- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-179-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Pareiškėjas
- I. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos I. D. (toliau tekste - pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau tekste – aukštesnysis prokuroras) 2013 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. lapkričio 7 d. Policijos departamente bendrajame skyriuje buvo gautas pareiškėjos pareiškimas, kuris persiųstas nagrinėjimui į Naujininkų policijos nuovadą. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. lapkričio 7 d., apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prie namo pirmosios laiptinės įėjimo durų ją užpuolė A. B., tai yra, smogė lazda per galvą bei nugarą, nuo patirto smūgio pareiškėjai pradėjo svaigti galva, atsirado skausmai širdies plote, pykinimas. Prašė ištirti šį atvejį.
Išnagrinėjęs pareiškėjos pranešimą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjas 2012 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad šiuo atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str., požymių, pažymėjo, kad tokiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Privataus kaltinimo bylose nukentėję gali paduoti skundą ar jo teisėtas atstovas pareiškimą į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.
Pareiškėja minėtą nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras 2013 m. sausio 10 d. nutarimu atmetė pareiškėjos skundą.
Pareiškėja, nesutikdama su minėtu aukštesniojo prokuroro nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad iš skunde nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog pareiškėjai konflikto su A. B. metu galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinio skausmo sukėlimas, ir tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, o ši veika yra įtraukta į privataus kaltinimo bylų sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos BPK 407 str. Tokios kategorijos baudžiamosiose bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis, teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d.), ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas, jeigu nėra Lietuvos Respublikos BPK 409 str. numatytų pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą. Žemesnės instancijos teismas nenustatė esant tokių pagrindų nagrinėjamu atveju.
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį bei patenkinti jos skundą, tai yra panaikinti aukštesniojo prokuroro 2013 m. sausio 10 d. nutarimą atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir įpareigoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovadą tinkamai, objektyviai ir nešališkai ištirti pareiškėjos pareiškimą, išsiaiškinant visas aplinkybes ir faktus.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiriant pareiškėjos pradinį pareiškimą policijai, ji nebuvo apklausta, todėl negalėjo pateikti paaiškinimų bei patikslinti įvykio aplinkybių. Su pareiškėja susisiekti nebuvo bandoma ir registruoto šaukimo atvykti į apklausą ji nurodo negavusi, todėl ji niekaip negalėjo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą apklausai, nes tiesiog nežinojo, kad yra kviečiama.
Pareiškėjos manymu, nebuvo iki galo išsiaiškintos visos aplinkybės, nes Naujininkų policijos nuovados nutarime nurodoma, kad A. B., duodama parodymus, nurodė, kad mušti pareiškėjos negalėjo, nes tariamai tarp jų buvo 5-10 metrų atstumas. Tačiau vėlgi tame pačiame nutarime nurodoma, kad A. B. paaiškino, kad tariamai prasilenkiant, pareiškėja ją nustūmė nuo šaligatvio. Tokie faktai prieštarauja vieni kitiems ir neatitinka tikrovės. Todėl jau vien minėtos aplinkybės ir parodymų neatitikimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos pirminis pareiškimas policijai buvo tirtas aplaidžiai, nesiaiškinant jokių faktų ir tik bandant atsakyti į jos pareiškimą, jo normaliai netiriant.
Į teismo posėdį niekas neatvyko. Proceso dalyviai apie posėdį informuoti išsiunčiant pranešimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, žemesnės instancijos išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų ir nesutikti su žemesnės instancijos teismo motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Akcentuotina ir tai, kad skunde aukštesnės instancijos teismui pareiškėja iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kaip ir skunde žemesnės instancijos teismui.
Aukštesnės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 407 str. labai aiškia nurodyta, dėl kurių Lietuvos Respublikos BK numatytų nusikalstamų veikų bylos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, o Lietuvos Respublikos BK 140 str. numatyta nusikalstama veika yra viena iš tokių nusikalstamų veikų. Minėtame Lietuvos Respublikos BPK straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas. Lietuvos Respublikos BPK 407 str. suteikia teisę ikiteisminio tyrimo organams į šį procesą įsikišti tik Lietuvos Respublikos BPK 409 str. numatytais atvejais, nes privataus kaltinimo bylų proceso pradėjimas yra išimtinai asmens, kurio atžvilgiu galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 407 str., teisė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs nukentėjusio asmens pareiškimą, kuris nagrinėtinas privataus kaltinimo tvarka, turi įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos BPK 409 str. numatytų pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą ir palaikyti valstybinį kaltinimą. Nesant minėtų pagrindų, jokie veiksmai, išskyrus atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, neatliekami. Šiuo konkrečiu atveju, Lietuvos Respublikos BPK 409 str. numatytų pagrindų nenustatyta. Taigi, inicijuoti baudžiamąjį procesą A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. pareiškėja turi galimybę, įstatymo nustatyta tvarka paduodama dėl to Lietuvos Respublikos BPK 412 str. numatytus reikalavimus atitinkantį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Pažymėtina ir tai, kad visos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str., kuri galėjo būti padaryta pareiškėjos atžvilgiu, aplinkybės gali būti išsiaiškintos bei tiek pareiškėja, tiek A. B. apklaustos bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti pareiškėjos I. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.