Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 30 d. S. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2009 m. vasario 12 d., apie 11.15 val., vairuodamas automobilį ir prieš pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos greitėjimo juostoje, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, persirikiavo į pirmąją eismo juostą sukeldamas pavojingą situaciją – privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, taip pat vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 16, 106, 155.2 ir 202 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 ir 6 dalyse, 124² straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo S. R. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 ir 6 dalyse, 124² straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

II.

S. R. su nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Paaiškino, jog praėjus beveik keturiems mėnesiams po Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria byla buvo grąžinta protokolą surašiusiai institucijai, kad ji tinkamai kvalifikuotų padarytą teisės pažeidimą, Institucijos įgaliotas pareigūnas skyrė jam tą pačią nuobaudą. Nurodė, kad per šį laikotarpį jis nebuvo iškviestas apklausai ar kitoms procedūroms. Pažymėjo, kad buvo spaudžiamas pareigūnų, reikalaujama perrašyti protokolą, nurodė, kad policijos pareigūnai lankėsi jo dukters namuose, buvo atvykę ir į jo darbovietę.

III.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

S. R. yra kaltinamas padaręs ATPK 124¹ straipsnio 4 ir 6 dalyse, 124² straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Nustatyta, kad apeliantas neneigia padaręs ATPK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad šio pažeidimo sudėties buvimas S. R. veikoje yra įrodyta. Tačiau apeliantas neigia ATPK 124¹ straipsnio 4 ir 6 dalyse, 124² straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų sudėties buvimą savo veikoje.

Dėl ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už vairuotojų <...> stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui <...>. Įvertinus šią teisės normą, darytina išvada, kad pagrindinė sąlyga atsakomybei už šių taisyklių nesilaikymą atsirasti yra tai, kad sustojusi transporto priemonė kliudo kitų transporto priemonių eismui. Šioje teisės normoje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo apeliantas yra kaltinamas dėl to, kad pažeidė KET 8 ir 155.2 punktų reikalavimus. KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu; jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu; kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 155.2 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose. KET 116 punkte yra nustatyta, kad jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje, o KET 117 punkte yra nustatyta, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Tokiu būdu, apeliantui sustojus greitėjimo juostoje, kitoms transporto priemonėms buvo kliudoma važiuoti taip, kaip yra nustatyta KET 116–117 punktuose.

Iš pareigūno A. S. 2009 m. vasario 12 d. sudarytos schemos matyti, kad apelianto valdomas automobilis stovėjo skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje (b. l. 15). Šioje schemoje pažymėta, kad juosta, kurioje stovėjo apelianto automobilis yra atskirta KET 3 priedo 1.8 punkte reglamentuojamu kelio horizontaliuoju ženklinimu – plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose); šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Kad ginčo juosta iš tiesų buvo paženklinta KET 3 priedo 1.8 punkte nustatyta tvarka patvirtina ir apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikta fotonuotrauka (b. l. 51), bei liudytojos R. M. rašytiniame paaiškinime pavaizduota schema (b. l. 52). Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, kad ginčo vietoje nebuvo draudimą nurodančių kelio ženklų, o kelio horizontalus ženklinimas buvo nusitrynęs, nes tiek policijos pareigūno nubraižytoje schemoje užfiksuotas, tiek ir apelianto pateiktoje fotonuotraukoje kelio ženklinimas yra aiškus ir matomas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, kad sprendžiant dėl ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo nebuvo vertinti liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad abi liudytojos (M. J. ir R. M.) parodė, jog matė, kaip apelianto vairuojamas automobilis išvažiuoja iš greitėjimo juostos (Administracinė byla Nr. II-542-171/2009, b. l. 18). Šių liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis stovėjo greitėjimo juostoje, taip kliudydamas transporto eismui, todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už <...> KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Apelianto veika pagal šią teisės normą buvo kvalifikuoti dėl to, jog jis pažeidė KET 106 punktą (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija Nr. 768, 2008 m. liepos 16 d., Žin., 2008, Nr. 88-3530), nustatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Apeliantas neigia, pažeidęs KET 106 punktą ir taip sukėlęs pavojingą situaciją, dėl kurios policijos pareigūno vairuojamas automobilis buvo priverstas pakeisti judėjimo kryptį. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto versija, jog jis pavojingos situacijos nesudarė, yra paneigta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų A. S. ir A. D., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Pareigūnai nuosekliai aiškino, kad jiems važiuojant pirmąja eismo juosta, iš greitėjimo juostuos staigiai į pirmą juostą išsuko apelianto vairuojamas automobilis ir dėl to jie buvo priversti staigiai stabdyti ir persirikiuoti į antrąją eismo juostą, kuria važiavęs Mercedes markės automobilis taip pat buvo priverstas pristabdyti (b. l. 15, Administracinė byla Nr. II-542-171/2009, b. l. 19). Nustatyta, kad policijos pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų šališkumu, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl policijos pareigūnų parodymais sprendimai buvo grindžiami pagrįstai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad policijos pareigūnų parodymai nebuvo paneigti liudytojų M. J. ir R. M. parodymai. Iš šių liudytojų teisme duotų parodymų (Administracinė byla Nr. II-542-171/2009, b. l. 18) ir rašytinių paaiškinimų (b. l. 52–53) matyti, kad jos įvykį ėmė stebėti tik tada, kai pamatė policijos automobilį su įjungtais garso ir šviesos signalais bei išgirdo policijos pareigūnų per garsiakalbį duodamus nurodymus apeliantui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad jos nematė, kas vyko iki tol, kol policijos pareigūnai nutarė stabdyti apelianto vairuojamą automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad abi liudytojos patvirtino, kad policijos pareigūnų automobilis, įjungus švyturėlius, važiavo antrąją eismo juosta (kaip nurodė ir patys pareigūnai). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios liudytojos nenurodė ir kitų aplinkybių, kurios nesutaptų su policijos pareigūnų parodymais ar jiems prieštarautų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra apelianto versiją patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu tarp reiškiamą kaltinimą patvirtinančių policijos pareigūnų parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų prieštaravimų nėra.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai konstatavo, kad apelianto veiksmuose buvo ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis.

Dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje yra nustatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Apelianto veika pagal nurodytą teisės normą buvo kvalifikuota dėl to, kad jis pažeidė KET 16 punktą (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija Nr. 768 2008 m. liepos 16 d., Žin., 2008, Nr. 88-3530), nustatantį, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. R. jam inkriminuojamus pažeidimus padarė vairuodamas Citroen markės automobilį (b. l. 15). Tačiau pirmą kartą (2009 m. vasario 12 d.) administracinio teisės pažeidimo protokole buvo įrašyta, kad apeliantas vairavo Opel markės automobilį (b. l. 14). Bylą pirmą kartą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareigūnams S. R. pateikė ne vairuoto, o kito automobilio dokumentus, todėl bylą grąžino Institucijai, kad būtų tinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 11–12). 2009 m. liepos 30 d. surašius naują administracinio teisės pažeidimo protokolą pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoti kaltinimai buvo papildyti nauju kaltinimu – transporto priemonės registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento nepateikimu.

ATPK 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paprašytas policijos pareigūnų, S. R. pateikė automobilio dokumentus, tačiau ne to automobilio. Taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnai šios klaidos nepastebėjo ir nepaprašė apelianto pateikti vairuoto automobilio dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. R. veikoje nėra intelektualiojo kaltės momento, nes jis nesuvokė ir neturėjo galimybės suvokti, kad daro pažeidimą, vadinasi jo veiksmuose nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. R. veikoje nėra ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties ir Institucijos 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo dalis dėl S. R. pripažinimo kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą naikintinos, ir administracinė byla dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas teigia, kad Institucijoje jo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie nagrinėjimo vietą ir laiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad ant administracinio teisės pažeidimo protokolo yra policijos pareigūno A. D. įrašas, kad S. R. atsisakė pasirašyti protokolą ir paimti jo kopiją (b. l. 10). Taip pat policijos pareigūnas A. S. 2009 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jie buvo nuvykę pas apeliantą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė jam dalyvaujant, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė pasirašyti šį dokumentą ir paaiškinti dėl padaryto pažeidimo, policijos pareigūnas taip pat paaiškino, kad apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta žodžiu (b. l. 13). Kaip jau buvo nustatyta, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, taip pat pažymėtina, kad nedalyvavimas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Institucijoje, nesutrukdė jam tinkamai realizuoti teisės į gynybą, jis skundą dėl nutarimo padavė nepraleidęs skundo padavimo termino. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad S. R. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 28–29), o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje leidžia pašalinti klaidas, galimai padarytas Institucijai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika, 2005 m., P. 57-29).

Dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo

Apeliantas taip pat prašo sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nustatyta, kad S. R. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą (sunkiausiąjį iš pažeidimų) buvo paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Tai yra ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos vidurkis. Nustatyta, kad Institucija administracinę nuobaudą apeliantui skyrė nenustačiusi nei atsakomybę sunkinančių, nei ją lengvinančių aplinkybių.

Apeliantas teigia, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo įvertintos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad nėra apelianto nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas gailėtųsi dėl padarytų pažeidimų, priešingai, jis savo kaltę neigia. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, o ATPK 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte – teisės pažeidimą padarė nepilnametis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad egzistuoja ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant administracinę nuobaudą turi būti įvertintas ir padaryto teisės pažeidimo pobūdis bei pažeidėjo asmenybė (ATPK 30 str.).

S. R. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų – sukėlė pavojingą situaciją kelyje, kuri, jei kiti eismo dalyviai nebūtų operatyviai sureagavę, galėjo turėti ypač skaudžių pasekmių. Taip pat nustatyta, kad S. R. už KET pažeidimus iki ginčo pažeidimų padarymo buvo baustas tris kartus – du iš jų, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą – KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (b. l. 23–26). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai neigiamai apibūdina apeliantą.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi S. R. asmenybę bei jo padaryto pažeidimo pobūdį, daro išvadą, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra per griežta, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto S. R. skundas tenkintinas iš dalies: naikintina Institucijos nutarimo dalis, kuria S. R. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir administracinę bylą dėl šio pažeidimo nutraukti. Taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo paliktas nepakeista Institucijos nutarimo dalis dėl S. R. pripažinimo kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1–2 punktais,

nutaria:

S. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir nutarimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„S. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam 60 Lt (šešiasdešimties litų) baudą.

S. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. (keturiems mėnesiams).

S. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam 150 Lt (šimto penkiasdešimties litų) baudą

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinti paskirtas administracines nuobaudas apėmimo būdu ir galutinai S. R. skirti – 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. (keturiems mėnesiams).

Nutraukti administracinės bylos teiseną S. R. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.“

Nutartis neskundžiama.