Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2016 m. lapkričio 7 d., nuo 16.30 val. iki 17.16 val., prie Rusijos Federacijos ambasados, esančios Latvių g. 53A, Vilniuje, vykusio susirinkimo metu nesilaikė nustatyto atstumo ir stovėjo arčiau kaip 25 metrai atstumu šalia užsienio diplomatinės atstovybės.

Šiais veiksmais M. D. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 494 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole M. D. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Nagrinėjamu atveju M. D. taikytinos ANK nuostatos, kadangi ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip viena iš galimų skirti nuobaudų rūšių yra numatytas administracinis areštas, o ANK 494 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik baudą. Šiuo metu galiojantis ANK švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, todėl teismas perkvalifikuoja M. D. veiką pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu M. D. su pažeidimu nesutiko. Jis parodė, jog 2016 m. lapkričio 7 d. dalyvavo pikete. Iš viso pikete dalyvavo 10 žmonių, piketo metu jis kalbėjo per garsiakalbį. Piketas truko 5-7 minutes. Vėliau prie jo priėjo policininkas ir paprašė palikti piketo vietą, bet nieko neminėjo dėl 25 m atstumo. Policijos pareigūnas nurodė, jog visi piketuoja kitoje vietoje, už tvenkinio. Vėliau jam buvo nurodyta pasitraukti nuo ambasados 40-50 m ar dar toliau. M. D. teigė, jog, kiek jam žinoma, piketuoti galima 25 m atstumu nuo ambasados, tačiau šis atstumas skaičiuojamas nuo pagrindinio įėjimo. Piketas vyko apie 25 m nuo ambasados teritorijos.

Tyrimo metu M. D. parodė, kad 2016 m. lapkričio 6 d. vakare www.facebook.com pastebėjo skelbimą apie 2016 m. lapkričio 7 d. 16.30 val. rengiamą protestą prie Rusijos Federacijos ambasados, esančios Latvių g. 53A, Vilniuje. Skelbime nurodytu laiku atvyko prie Rusijos Federacijos ambasados. Prie tvenkinio, esančio šalia ambasados, pamatė kelis žmonės, kurie taip pat nurodė, kad atėjo į minėtą protestą. Protestas prasidėjo apie 16.45 val. Visi protesto dalyviai buvo ant trikampio formos išgrįsto ploto, esančio prie tvenkinio, apie 30 m atstumu nuo Rusijos ambasados vartų. Po 4-5 minučių protestą nutraukė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad protestuotojai nesilaiko nustatyto atstumo nuo ambasados. (b. l. 8)

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad išgirdo triukšmą, sklindantį per garsiakalbį, pamatė būrį žmonių, kurie artėjo prie Rusijos ambasados. M. D. kažką rėkė rusų kalba. M. D. akivaizdžiai pažeidė mitingavimo atstumo reikalavimą. V. L. teigė, jog jis paprašė laikytis įstatyme numatyto atstumo nuo ambasados, tačiau jo niekas neklausė, todėl buvo iškviestas pastiprinimas. Kai atvyko kiti policijos pareigūnai, mitinguojantys asmenys nežymiai atsitraukė nuo ambasados. Mitinguotojai nuo ambasados stovėjo 17-20 m atstumu. Atstumas nuo ambasados tvoros buvo išmatuotas anksčiau, 25 m atstumas yra už stulpo su kelio ženklu.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. parodė, kad buvo gauta informacija, jog yra triukšmaujama, nesilaikoma mitingavimo atstumo prie ambasados. Nuvykus į nurodytą vietą, M. D. kažką rėkavo per garsiakalbį, mitinguotojai tikrai buvo arčiau nei 25 m nuo ambasados. Mitinguotojų buvo paprašyta pasitraukti už tvenkinio ir ten mitinguoti. E. V. nurodė, kad 25 m atstumas nuo Rusijos Federacijos ambasados yra ne vieną kartą matuotas, minėtas atstumas yra už stulpo, ant kurio pritvirtintas ženklas sustoti draudžiama.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, kad facebook pamatė skelbimą, jog rengiama akcija. Akcijoje dalyvavo apie 10 asmenų. Pradėjus akciją prie Rusijos Federacijos ambasados apsauginis pasakė, kad jie viską daro nelegaliai, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas nurodė, kad jie protestuoja be leidimo ir netinkamoje vietoje, liepė eiti už tvenkinio. Protestuotojai toliau tęsė akciją, vėliau buvo sulaikytas M. D.. Visi protestuotojai nuo Rusijos Federacijos ambasados tvoros buvo 20-25 metrų atstumu.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. C. parodė, kad per tinklalapį facebook sužinojo apie akciją, kuri vyks prie Rusijos Federacijos ambasados. Akcijoje dalyvavo 7-10 žmonių. Minėta žmonių grupė nuo ežero akcijos metu priėjo prie Rusijos Federacijos ambasados. Liudytojas negalėjo pasakyti, kokiu atstumu nuo Rusijos Federacijos ambasados vyko akcija.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad atvykus prie Rusijos Federacijos ambasados pamatė grupę stovinčių žmonių. Tuo metu mitingas jau baigėsi, plakatai buvo supakuoti. Nuo stulpo, ant kurio pritvirtintas ženklas sustoti draudžiama, iki Rusijos Federacijos ambasados atstumas yra 20-30 m.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. 16.53 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie Rusijos ambasados susirinkę žmonės. (b. l. 3)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ patrulio V. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. jis dirbo prie Rusijos Federacijos ambasados, esančios Latvių g. 53. Apie 16.45 val. prie ambasados tvoros susirinko į piketą apie 12 žmonių. Policijos pareigūnui priėjus ir pareikalavus, kad būtų laikomasi nustatyto atstumo nuo ambasados, piketuotojai nepakluso ir toliau piketavo. Pastiprinimui buvo iškviestas policijos ekipažas Argo 11. Kai kurie piketuotojai buvo pristatyti į policijos komisariatą. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ patrulių E. V. ir R. G. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d., apie 16.30 val., buvo gautas pranešimas, jog Latvių g. 53 vyksta nesankcionuotas piketas, kuriame dalyvauja apie 15 žmonių. Nuvykus į nurodytą vietą policijos pareigūnas V. L. nurodė, jog prie Rusijos ambasados susirinkę apie 12 piketuotojų atsisako laikytis reikalaujamo atstumo nuo ambasados teritorijos. Buvo prieita prie asmens, kaip vėliau nustatyta M. D., kuris stovėjo prieš piketuotojus ir kalbėjo per garsiakalbį. Jo buvo pareikalauta laikytis 25 m atstumo nuo ambasados, tačiau M. D. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus. M. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 5, 6)

Iš D. P. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 6 d. vakarą tinklalapyje www.facebook.com pastebėjo skelbimą apie 2016 m. lapkričio 7 d. 16.30 val. rengiamą protestą prie Rusijos ambasados, esančios Latvių g. 53A, Vilniuje. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 16.22 val., atvyko prie ambasados. Netoli ambasados, prie tvenkinių, buvo keli asmenys, kurie nurodė, kad ir jie atvyko į protestą. Vėliau prisijungė dar keli asmenys. Protestas prasidėjo apie 16.45 val. Iš viso buvo 9-10 protestuotojų. Visi protesto dalyviai protesto metu buvo ant trikampio formos išgrįsto ploto, esančio prie tvenkinio, 20-25 m atstumu nuo Rusijos ambasados vartų. Protestas vyko apie 10-12 minučių, kadangi jį nutraukė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai nutraukė protestą, kadangi, pasak policijos pareigūnų, jie nesilaikė reikalaujamo atstumo nuo ambasados. (b. l. 9)

Iš M. A. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 6 d. vakarą tinklalapyje www.facebook.com pastebėjo skelbimą apie 2016 m. lapkričio 7 d. 16.30 val. rengiamą protestą prie Rusijos ambasados, esančios Latvių g. 53A, Vilniuje. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 16.30 val., atvyko prie ambasados. Netoli ambasados, prie tvenkinių, buvo keli asmenys, kurie nurodė, kad ir jie atvyko į protestą. Protestas prasidėjo apie 16.45 val. Proteste dalyvavo 9 žmonės. Protesto metu dalyviai buvo ant trikampio formos išgrįsto ploto, esančio prie tvenkinio apie 20-25 m atstumu nuo Rusijos ambasados vartų. Protestas vyko 4-5 minutes. Vėliau protestą nutraukė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad jie nesilaiko reikalaujamo atstumo nuo ambasados. (b. l. 10)

Iš R. G. paaiškinimo matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2016 m. lapkričio 7 d. dirbant kartu su patruliu E. V. apie 16.30 val. gavo pranešimą, jog prie Rusijos ambasados, esančios Latvių g. 53, Vilniuje, vyksta nesankcionuotas 15 žmonių piketas. Nuvykus 15 m atstumu nuo Rusijos ambasados teritorijos, kuri yra aptverta tvora iš Latvių g. pusės, kur yra pagrindinis įėjimas į ambasados pastatą, stovėjo 12 žmonių. Vienas vyras kalbėjo pro garsiakalbį. Vėliau nustatyta, kad minėtas vyras yra M. D., kurio buvo paprašyta laikytis reikalaujamo atstumo nuo ambasados, t. y. 25 m, tačiau jis atsisakė tai daryti. M. D. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 11)

Iš V. L. paaiškinimo matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2016 m. lapkričio 7 d. dirbo poste prie Rusijos ambasados, esančios Latvių g. 53, Vilniuje. Apie 16.45 val. šalia ambasados išgirdo kalbant per garsiakalbį. Tarp ambasados ir tvenkinio, esančio iš Latvių g. pusės, pamatė stovint 12 žmonių. Žmonės stovėjo 15-17 m atstumu nuo ambasados tvoros. Žmonės stovėjo ant kelio, kuris veda prie ambasados vartų, važiuojamosios dalies. Vienas vyras kalbėjo per garsiakalbį. V. L. priėjęs prie žmonių paprašė, kad jie laikytųsi reikalaujamo 25 m atstumo nuo ambasados ir pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies. Vyras kalbėjęs per garsiakalbį reikalavimų nepaisė. V. L. išsikvietė kolegas į pagalbą. Jam šnekant su kitais protesto dalyviais, vyras, kalbėjęs per garsiakalbį, nubėgo dar arčiau ambasados tvoros, t. y., nuo ambasados buvo 1 m atstumu. Atvykę kolegos sulaikė asmenį, kalbėjusį per garsiakalbį, ir pristatė į policijos komisariatą. (b. l. 12)

Iš A. Š. paaiškinimo matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mobilios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 17.10 val., gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba prie Rusijos ambasados, esančios Latvių g. 53, Vilniuje. Nuvykus į nurodytą vietą apie 30 m atstumu nuo ambasados tvoros, prie vandens telkinio iš Latvių g. pusės stovėjo apie 11 žmonių. (b. l. 13)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip nedidelė grupė asmenų stovi netoli Rusijos Federacijos ambasados teritorijos aptvertos tvora, laiko plakatus. Vienas vyras kalba per garsiakalbį. Po kurio laiko asmenų grupė priartėja arčiau prie Rusijos ambasados tvoros. Asmuo, kalbantis per garsiakalbį stovi ant šaligatvio tarp Rusijos ambasados tvoros ir stulpo, ant kurio pritvirtintas kelio ženklas – sustoti draudžiama. Matosi, kaip policininkai bendrauja su protesto dalyviais. (b. l. 14)

Iš rašto dėl įvykio vietos apžiūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. vasario 7 d. naudojant ruletę buvo atlikti du matavimai ir nustatyta, kad atstumas nuo Rusijos Federacijos ambasados iki stulpo, ant kurio pritvirtintas draudžiamas kelio ženklas – sustoti draudžiama yra 17,45 m. (b. l. 48)

Pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl susirinkimų įstatymo pažeidimo. Pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie užsienio diplomatinių atstovybių gali būti organizuojami ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų ir objektų.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2016 m. lapkričio 7 d., apie 16.30 val., prie Rusijos Federacijos ambasados buvo vykdomas piketas, kuriame dalyvavo ir pats M. D.. Teismo posėdžio metu D. P., V. C. paaiškino, kad tinklalapyje „Facebook“ rado pranešimą apie būsimą akciją prie Rusijos Federacijos ambasados. Atvykus nurodytu laiku akcijoje dalyvavo apie 10 žmonių. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos D. P. ir M. A. paaiškinimuose, duotose tyrimo metu. Policijos pareigūno V. L. parodymai, duoti teisme, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad prie Rusijos Federacijos ambasados buvo susirinkę žmonės, kurie piketavo. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip prie Rusijos Federacijos ambasados stovi susirinkę žmonės, laiko plakatus, skanduoja, M. D. kalba per garsiakalbį. Be to, kaip jau minėta, pats M. D. neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku prie Rusijos Federacijos ambasados dalyvavo pikete.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar piketo metu M. D. laikėsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų, t. y. ar laikėsi minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso“ 1 straipsnyje yra nustatyta, kad užsienio valstybės diplomatinė atstovybė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis užsienio valstybės užsienio reikalų tarnybos padalinys, atstovaujantis tai užsienio valstybei, ginantis jos ir jos piliečių teises bei interesus Lietuvoje, palaikantis oficialius tarpvalstybinius santykius. Pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių 1 straipsnio i punktą „atstovybės patalpos“ yra atstovybės tikslams naudojami pastatai arba jų dalys, įskaitant atstovybės vadovo rezidenciją, ir jiems priklausantys žemės sklypai nepriklausomai nuo to, kieno tai yra nuosavybė. Teismo įsitikinimu, į Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme vartojamą užsienio diplomatinės atstovybės pastatų ir objektų sąvoką pakliūna tiek tokios atstovybės pastatas bei jo dalys, tiek teritorija, esanti aplink pastatą, kuri gali būti tiek aptverta, tiek neaptverta. Tvora yra laikyta užsienio diplomatinės atstovybės objektu. Taigi teismas konstatuoja, kad 25 m atstumas, nurodomas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme, turi būti skaičiuojamas nuo Rusijos Federacijos ambasados tvoros, o ne nuo Rusijos Federacijos ambasados pastato įėjimo, kaip mano M. D..

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. D. stovi ant šaligatvio tarp Rusijos Federacijos ambasados tvoros ir stulpo, ant kurio pritvirtintas kelio ženklas sustoti draudžiama. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atstumas tarp nuo Rusijos Federacijos ambasados tvoros ir stulpo, ant kurio yra pritvirtintas kelio ženklas sustoti draudžiama, yra 17,45 m. Minėtas atstumas atliekant vietos apžiūrą buvo išmatuotas du kartus naudojant ruletę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. L. bei E. V. nurodė, kad minėtas atstumas ne vieną kartą buvo matuotas anksčiau ir atstumas nuo ambasados sienos iki kelio ženklo yra tikrai mažesnis nei 25 m. Taigi teismas konstatuoja, kad nekyla jokių abejonių, jog M. D. piketuodamas nesilaikė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatyto atstumo, t. y. 25 m atstumo nuo Rusijos Federacijos ambasados ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje yra nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi be jokių abejonių M. D. Lietuvos Respublikoje gali laisvai įgyvendinti savo teises, tačiau tai daryti privalo atsakingai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Naudodamasis savo teisėmis jis privalo žinoti ne tik bendrą pareigą, jog negalima pažeisti kitų asmenų teisių, bet ir Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatas, kurios susijusios su tam tikrų specifinių teisių įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog jis nesilaikė Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Teismas pastebi ir tai, jog šiuo atveju visiškai nėra svarbu, kokiu atstumu nuo Rusijos Federacijos ambasados teritorijos policijos pareigūnai reikalavo pasitraukti M. D.. M. D. akciją privalėjo vykdyti ne arčiau nei 25 m iki Rusijos Federacijos ambasados teritorijos, būtent tokiu atstumu jis privalėjo atsitraukti nuo minėtos ambasados teritorijos. Tuo pačiu teigtina, jog M. D. neprivalėjo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams, kurie nebuvo pagrįsti teisės normomis. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai M. D. galėjo reikalauti atsitraukti toliau nei numatyta įstatyme, nešalina pažeidėjo atsakomybės.

M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą M. D., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (piketo trukmę, pažeidėjo veiksmų intensyvumą, į tai, jog iš esmės jokių neigiamų padarinių neteisėti veiksmai nesukėlė), į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – anksčiau nėra baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. D. už nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje, bei skirti administracinę nuobaudą – 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16063527499.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.