Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-08-21 · Administracinė byla Nr. I-1204-162/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
I-1204-162/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00643-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1204-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00643-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2014 m. rugpjūčio 13 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 646,25 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Rietavo savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad Rietavo savivaldybės taryba (Taryba) 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios nustato, jog rinkliavos mokėtojai – fiziniai (individualių namų ar butų savininkai) arba juridiniai (negyvenamųjų patalpų, pastatų, komercinių patalpų ir kt. savininkai) asmenys, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos ir kuriems išrašomos sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą. Teigia, jog pagal minėtas taisykles, vietinės rinkliavos mokėtojas (fizinis asmuo) privalo sumokėti rinkliavą už visus jam nuosavybės teise priklausančius turto vienetus.

Nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo jo savininkas – V. S., kuri dėl nežinomų priežasčių pareiškėjui nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2009-2013 metus.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjo atstovo prašymas, kuriuo prašo bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį duomenų matyti, jog atsakovė išvyko į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę). Atsakovei jos turto (buto) vietos – (duomenys neskelbtini), adresu siųsti teismo šaukimai ir procesiniai dokumentai, tačiau neaišku ar jie buvo įteikti. SODROS duomenų bazėje duomenų apie atsakovės darbovietę nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2014 m. birželio 19 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu atsakovei įteikė procesinius dokumentus. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Rietavo savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-141 patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Rietavo savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-141 nustatė Rietavo savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti Rietavo savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-84. Rietavo savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtino naujus Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T1-114 pripažinti netekusiais galios įsigaliojus 2013 m. liepos 4 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-114 patvirtintiems naujos redakcijos Nuostatams (aktai paskelbti www.rietavas.lt; www.tratc.lt). Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Rietavo savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad V. T. Rietavo savivaldybėje nuosavybės teise pagal 2005 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 6373 valdo, naudoja ir disponuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 64,36 kv. m. Akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė yra V. S., t. y. kita pavardė, nei kad nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį matyti, kad V. S. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini), t. y. toks pat, koks nurodytas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Vadinasi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas asmuo V. T. yra atsakovė, kuri valdo, naudoja ir disponuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovė kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo Nr. 61 patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2009-2013 metus už nekilnojamąjį turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), yra 646,25 Lt. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė minėtą įsiskolinimą būtų sumokėjusi. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės aptariamu laikotarpiu naudojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – butas. Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis 2009 m. kovo 26 d. Nuostatų redakcijos 4.1.1. punktu ir 2010 m. sausio 14 d. Nuostatų redakcijos 32.3 punktu, kuriuose numatyta, jog daugiabučio namo gyvenamosios paskirties butui nustatomas 133,00 Lt per metus vietinės rinkliavos dydis. Nuo 2013 m. liepos 4 d. įsigaliojus naujai Nuostatų redakcijai, pagal 1 priedo 3 punktą daugiabučiame name Rietavo miesto teritorijoje esančiam gyvenamosios paskirties butui nustatytas 162,00 Lt metinis vietinės rinkliavos dydis, todėl atitinkamai atsakovei už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 81,00 Lt dydžio vietinė rinkliava. Remdamasis prieš tai išdėstytu teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos pareiškėjui priteistina 646,25 Lt įsiskolinimo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skundu taip pat prašo atlyginti 181,50 bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, jog administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 181,50 Lt prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos.

Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija SGKA Legal. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3000 Lt (3 MMA). Vertintina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 181,50 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl ji laikytina pagrįsta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės priteistina 181,50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 17178019) 646,25 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt šešis litus ir 25 centus) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 17178019) 181,50 Lt (šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė