Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-257-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
II-257-486/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00926-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Pareiškėjas
T. V.
NuorašasBylos Nr. II-257-486/2019
Proceso Nr. 4-68-3-00926-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.3.3; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo mėn. 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjui T. V., teismo posėdyje išnagrinėjo T. V. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3 Policijos komisariate buvo užregistruotas T. V. pareiškimas dėl to, kad 2018 m. gruodžio 7 d., apie 08:45 val., jis negalėjo išvažiuoti iš namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi jo automobilis buvo užstatytas R. Š. priklausančiu automobiliu. Pareiškėjo teigimu, R. Š. išėjus į kiemą, atėjo iki jo automobilio, atidarė priekines keleivio dureles, pradėjo pareiškėją įžeidinėti rusiškais keiksmažodžiais jo mažamečių vaikų akivaizdoje.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresnioji tyrėja G. Š. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje, kadangi tyrimo metu negauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. Š. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareiškėją.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl minėto 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas iš esmės cituoja LR ANK 72 straipsnio dispoziciją, mano, kad dėl neteisėtų R. Š. veiksmų padaryta neigiama įtaka jam, jo vaikams. Mano, kad tyrimas turi būti atliktas išsamiai, kaip kad šiuo atveju nebuvo padaryta. Be to, akcentavo, kad R. Š. pati pripažino, kad atidarė automobilio dureles. Paaiškino, kad žmona žino koks susierzinęs pareiškėjas jai paskambino dėl įvykusio incidento, matė, kad buvo iškviestas policijos ekipažas, ir gali paliudyti apie vaikų emocinę būklę, tačiau tos aplinkybės nebuvo tirtos. Akcentavo ir liudytojo V. G. teiginius, kad R. Š. kažką intensyviai aiškino, kas patvirtina, kad ji bendravo neramiai, šaukė. Pareiškėjo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad jo pareiškimas nėra ištirtas tinkamai, neatlikti tyrimo veiksmai. Mano, kad R. Š. veiksmai nepaneigti jokiais įrodymais, be to, netinkamai pritaikytos materialiosios ir procesinės teisės normos. Anot pareiškėjo, R. Š. veiksmuose yra LR ANK 72 bei 481 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Pareiškėjas prašo panaikinti tyrėjos priimtą nutarimą, grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, apklausti jo dukrą, paskirti R. Š. administracines nuobaudas, numatytas LR ANK 72 straipsnyje bei LR ANK 481 straipsnyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Institucija pažymi, kad pareiškimas išnagrinėtas tinkamai, išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes, todėl jis paliktinas galioti.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis palaiko skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad jis įvykio dieną negalėjo išvažiuoti, nes buvo užstatytas automobilis, o jis skubėjo į darželį. Paaiškino, kad kaimynė R. Š. konfliktuoja ne pirmą kartą, bet tą dieną automobilyje buvo vaikai. Keikėsi necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais, vaikas viską gali paliudyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LR ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

LR ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ir nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tačiau negalima visais atvejais bet kokį konfliktą ar neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (LR ANK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad R. Š. žodžiais ar veiksmais būtų pažeidusi pareiškėjo vaikų teises ir kad jos tyčia būtų buvusi nukreipta į vaiko teisių pažeidimą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nors pareiškėjas nurodo, kad byloje egzistuoja akivaizdūs duomenys, kad R. Š. priėjusi prie automobilio keikėsi, įžeidinėjo ir taip išgąsdino automobilyje sėdinčius vaikus, tačiau pačio pareiškėjo vardijamas liudytojas tik patikino matęs stovinčią R. Š., kuri intensyviai aiškino, tačiau tai dar nepatvirtina, kad buvo rėkiama, taip pažeidžiant vaikų emocinę būklę. Pareiškėjas aiškina, kad tikslinga apklausti jo žmoną, tačiau ji įvykio metu nedalyvavo. Be to, yra pakankamas pagrindas teigti, kad jos parodymai gali būti subjektyvūs. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nurodo, kad tikslinga apklausti jo mažametį vaiką, tačiau teismo vertinimu, taip pat gali neigiamai veikti vaiko emocinę būklę, be to akivaizdu, kad vaikas yra pakankamai jauno amžiaus, gim. 2013-02-07. Be to, iš tyrėjos nutarimo matyti, kad su R. Š. buvo pravestas prevencinis pokalbis kurio metu ji buvo supažindinta su administracine atsakomybe pagal LR ANK 72 straipsnį.

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas sutinka su nutarimo išdavomis, kad tyrimo metu negauta vienareikšmių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. Š. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareiškėją jo mažamečių vaikų akivaizdoje, todėl administracinio nusižengimo teisena nesant įvykio ir sudėties pagrįstai nutrauktina. Vėlgi, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Iš byloje esančios Policjos elektroninių paslaugų sistemos matyti, kad pati R. Š. policijai irgi pranešė apie įvykį, nurodydama, kad senamiestyje yra problema su parkavimu. Jos biuras (dirba draudimo bendrovėje) yra, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prie namo yra kiemas, kur visi stato savo automobilius. Jei užstatomas automobilis, tai matomoje vietoje paliekamas telefono numeris. Be to, ji akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvena triukšmingas gyventojas T. V., kuris ne pirmą kartą ją ir kitas kolegas aprėkia, apšaukia, gąsdina (b. l. 17). Dėl aukščiau išdėstyto, akivaizdu, kad tarp pareiškėjo ir R. Š. yra pastovūs konfliktiški santykiai.

Teismo vertinimu, 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, išsamiai įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo netenkina, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo R. Š. veiksmuose, kurių skunde nurodyti argumentai nepaneigia.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo skundas netenkintinas, paliekant galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną palikti nepakeistą, o pareiškėjo T. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski