Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos atliktos bausmės laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. F., V. J., ir A. P. civiliniam ieškovui M. B. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

M. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš V. J. ir A. P. civiliniam ieškovui M. P. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

S. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. F., V. J. ir A. P. civiliniam ieškovui S. D. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos dalis dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. F., V. J., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. Jis prašo panaikinti įpareigojimą būti namuose ir sumažinti neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės

6. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai. Taigi, kitiems tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pripažintiems asmenims – A. F. ir V. J. paskirtos bausmės rūšis – laisvės apribojimas ir paskirti įpareigojimai neturi jokios įtakos A. P. teisinei padėčiai. Šių nuteistųjų asmenybės ir jų vaidmuo nusikalstamų veikų daryme yra skirtingi, todėl skirtingos ir kylančios teisinės pasekmės.

7. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytus draudimus ar įpareigojimus, taip pat, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, vietoje 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta ne teismo pareiga, bet teisė, skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatyti asmeniui vieną ar kelis draudimus ar įpareigojimus. Taigi asmeniui minėti draudimai bei įpareigojimai turi būti individualizuojami atsižvelgiant į kiekvienos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkrečiai įpareigojimai nuteistajam skiriami kiekviena už atskiras nusikalstamas veikas skiriama laisvės apribojimo bausme, ir tik tuomet, esant veikų daugetui, skiriama galutinė subendrinta bausmė.

8. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam paskirtos bei BK 63 straipsnio tvarka subendrintos galutinės laisvės apribojimo bausmės turinys – BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai - būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau apylinkės teismas tiek skirdamas laisvės apribojimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrinęs bausmes tarpusavyje apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, tiek su ankstesniu teismo procesiniu sprendimu, paskyrė įpareigojimus atskirai po bausmių skyrimo ir bendrinimo prie galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės. Toks įpareigojimų paskyrimas pripažintinas ydinga praktika, tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuosprendžio aprašomąją dalį, skiriant A. P. bausmes už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jas subendrinant tarpusavyje, kurioje pasisakyta apie A. P. skirtinus įpareigojimus, kurie darytų jam teigiamą įtaką, sprendžia, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatant A. P. įpareigojimus atskirai nelaikytinas esminiu baudžiamojo kodekso pažeidimu, numatytu BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris sutrukdė apylinkės teismui priimti teisėtą nuosprendį.

9. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojimus, taip pat įpareigojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tinkamai realizavo BK 48 straipsnio nuostatas. Be to, apeliantas buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichoaktyvių (psichiką veikiančių) medžiagų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. P. paskirta bausmė buvo subendrinta su paminėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant bausmės vykdymo laikotarpiu ir ankščiau nurodytus įpareigojimus, kurie sutampa su šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtais, išskyrus įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

10. Kolegija, įvertinusi ankščiau paminėtas aplinkybes, BK 63 straipsnio, 48 straipsnio nuostatas, mano, kad, apylinkės teismas, bendrinant skirtingais teismo procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, turi bendrinti ne tik paskirtas bausmes, tačiau ir paskirtus įpareigojimus. Įstatymo leidėjas nėra numatęs atskiro teisinio instituto, kokia tvarka turėtų būti bendrinami draudimai, įpareigojimai, paskirti, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatyta tvarka, tačiau, kolegijos nuomone, bendrinant skirtingais teismo procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, turi būti bendrinami ir ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirti draudimai, įpareigojimai. Draudimai, įpareigojimai gali būti nebendrinami tik vienu atveju, kai, priimant naują nuosprendį, anksčiau paskirti draudimai, įpareigojimai nebeturi prasmės. Šiuo nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, bendrino ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus, neskirdamas įpareigojimo – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kuris neturi prasmės, paskyrus įpareigojimą – būti namuose teismo nurodytu laiku ir, kaip, BK 48 straipsnio 3 dalimi, privalomąjį elementą – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Dėl neturtinės žalos

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos dydį, kadangi nukentėjusieji išprovokavo konfliktą ir pasinaudoję šia padėtimi nori pasipelnyti. Taip pat nurodė, kad jo materialinė padėtis sunki, todėl nesugebės sumokėti tokios sumos.

12. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-307/2019).

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiesiems M. B., M. P. ir S. D. neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į veikos pasekmes (nukentėjusiesiems M. B. ir M. P. sveikata sutrikdyta nežymiai, o S. D. – nesunkiai), žalą padariusio asmens veiksmų intensyvumą: A. P. veikiant su kitais bendrais, nukentėjusiesiems sveikata sutrikdyta suduodant ne vieną smūgį, elgesį po įvykio – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pradėjus nagrinėti bylą savo kaltę pripažino visiškai, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir, iš dalies patenkinęs nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, iš A. F., V. J., ir A. P. solidariai priteisė M. B. 700 Eur, S. D. – 1 500 Eur ir iš V. J. ir A. P. – M. P. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką matyti, jog analogiško pobūdžio bylose dėl nežymių asmens sveikatos sutrikdymų priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-976/2018, 2K-347-976/2018 ir kt.), dėl nesunkių asmens sveikatos sutrikdymų priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo (M. B. ir M. P. nežymaus ir S. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo), jautė skausmą, nepatogumus būnant viešoje vietoje. Nukentėjusieji visus patirtus išgyvenimus įvertino: nukentėjusysis M. B. 3 000 Eur neturtinės žalos dydžiu, M. P. 6 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, S. D. 10 000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad apylinkės teismo sumažintas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai analogiško pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad reikalavimas priteisti nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti sumažintas, įvertinus tai, kad nukentėjusieji išprovokavo konfliktą. Visgi, pažymėtina, kad remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tik tuomet, kai paties nukentėjusio asmens veiksmai (veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai) padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kompanijos, tarp jų kilo žodinis konfliktas, vaizdo įrašas patvirtina, kad nors prie nuteistųjų staliuko pirmas priėjo nukentėjusysis M. B., po to M. P., tarp kurių vyko pokalbis, tačiau, jo metu sėdėję prie staliuko, pirmi atsistojo du kiti nuteistieji, o paskutinis atsistojęs A. P. būtent pirmas ir sudavė smūgį nukentėjusiajam M. B., dėl ko prasidėjo muštynės. Tiek iš nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad vieni kitus vadino „Teletabiais“, dėl ko prasidėjo tarp abiejų kompanijų žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes. A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų tai, jog nukentėjusiųjų pasakyti žodžiai kėlė grėsmę jam ir jo draugams, kad būtų reikėję naudoti fizinę jėgą. Sutiktina su nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad apylinkės teismas dėl provokavimo nepasisakė, tačiau ši aplinkybė nepaneigtų fizinio smurto panaudojimo, sukelto fizinio skausmo, nežymaus ir nesunkaus sužalojimo fakto. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu tiek apeliantas, tiek kiti nuteistieji savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo tvarka, be to, kiti nuteistieji dėl skundžiamo nuosprendžio apeliacinių skundų nepateikė.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašydamas sumažinti neturtinės žalos dydį nurodo ir savo sunkią materialinę padėtį, tačiau visiškai nemotyvuoja, kaip ir dėl kitų anksčiau aptartų savo reikalavimų, bei nepateikia jokių savo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių duomenų, nors yra dirbantis, tačiau šios aplinkybės šiuo atveju neturi esminės įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.

18. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį pagrindo nėra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.