Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013-01-16, apie 20 val. 20 min., Meilės al. 2B, Palangoje, vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdama neblaivi, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,45 promilės).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Palangos miesto apylinkės teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, o fakto buvimą nepagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, todėl priimtas skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, dėl sekančiai išdėstytų motyvų ir argumentų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. dispozicijoje nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis reikalauja, kad subjektas atliktų veiksmą – vairuotų. Teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nesiėmė tirti aplinkybių dėl jos vairavimo fakto nustatyto, o tik formaliai įvertinęs policijos darbuotojų tarnybinius pranešimus, nurodė, kad kvietimas į teismo posėdį patvirtinti aplinkybes, kurios patvirtintos tarnybiniuose pranešimuose, ir pastaruosius kviesti yra netikslinga, siekiant ekonomiško bylos proceso. Tokia teismo pozicija prieštarauja nepriklausomo ir bešališko teismo principui, kuris užtikrina teisingą, objektyvų bylos išnagrinėjimą.

Pažymėtina faktinė aplinkybė, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, stovėjo prie pastato adresu Meilės al. 2B, Palangoje (kaip teisingai ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole), kaip atvyko policijos ekipažas. Tuo metu ji buvo ne viena, o kartu su kitais asmenimis: R. L. (a. k. „(duomenys neskelbtini)“7, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Palanga), A. S. (a. k. „(duomenys neskelbtini)“, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Palanga), T. S. (a.k. „(duomenys neskelbtini)“). Visi jie kartu buvo nuo automobilio 20-30 metrų ir buvo prie Meilės al. ir Basanavičiaus g. kampo (ties „Čili pica“ pastatu), kai policijos pareigūnas, privažiavęs su automobiliu, pro langą paklausė, kam priklauso automobilis, nes kur stovi automobilis „Opel Vectra“, toje vietoje yra pėsčiųjų takas ir važiuoti negalima. Policijos pareigūnui ji pasakė, kad tai jos automobilis, kurio dar nespėjo performinti savo vardu ir, kad pastarasis automobilis turi invalido ženklą. Po šio atsakymo, policijos pareigūnas nurodė lipti jai į policijos automobilį, o jai įlipus, užrakino centriniu užraktu duris. Policijos pareigūnas paklausė kas vairavo automobilį „Opel Vectra“, jai pasakius, kad automobilio pastaruoju metu niekas nevairavo ir jis jau stovi 3-5 min., policijos pareigūnas pasakė, kad važiuojama į policijos nuovadą, jos girtumui nustatyti. Jos (apeliantės) draugai (kurie nurodyti aukščiau) buvo palikti, o ji išvežta į policijos nuovadą. Trumpai tariant, policijos pareigūnai nesiėmė išsiaiškinti aplinkybių kas vairavo automobilį, kiek laiko jis stovėjo ir kitos panašios aplinkybės, net nebuvo paklausta paliktų trijų asmenų apie vairavimo ar automobilio stovėjimo aplinkybes. Nuvykus į policijos nuovadą, jai buvo liepta pūsti į alkotesterį tik vieną kartą, kurio metu buvo užfiksuotas 0,45 promilių girtumas. Policijos pareigūnas nesiaiškindamas vairavimo fakto, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir liepė surašyti pasiaiškinimą.

Skundžiamame nutarime yra paminėti policijos tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad ji neva nurodžiusi aplinkybę, jog išgėrė alaus bokalą Klaipėdoje ir vairuodama atvyko į Palangą. Tokią neteisingą aplinkybę ji sužinojo tik susipažinusi su skundžiamu nutarimu. Ji nori griežtai paneigti tokią aplinkybę, kurios ji neminėjo. Kita vertus, tarnybiniai pranešimai nesukuria teismui jokio prioriteto, kitų duomenų atžvilgiu, o pastarieji turi būti patikrinti ir ištirti teismo. Tokiu būdu užkertamas kelias ne tik patikrinti duomenų tikrumą ir objektyvumą, bet ir užkertamas kelias administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui užduoti papildomus klausimus policijos pareigūnams, kas pagrįstai suponuoja į administracinėn traukiamo asmens gynybos pažeidimą.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti kaltinimą tenka Institucijai, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai. Šiuo atveju, vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog būtent ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad 2013-01-16, 20.37 val. jai nustatytas 0,45 promilės girtumas. Su šiuo nustatytu duomeniu ji nesutiko ir išleista iš policijos nuovados (21 val.), iš karto nuvyko į Palangos ligoninę (Klaipėdos pl. 76, Palanga), kur atliko medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. 2013-01-16, 21.51 val. buvo paimtas kraujas iš venos, o 21.52 val. aparatu „Drager Alcotest 7410“ buvo nustatytas alkoholio nustatymas iškvepiant (pučiant į alkotesterį) – 0,24 promilės, 22.15 val. – 0,17 promilės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, jai 2013-01-16, 20.53 val. buvo surašytas pranešimas Nr. 60A-2261321-13 dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tokiu būdu jai atvykus medicininei apžiūrai ir davus kraują bei pasitikrinus alkotesteriu atitinkamai 21.51 val. ir 21.52 val., nebuvo pažeistas teisės aktuose numatytas vienos valandos laikotarpis.

Svarbu paminėti, kad Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo – 30 proc. iki + 60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris jos iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,45 promilių girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtina specialisto išvada Nr. T–A 967/13(01), jog jos kraujyje rasta 0,31 promilės etilo alkoholio, t. y. neviršijanti leistinos 0,4 promilės riba. Taip pat pažymėtina, kad nuo 20.37 val. (kai jai nustatytas 0,45 promilės girtumas policijos nuovadoje) iki sekančio patikrinimo – 21.52 val. (jai nustatytas 0,24 promilės girtumas), buvo praėję 1 val. 15 min., o skirtumas sudarė 0,21 promilių. Atkreiptinas dėmesys į jau paminėtą Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. metodiką, kad žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai – vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų – 0,085 g/1 kg kūno svorio (imant vidutinį kūno svorį – 70 kg) absoliutaus alkoholio, todėl yra objektyviai paaiškinama aplinkybė, kuri nurodyta atliktoje specialisto išvadoje Nr. T–A 967/13(01).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos bei iš skundžiamo nutarimo, jai buvo nustatytas 0,45 promilės girtumas, t. y. 0,45 riba tik nežymiai viršija leistiną ribą 0,41. Atsižvelgiant į leistiną paklaidą kuri yra ±5 procentai, o tai sudaro 0,4275 (0,45 – 5%), skirtumas yra 0,0225. Tačiau jai nebuvo suteiktas antras pakartotinis bandymas, kurio metu būtų galima objektyviai konstatuoti užfiksuotus duomenis. Esant šioms aplinkybėms, kyla pagrįsta abejonė ar policijos pareigūnui buvo žinomos alkotesterio naudojimo taisyklės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijoje šalia kitų patrulių veiklai užtikrinti priskirtų priemonių, padedančių nustatyti Kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus, yra paminėti ir matavimo prietaisai – alkoholio kiekio matuokliai (p. 7.3.). Šio įsakymo 9.4. punktu reikalaujama, kad policijos patruliai būtų susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, o jais naudotis būtų pavesta tik išlaikiusiems įskaitą ir mokantiems šiais prietaisais naudotis. Kaip matyti, teismas nesiėmė patikrinti aplinkybės ir nenurodė skundžiamame nutarime, ar policijos pareigūnas, kuris tikrino apeliantą su alkotesteriu yra išlaikęs įskaitą ir mokantis šiuo prietaisu naudotis. Taip pat, esant tokiai aplinkybei – mažam skirtumui, kuris sudaro tik 0,0225, teismas skundžiamame nutarime nepasisakė dėl alkotesterio galimos paklaidos, t. y. dėl alkotesterio vienkartinio matavimo tikslumo ir leistinos paklaidos, dėl papildomai per laiką matuoklio netenkamo jautrumo, dėl alkotesterio patikros, alkotesterio instrukcijų ir kitų aplinkybių.

Apibendrinant apeliantė teigia, kad jai policijos nuovadoje atliktas alkoholio matavimo tyrimas – tik vieną kartą fiksuojant alkotesterio duomenis, yra iškreipiamas objektyvių duomenų nustatymas, o atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktas metodikas, tampa akivaizdu, kad ji policijos nuovadoje alkoholio tyrimo metu negalėjo viršyti 0,4 promilių ribos. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas visai netyrė esančius administracinio teisės pažeidimo byloje duomenis, o tik formaliai juos išvardino. Teismas tik formaliai įvertino jos pareikštą poziciją, kad ji nepripažįsta vairavusi ir neviršijo nustatytos leistinos normos.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdis truko 5 minutes (dalyvavo tik teisėjas, be posėdžių sekretoriaus), per kurias buvo tik analizuojami buvę jos administraciniai pažeidimai, kas jai kelia pagrįstas abejones, kad teismas šią bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir neišsamiai, nesiimdamas panaikinti esančių byloje prieštaravimų. Šias jos nurodytas aplinkybes, galėtų patvirtinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu darytas garso įrašas (jei iš vis toks buvo daromas). Teismas neįvertino visų aplinkybių visumos, neatsižvelgė į esančius prieštaravimus ir kitus galimus duomenis. Esant nurodytiems motyvams bei teisiniams pagrindams, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas visapusišku, pilnu ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu, o administracinio teisės pažeidimo buvimą nepagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, todėl priimtas skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Palangos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog apeliantė vairavo transporto priemonę neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Apygardos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog jie neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. byloje nurodytu metu vairavo transporto priemonę. Tačiau Apygardos teismui kyla abejonių dėl jos girtumo (blaivumo) rezultatų nustatymo teisingumo bei pagrįstumo šioje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Byloje esantys alkotesterio Lion alcometer 500 asmens blaivumo testo rezultatai patvirtina, kad 2013-01-16 20 val. 37 min. D. B. buvo nustatytas 0.45 promilių girtumas (b. l. 12).

Administracinė atsakomybėn patraukta D. B. pirmosios instancijos teismui pateikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 1 (Forma Nr. 155-1/a), atliktą 2013-01-16 21 val. 51 min., kuriame buvo nurodyta, jog 21 val. 52 min. tyrimo rezultatas – 0,24 prom.; 22 val. 15 min. tyrimo rezultatas – 0,17 prom. (b. l. 21).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog pažeidimo metu nustatytas D. B. neblaivumo lygis per 1,5 val. galėjo sumažėti iki medikų po 1,5 val. nustatyto, vidutiniškai 0,24 prom. neblaivumo lygio. Be to, ir 0,24 promilių neblaivumas praėjus 1,5 val. po pažeidimo užfiksavimo tik įrodo ir patvirtina aplinkybę, kad D. B. vartojo alkoholį. Tačiau Apygardos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1 tyrimo rezultatai, nustatyti šiek tiek vėliau, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Apylinkės teismas skundžiame nutarime nurodė, kad siekiant ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvaus bylos proceso, ekspertizės skyrimui šioje byloje siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pareigūno užfiksuoto D. B. neblaivumo lygio ir D. B. pateikto neblaivumo lygio, nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju šiuos apylinkės teismo motyvus laiko nepagrįstais.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 277 str. 1 d. numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekiant pašalinti visas abejones apylinkės teismas turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui rinkti papildomus įrodymus bei tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą.

Dėl išvardytų motyvų D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimas naikintinas ir administracinės teisės pažeidimo byla perduotina Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 4 punktu,

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.