Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Smart projektai“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo ir turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pavedant turtą saugoti konkrečiam antstoliui, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Smart projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. G. ieškovės UAB „Smart projektai“ naudai 6346 Eur nuomos mokesčio, 1000 Eur dydžio baudą už savavališką išvykimą išsinuomotu automobiliu iš Lietuvos Respublikos teritorijos; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo automobilį O. Z., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškinio užtikrinimui, pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti atsakovą L. G. pateikti antstoliui R. V., Antstolio R. V. kontora, (duomenys neskelbtini)saugojimui automobilį O. Z., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki bus išspręstas ginčas šioje civilinėje byloje. Nurodė, jog atsakovui naudojantis iš ieškovo išsinuomotu automobiliu be pagrindo, iškyla rizika, kad automobilis pateks į eismo ar kitą įvykį, atsitiks aplinkybės, dėl kurių bus padaryta žala ieškovės turtui, galiausiai automobilis yra atsakovo nepagrįstai eksploatuojamas (tuo labiau - neaišku kokiomis aplinkybėmis), kas taip pat mažina jo vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino bei įpareigojo atsakovą L. G. per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstoliui R. V. (adresas (duomenys neskelbtini)) saugoti.Teismas sutiko su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, jog iš tiesų neteisėtai, netinkamai bei nesilaikant teisės aktų reikalavimų naudojant ieškovui priklausantį automobilį gali būti padaryta žala ieškovui.Teismas nustatė, jog ieškovė prašo įpareigoti perduoti automobilį saugoti jo pasirinktam antstoliui (R. V.) iki bus išspręstas byloje ginčas.Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas gali imtis veiksmų turtą paslėpti arba daryti žalą ieškovo turtui, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 266 straipsniu bei CPK 14 straipsnio 3 dalimi teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Antstolio sutikimas būti paskirtu turto saugotoju ieškovei nebuvo išreikštas. Antstolis į bylą sprendžiant dėl jam nustatytų pareigų saugoti turtą nebuvo įtrauktas. Ieškovė UAB „Smart projektai“ ir atsakovas L. G. atsiliepimų į atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė konkretų antstolį, kuriam pavesta atlikti turto saugojimo funkciją, antstoliui įrodinėjant, jog teismas tokia nutartimi pasisakė dėl jo, neįtraukto civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu, teisių ir pareigų. Dėl nurodytos aplinkybės antstolis mano, jog skundžiama nutartis turėtų būti apskritai panaikinta. Pažymėtina, jog antstolis nagrinėjamu atveju neskundžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neįrodinėja jų ne(pagrįstumo) apskritai, neginčija skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, tačiau kelia klausimą tik dėl jam pavestos pareigos saugoti turtą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nepasisako, kadangi apeliacinės instancijos teismas yra ribojamas atskirojo skundo argumentų (CPK 320 straipsnis). Dėl nurodyto konstatuotina, jog yra pagrindas pasisakyti tik dėl pirmosios instancijos teismo pavestos pareigos saugoti turtą konkrečiam antstoliui. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti, t. y. užtikrinti turto status quo. Pagal proceso teisės normas tokiu atveju, kuomet laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nėra įstatyme numatyta galimybė turto saugotoju paskirti antstolį, juolab, kad nebuvo byloje aiškiai išreikšto jo sutikimo. Pažymėtina, jog įstatymas numato, jog tokiais atvejais turto saugotoju yra paskiriamas turto savininkas (ar valdytojas), kuriam gali būti nustatomi tam tikri apribojimai disponuoti turtu ir pan., siekiant išsaugoti nepakitusią turto vertę. Pagal įstatymą antstoliui pavedama vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su turto areštu, išaiškinant ieškovui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis), t.y. tokių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra susiejamas su asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmais kreipiantis į antstolį CPK nustatyta tvarka dėl teismo nutarties vykdymo per įstatyme įtvirtintą 14 dienų terminą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, skundžiama nutartimi įpareigojęs atsakovą L. G. per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstoliui R. V. (adresas (duomenys neskelbtini)) saugoti, pasisakė dėl antstolio pareigos ne pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį.CPK 587 straipsnio 4 punktas numato, jog vykdomasis dokumentas yra teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo su tokiu dokumentu kreipiasi į antstolį, kuris vykdymo veiksmus atlieka antstoliui priskirtoje aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Taigi nurodytos normos sureguliuoja teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Kilus ginčui dėl vykdymo proceso, antstolio vykdomasis veiksmas gali būti apskųstas CPK XXXI skyriuje nustatytais terminais ir tvarka Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turto saugotoju paskyrė antstolį R. V., todėl turėtų būti naikinama skundžiama nutartis ne visa apimtimi, o tik pašalinant iš jos argumentus, susijusius su atsakovui nurodytu pavedimu perduoti automobilį saugoti konkrečiam antstoliui, ir kartu išsprendžiant turto saugotojo paskyrimo klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinės prasmės spręsti turto saugotojo klausimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog kilęs ginčas yra išspęstas Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių patenkinant ieškovės reikalavimus, tarp jų ir įpareigojant atsakovą grąžinti automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui bei leidžiant sprendimo už akių dalį dėl automobilio grąžinimo ieškovui vykdytina skubiai. Taip pat nustatyta, jog minėtas sprendimas už akių įsiteisėjęs (2017 m. liepos 4 d. nutartimi nutarta prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui nepašalinus teismo nutartimi nurodytų prašymo trūkumų. Taigi išsprendus kilusį ginčą, skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebetenka teisinės prasmės, kadangi jas buvo prašoma taikyti bei turto saugotoją paskirti iki ginčo išsprendimo civilinėje byloje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su turto areštu, galiojimo

Bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimai reglamentuojami CPK 150 straipsnyje. Jų taikymas siejamas su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimu, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaiga laiko atžvilgiu ne visada susijusi su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. CK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, bet nenurodyta, jog dėl to panaikinama teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį ieškinio patenkinimo atveju laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Šioje normoje reglamentuojamas laikinosios apsaugos priemonės turto arešto, jeigu teismo nutartyje nenurodytas konkretus areštuojamas turtas, galiojimas laiko atžvilgiu. Laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, kai nenurodytas areštuotas turtas, galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaiga nesiejama su teismo nutarties panaikinimu ar pakeitimu, bet pasibaigia įstatymo pagrindu esant jame nurodytai aplinkybei. Nurodomoje CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta išlyga reiškia, kad teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, bet asmeniui, kurio prašymu jos taikytos, nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų – jos galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, o vėliau jos negalioja. Praėjus šiam terminui antstolis neturi pagrindo pagal teismo nutartį tikrinti ir tikslinti areštuotino turto duomenų, nes turtas įstatymo pagrindu vertinamas kaip neareštuotas. Nėra teisinio pagrindo neareštuoto turto įtraukti į areštuoto turto apyrašą, o įtraukimas į tokį vertinamas kaip neteisėtas.Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog teismo nutartis dalyje dėl įpareigojimo perduoti automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstoliui R. V. (adresas (duomenys neskelbtini)) saugoti neteisėta. Duomenų, kad išieškotojas kreipėsi į antstolį, kuris priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patikslino areštuotą turtą, nėra. Antstoliui R. V. apskundus nutartį, iš esmės realus vykdymo procesas neprasidėjo, minėta, laikinosiomis apsaugos priemonės buvo siekta iki bylos išnagrinėjimo apsaugoti turtą, esantį pas skolininką. Tai reiškia, kad skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą dėl tenkinto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį dalyje, kurioje nutarta nuo nutarties priėmimo dienos perduoti automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstoliui R. V. (adresas (duomenys neskelbtini)) saugoti, o dėl kitos nutarties dalies apeliacijos procesą nutraukti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.