Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-360/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1A-152-360/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23378-2020-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
M. B.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-360/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23378-2020-10Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 2.4.6.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-02 nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš M. B. priteista nukentėjusiajam V. M. (V. M.) 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis 2020-06-14, apie 12 val., iš automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jį vežė V. M., pagrobė V. M. priklausantį 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti bausmę, neskirti jam laisvės apribojimo, o skirti baudą ar viešuosius darbus. Nurodo, kad augina mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat ir nesantuokinį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad vienintelis išlaiko šeimą, po įvykio jaučia stresą, vartoja raminančius vaistus.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusysis V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, tik nesutinka su paskirta bausme. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

5. Nors nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo netaikyti jam laisvės apribojimo, ši bausmės rūšis jam ir nebuvo skirta, vis dėlto iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta arešto bausme ir nori, jog būtų paskirta švelnesnės rūšies bausmė (bauda ar viešieji darbai). Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, kolegija nemano, jog M. B. nubaustas per griežtai.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas M. B. yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Nors apeliantas prašo skirti švelnesnes bausmės rūšis – baudą ar viešuosius darbus, tačiau toks prašymas netenkinamas. Iš bylos duomenų matyti, jog M. B. nedirba, nėra duomenų apie jam anksčiau skirtų administracinių piniginių nuobaudų mokėjimus, todėl skirti finansinio pobūdžio bausmę netikslinga. Apeliantas praeityje ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl kurios nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad M. B. nusikalto būdamas recidyvistas. Savo elgesiu M. B. rodo, jog išvadų nedaro, taisytis nenori, todėl jam pagrįstai buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – areštas, o jo terminas nustatytas didesnis nei vidurkis. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas M. B. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

8. Apeliantas pažymi, jog augina du mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, tačiau tokie argumentai vertinami kaip deklaratyvūs, kuriais nuteistasis siekia sušvelninti savo atsakomybę. Byloje nėra duomenų, kad M. B. būtų dirbantis, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje. Šeiminės aplinkybės, poreikis išlaikyti artimuosius apeliantui buvo žinomi ir iki nusikaltimo padarymo, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos nesulaikė.

9. Nors apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad po įvykio jaučia stresą, vartoja vaistus, tačiau šie argumentai neduoda jokio pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė