- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- N-62-1609-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00768-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. D. (B. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties B. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kalbos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu B. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91² straipsnio 2 dalyje, skyrė 1200 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius B. D., neįvykdė Inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymo Nr. 5, kuriame buvo reikalaujama, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančio Dieveniškių miestelio gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai. Nurodyta, jog B. D. pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
B. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Inspekcijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2010 m. vasario 25 d. gavo Inspekcijos nurodymą Nr. 5 ir patikrinimo metu nustatė, kad Dieveniškių miestelio gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos, tačiau šios lentelės pakabintos ant privačių namų ir pirktos fizinių asmenų už nuosavas lėšas. Nuimti lenteles pastarieji atsisako, o jis neturi teisės reikalauti, kad jos būtų nuimtos, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybė yra neliečiama. Pažymėjo, jog patys Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai naujų lentelių nekabina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspekcijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo panašius motyvus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad gyventojų pakabintos lentelės atitinka Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių, patvirtintų Valstybinės kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 41, 4 punkto reikalavimus. Taip pat mano, kad jo veikoje nėra kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
B. D. administracinėn atsakomybėn už ATPK 91² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymą, kai šie veiksmai yra padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Formuluojant kaltinimą B. D. nurodyta, jog veika pasireiškė tuo, kad jis, būdamas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, neįvykdė Inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymo Nr. 5, kuriame reikalauta, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančio Dieveniškių miestelio gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai, be to, pažeidimą padarė pakartotinai per vienerius metus. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad lenteles su gatvių pavadinimais ant namų pritvirtino gyventojai savo iniciatyva, lentelės – jų nuosavybė, todėl jis neturėjo teisės reikalauti jų nuimti. Dėl šių priežasčių mano, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės elemento – tyčios.
ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi siekiant konstatuoti, jog asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, būtina jo veikoje nustatyti inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyvieji bei subjektyvieji pažeidimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į ATPK 91² straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti. Sutiktina su apelianto argumentais, jog nei bylą nagrinėjęs teismas, nei Inspekcija netyrė subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, tai yra ar yra pagrindo konstatuoti jo veikoje kaltės (pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio) buvimą. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vienareikšmiškai išvadai padaryti nepakanka. Apeliantas nuosekliai teigia bei byloje esantys dokumentai patvirtina, jog lentelės su gatvių pavadinimais buvo įsigytos už privačių asmenų lėšas ir pritvirtintos būtent ant jiems priklausančių pastatų. Šiems apelianto argumentams pakankamas dėmesys nebuvo skirtas, nepaneigti jo teiginiai dėl galimo nepagrįsto gyventojų nuosavybės teisių pažeidimo. Siekiant konstatuoti kaltės buvimą, svarbu tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamoje situacijoje turėjo realias galimybes bei suteiktus pakankamus įgaliojimus užtikrinti Inspekcijos reikalavimo įvykdymą, tai yra ar B. D. veikoje nustatyta kaltė. Tuo tarpu skundžiamoje apygardos administracinio teismo nutartyje apsiribota objektyviųjų pažeidimo sudėties požymių konstatavimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. D. (B. D.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį B. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.