNTT, savo rašte privalėjo nurodyti teisinį kreipimosi pagrindą. Minėto rašto pabaigoje yra paminėtas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas, su kuriuo FNTT pareigūnai nėra net susipažinę ir kuris FNTT pareigūnų neįpareigoja atlikti jokių veiksmų. Kelia abejonių ne tik šio Inspekcijos viršininko įsakymo galiojimas, bet net ir tokios teisės normos, suteikiančios teisę kreiptis į FNTT būtent tokios pagalbos, jame įtvirtinimas.

LR finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. FNTT pareigūnams suteikia teisę įgyvendinti šiame straipsnyje įtvirtintas teises tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas. Šiuo atveju jokio pagrindo atlikti Įstatymo 11 str. nurodytus veiksmus nebuvo. Kita vertus, jokie veiksmai ar savarankiškas patikrinimas atliekamas ir nebuvo. FNTT pareigūnai prašė tų pačių dokumentų kopijų, kurių savo rašte prašė Inspekcija. Pareiškėjo teigimu, jokie patikrinimai dokumentų kopijų pagrindu niekada nėra atliekami, o, esant įtarimų dėl aplaidaus ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, tikrinama visa įmonės buhalterinė apskaita (buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, finansinė atskaitomybė ir t.t.), o ne vien tik įmonės savininko piniginių lėšų įnašai į įmonės kasą bei banką ir piniginių lėšų išėmimai iš įmonės kasos bei banko. Be to, 2005 metų pabaigoje jis absoliučiai visus savo įmonės 2001-2005 metų buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus buvo pateikęs Inspekcijai mokestiniam tyrimui, kuri nenustačiusi jokių pažeidimų, dokumentus po kelių savaičių grąžino, tačiau mokestinio patikrinimo akto ar mokestinio tyrimo ataskaitos nesurašė.

Įstatymo 5 str. 2 d. nurodyta, kad FNTT bendradarbiavimo su mokesčio administratoriais tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija. Ši nuostata užtikrina LR Konstitucijos 29 straipsnio įgyvendinimą, kadangi tik griežtai laikantis minėtos bendradarbiavimo tvarkos yra įgyvendinami teisinės valstybės ir asmenų lygybės principai. Vadovaujantis minėtąja nuostata, Vidaus reikalų ministro ir Finansų ministro 2002-08-26 įsakymu Nr.401/267 patvirtinta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimo su mokesčių administratoriais tvarka, kuri reglamentuoja įvairius bendradarbiavimo ir keitimosi informacija būdus (tiesioginį keitimąsi informacija, bendradarbiavimą atliekant revizijas, patikrinimus, keičiantis metodine medžiaga ir kitus). Konkrečius FNTT ir mokesčių administratoriaus bendradarbiavimo ir keitimosi informacija būdus reglamentuoja FNTT direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2006-01-25 įsakymu Nr.7-V/V-28 patvirtintos taisyklės (dėl duomenų ir informacijos teikimo bei bendradarbiavimo, atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimus ir teikiant specialisto išvadas), kurios nustato bendradarbiavimo ir keitimosi turima informacija būdus, terminus ir tvarką. Bendradarbiaudami tarpusavyje mokesčių administratoriai ir FNTT pareigūnai privalo besąlygiškai vadovautis minėtojo įsakymo nuostatomis. Nesivadovaudama šiuo įsakymu FNTT pažeidė jo konstitucinę teisę (asmenų lygybės prieš įstatymą).Vadovautis FNTT direktoriaus ir Valstybinės mokesčių

ir todėl, kad, nesilaikydami šiuo įsakymu patvirtintos tvarkos, mokesčių administratoriaus darbuotojai

iš asmeninių paskatų turi galimybę pateikti subjektyvią, neteisingą ar tendencingą informaciją apie

mokesčių mokėtoją. To neįvyktų, jei FNTT būtų pareikalavusi objektyvios informacijos, t.y.

patvirtintų mokestinių patikrinimų aktų arba mokestinių tyrimų ataskaitų.

Teigia, kad FNTT nesivadovavo Įstatymo 5 str. 2 d. ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, numatytą LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 punkte. Be to, FNTT pareigūnai jo atžvilgiu yra nusiteikę neobjektyviai bei yra susidarę išankstinę neigiamą nuomonę ir vadovaujasi ne teisės normomis, o asmeninėmis paskatomis, t.y. piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). FNTT savo veikloje šiuo principu nesivadovavo, taip pat pažeidė ir nepiktnaudžiavimo valdžia principą (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p.). Atsakymo 2 punkte teigiama, kad vyresn. tyrėjas L. K. jokių tarnybinių pareigų, susijusių su manimi, nevykdė, o Utenos apskrities VMI Zarasų skyriuje 2007-06-21 administracinės teisės pažeidimų protokoluose pasirašė tik patvirtindamas faktą, kad administracinės teisės pažeidimų protokolų antrieji egzemplioriai jam įteikti. Atsakymo 3 punkte kažkodėl atsisakyta nagrinėti klausimą dėl parašų ties vyr. tyrėjo L. K. pavarde administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose, pateiktuose Zarasų rajono apylinkės teismui, tikrumo. Taigi FNTT argumentai esą prieštaringi ir neatitinka objektyvių duomenų (faktinių aplinkybių) -akivaizdu, kad parašai ties L. K. pavarde administracinės teisės pažeidimų protokoluose, surašytuose Utenos apskrities VMI darbuotojų, ir parašai paties L. K. surašytuose ir pasirašytuose dokumentuose (šaukime atvykti 2007-08-06 į FNTT prie LR VRM Utenos apskrities skyrių ir 2007-08-10 Tarnybiniame pranešime Nr.8-10/234) yra skirtingi. FNTT iki šiol nepaaiškino, kodėl L. K. parašai nurodytuose dokumentuose skiriasi.

Atsakymo 2 punkte teigiama, kad vyresn. tyrėjas L. K. Inspekcijos Zarasų skyriuje atliko procesinius veiksmus jam pavestoje ikiteisminio tyrimo byloje ir matė, kad tame pačiame kabinete, kuriame jis atliko minėtus procesinius veiksmus, jam buvo įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolų antrieji egzemplioriai, o vėliau jis protokoluose pasirašė tik patvirtindamas šį faktą.

Ar iš tiesų Inspekcijos Zarasų skyriuje minėtas FNTT pareigūnas vykdė procesinius veiksmus, nėra žinoma (jokie įrodymai nebuvo pateikti), tačiau, bet kokiu atveju, protokoluose pasirašyti jis neturėjo teisės, kadangi mokestiniuose patikrinimuose nedalyvavo ir jokių žinių suteikti negalėjo, t.y. nėra liudytojas LR ATPK 276 str. 1 d. prasme (liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės). LR ATPK 260straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Taigi pasirašyti protokolus FNTT pareigūnas neturėjo jokios teisės, o tokius jo ir Utenos apskrities VMI darbuotojų veiksmus vertina kaip bandymą įtakoti Zarasų rajono apylinkės teismo, vėliau nagrinėjusio šias administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarimus (FNTT pareigūno pareigų nurodymas ir parašai protokoluose galėjo sukelti įspūdį, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas).

Dėl išdėstytų argumentų FNTT pareigūnų veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, dėl jų patyęs turtinę ir neturtinę žalą.

LR baudžiamojo kodekso XXXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 222 straipsnis „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“ nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tarnybos Utenos apskrities skyriaus pareigūnai, susipažinę su Utenos apskrities mokesčių inspekcijos 2007-07-26 raštu ir prie jo pridėta medžiaga, kuriuose pateikti faktai, kad G. K. nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų bei nepateikia reikalaujamų dokumentų, pradėjo tyrimą vykdydami ne Inspekcijos prašymą suteikti pagalbą, o tarnybai ir jiems pavestas funkcijas, t. y. siekdami atskleisti nusikalstamas veikas finansų sistemai (šiuo atveju dėl to, kad gali būti apgaulingai tvarkoma G. K. individualiosios įmonės apskaita), vadovaudamiesi Įstatymu, kurio 11 str. 1 d. 1, 2 ir 3 punktai nustato, kad Tarnybos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant tyrimą jeigu yra pakankamai pagrindo, turi teisę: tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę ar kitokią veiklą turto buvimo faktus, jo įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas; susipažinti ir paimti šio įstatymo nustatyta tvarka buhalterinės apskaitos, personalo, patikrinimų, revizijų medžiagas ir kitus dokumentus; gauti iš juridinių bei fizinių asmenų reikiama informaciją, būtina Tarnybos veiklos uždaviniams, funkcijoms vykdyti, paaiškinimus, pažymėjimu ir dokumentų nuorašus apie juridinio ar fizinio asmens turtą bei pajamas, taip pat apie ūkines finansines operacijas.

Įstatymo 5 str. 2 d. reglamentuoja, kad bendradarbiavimo su mokesčių administratoriais tvarką nustato LR vidaus reikalų ministerija ir LR finansų ministerija. Vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro ir LR finansų ministro 2002-08-26 įsakymu Nr. 401/267 „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimo su mokesčio administratoriais tvarkos patvirtinimo“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2006-01-25 įsakymu Nr.7-V/V-28 patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo taisyklės, kurios nustato Tarnybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo tvarką. Šių taisyklių nuostatos nereglamentuoja Tarnybos pareigūnų veiksmų, atliekamų savarankiškai vykdant Įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, todėl FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi Įstatymo 7 str. 1 p. bei 11 str. pradėję savarankišką tyrimą siekdami atskleisti nusikalstamas veikas finansų sistemai (šiuo atveju dėl to, kad gali būti apgaulingai tvarkoma G. K. individualiosios įmonės apskaita), neprivalėjo ir neprivalo besąlygiškai pradėti bendradarbiavimo su mokesčio administratoriais, vadovaudamiesi minėtais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir mokesčio administratorių bendradarbiavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Dėl to Tarnybos Utenos apskrities skyriaus pareigūnai pagrįstai ir teisėtai, t. y. esant objektyviems duomenims (faktinėms aplinkybėms) ir laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, pradėjo ir atlieka G. K. individualiosios įmonės patikrinimą, šiais savo veiksmais galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nepažeidė ir nepažeidžia.

Teigia, kad G. K. skundo argumentas, jog Tarnybos administracinio sprendimo 2 p. prieštarauja to paties Tarnybos administracinio sprendimo 3 p., yra nepagrįstas. LR viešojo administravimo įst. 19 str. 1 d. nustato, kad administracinė procedūra - pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą, o 23 str. 1d. nustato, kad yra kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus.LR viešojo administravimo įst. 41 str. nustato, kad administracinė procedūra taikoma tiek, kiek viešojo administravimo subjekto veiklos priimant sprendimus dėl skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai. LR ATPK 280 str. nustato, kad klausimą, ar teisingai surašytas protokolas (tarp jų ir klausimą, ar protokolas surašytas laikantis teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, ar juos pasirašė teisę tam turintys asmenys, ir ar protokolo rekvizitai atitinka minėtus reikalavimus) ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, išaiškina ir sprendžia organas (pareigūnas), kuris nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia Tarnybos pareigūnams teisės tikrinti kitų institucijų surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolų, pagal kuriuos bylas nagrinėja kitas organas (pareigūnas). Vadovaudamiesi ATPK 225³ str. 2 d. Tarnybos pareigūnai klausimą, ar teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sprendžia tik patys nagrinėdami šio straipsnio 1d. nurodytas administracinio teisės pažeidimų bylas.

Skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad klausimą, ar teisingai surašyti Inspekcijos pareigūnų 2007-07-21 administracinės teisės pažeidimo protokolai Nr.165448 ir Nr. 165449, sprendė Zarasų rajono apylinkės teismas, dalyvaujant pareiškėjui G. K. .

Dėl išdėstyto, FNTT neturėjo ir neturi įgaliojimų nagrinėti klausimų dėl Inspekcijos pareigūnų 2007-07-21 administracinės teisės pažeidimo protokolų Nr.165448 ir Nr.165449 surašymo teisingumo (tarp jų ir klausimų, ar protokolas surašytas laikantis teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, ar juos pasirašė teisę tam turintys asmenys, ir ar protokolo rekvizitai (tarp jų ir parašai ties vyr. tyrėjo L. K. pavarde) atitinka reikalavimus.

Vyresnysis tyrėjas L. K. tuo metu jokių Tarnybos pareigūno tarnybinių pareigų, susijusių su G. K., nevykdė, o Inspekcijos Zarasų skyriuje 2007-06-21 administracines teisės pažeidimų protokoluose Nr.165448 ir Nr.165449 pasirašė tik patvirtindamas faktą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolų antrieji egzemplioriai G. K. įteikti, todėl kaip FNTT pareigūnas prisistatyti bei parodyti tarnybinį pažymėjimą neprivalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Tyrimų tarnybos Utenos skyriaus viršininko 2007-07-31 pavedimu Nr.8-10/228 vyresniajam tyrėjui L. K. pavesta atlikti G. K. individualios įmonės patikrinimą (b.l. 21).

G. K. 2007-08-09 kreipėsi į Tyrimų tarnybą su skundu, kuriame prašė atsakovo: 1) atsakyti kokiu pagrindu ir tikslu vyr. tyrėjas L. K. Utenos apskrities VMI Zarasų skyriuje dalyvavo 2007-06-21 administracinės teisės pažeidimų protokolų surašymo procedūroje?; kieno parašai yra ties vyr. tyrėjo L. K. pavarde administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose, pateiktuose Zarasų rajono apylinkės teismui?; kodėl šaukime, kurį išrašė vyr. tyrėjas L. K., nėra nurodyta pareiškėjo procesinė padėtis, šaukimo tikslas bei dokumentai, kuriuos įpareigojama pristatyti ir kokiu pagrindu grasinama LR baudžiamojo proceso kodekso normomis?; kodėl Tyrimų tarnyba nesilaiko LR mokesčių administravimo įst. 127 str. bei 2006-01-25 įsakyme Nr. 7-V/V-28 nustatytų reikalavimų?; 2) panaikinti tyrimų tarnybos Utenos apskrities skyriaus pavedimą vykdyti pareiškėjo bei jo individualios įmonės tyrimą (b.l. 12-16).

Tyrimų tarnyba 2008-04-18 sprendimu Nr.25105-4-2037 pateikė atsakymus į pareiškėjo pateiktus klausimus ir išaiškino, kad prašymas panaikinti Tyrimų tarnybos Utenos skyriaus viršininko 2007-07-31 pavedimą Nr.8-10/228 yra nepagrįstas ir atmestinas (b.l. 7-9).

Byloje spręstinas ginčas dėl Tyrimų tarnybos 2008-04-18 sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Iš skundo motyvų bei argumentų matyti, jog G. K. skundo teismui reikalavimo panaikinti Tyrimų tarnybos 2008-04-18 sprendimą pagrįstumą sieja su tomis aplinkybėmis, kad: 1) Tyrimo tarnybos 2007-07-31 pavedimas Nr.8-10/228 yra neteisėtas; 2) Tyrimų tarnybos pareigūno L. K. veiksmai Inspekcijos pareigūnams surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus yra neteisėti.

LR viešojo administravimo įst. 3 str. 2 p. įtvirtintas objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

LR viešojo administravimo įst. 8str. 1d. sakoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar Tyrimų tarnybos 2008-04-18 sprendimas priimtas objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, o taip pat ar atitinka LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1d. įtvirtintus bei individuliam sprendimui taikytinus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Dėl G. K. Tyrimų tarnybai 2007-08-09 pateikto skundo reikalavimų atsakyti į pareiškėjo nurodytus klausimus

Skundžiamu sprendimu G. K. išaiškinta, jog Tyrimo tarnybos skyriaus tyrėjas L. K. 2007-06-21 atlikdamas procesinius veiksmus bei pasirašydamas administraciniuose teisės pažeidimo protokoluose Nr.165448 bei Nr.165449 jokių tarnybinių pareigų neatliko, o tik patvirtino faktą, jog pareiškėjui buvo įteikti antrieji administracinių teisės pažeidimų protokolų egzemplioriai.

Tyrimų tarnyba pagrįstai nurodė, kad neturinti teisės tikrinti Utenos apskrities mokesčių inspekcijos surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų teisėtumo. Vadovaujantis LR ATPK 225³ str. 2d. nuostatomis, tai ar teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Tyrimo tarnybos pareigūnai sprendžia tik patys nagrinėdami minėto straipsnio 1d. nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas.

Atsižvelgus į tai darytina išvada, jog Tyrimų tarnyba G. K. prašymų, susijusių su minėtų protokolų surašymo teisėtumu, nenagrinėjo pagrįstai ir teisėtai.

G. K. taip pat informuojtas, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl L. K. veiksmų įteikiant pareiškėjui netinkamos formos šaukimą atvykti į Tyrimų tarnybos Utenos apskrities skyrių. L. K. dėl netinkamos formos šaukimo įteikimo įspėtas.

Iš Tyrimų tarnybos skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė į G. K. pateiktus klausimus atsakė išsamiai, visus atsakymus pagrindė objektyviai nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis.

Be to, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgus į minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y., pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas, siekdamas tos skundžiamo Tyrimų tarnybos sprendimo dalies, kuria atsakyta į jo 2007-08-09 pateiktus klausimus, panaikinimo, nenurodė, kaip pasikeistų tarp pareiškėjo ir atsakovo materialinis teisinis santykis teismui priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, t.y. visiškai nepagrindė šių reikalavimų LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5str. 1 d. bei 22 str. 1 d. prasme.

Dėl G. K. Tyrimo tarnybai 2007-08-09 pateiktame skunde formuluojamo reikalavimo panaikinti Tyrimų tarnybos Utenos apskrities skyriaus pavedimą vykdyti pareiškėjo bei jo individualios įmonės tyrimą

Iš G. K. skundo teismui motyvų matyti, jog jis ginčydamas Tyrimų tarnybos 2008-04-18 sprendimą dalyje dėl pavedimo atlikti jo įmonės patikrinimą, iš esmės siekia Tyrimų tarnybos viršininko 2007-07-31 pavedimo, kuriuo vyr. tyrėjui L. K. pavedama atlikti G. K. individualios įmonės patikrinimą, panaikinimo.

Skundžiamu Tyrimų tarnybos sprendimu pareiškėjui išaiškinta, kad Tyrimo tarnybos pareigūnai, vadovaudamiesi LR finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11str. 1d. nuostatomis bei užtikrindami minėtu įstatymu jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą gali atlikti tyrimą, ir jeigu yra pakankamo pagrindo, turi teisę tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę bei finansinę veiklą, turto buvimo bei įsigijimo faktus bei atlikti kitus veiksmus, todėl jo prašymas dėl Tyrimų tarnybos Utenos skyriaus viršininko 2007-07-31 pavedimo Nr.8-10/228 panaikinimo yra nepagrįstas.

Vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 165 str. 1d. nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

LR administracinių bylų teisenos įst. 16 str. 2d. sakoma, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Įvertinus minėtuose įstatymų straipsniuose įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad Tyrimų tarnybos viršininko pavedimas 2007-07-31 atlikti G. K. individualios įmonės patikrinimą laikytinas ikiteisminio tyrimo procesiniais veiksmais, nepriskirtinas viešajam administravimui, todėl tiek pareiškėjo skunde teismui, tiek atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai ir argumentai dėl minėto pavedimo teisėtumo bei pagrįstumo teisiškai nereikšmingi ir nenagrinėtini.

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Tyrimų tarnybos 2008-04-18 sprendimas Nr.25105-4-2037 iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus jo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą